CP v2

Tag: Vandens tiekimas

  • Kachovkos vandens telkinio ateitis: atkurti užtvanką ar išsaugoti Didįjį Lugą?

    Kachovkos tvenkinio sunaikinimas pakeitė Pietų Ukrainos ekonomiką, vandens tiekimą ir gamtą, o diskusija dėl ateities vis dar kelia aštrių nesutarimų. Ukrainai atgavus kontrolę teritorijoje, kyla klausimas, ar atkurti Kachovkos hidroelektrinę ir tvenkinį, ar palikti atsigavusias užliejamų pievų ekosistemas.

    Dalis regiono politikų ir verslo atstovų pabrėžia, kad tvenkinys dešimtmečius buvo stabilus vandens šaltinis pramonei ir žemės ūkiui. Jų vertinimu, be šio rezervuaro didėja rizika darbo vietoms, vietos biudžetų pajamoms ir apskritai maisto tiekimo grandinei, kuri remiasi drėkinamu ūkiu.

    „Mes gyvename ne istorinių baladžių laikais: čia yra miestai, gamyklos ir žemės ūkis, nuo kurio priklauso šalies aprūpinimas maistu“, – sakė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

    Šią stovyklą remiantys vietos atstovai akcentuoja ir praktinius skaičius: po užtvankos griūties dalis laukų nustojo gauti drėkinimo vandenį, o kai kuriuose rajonuose minimi apie 27 000 hektarų plotai. Pasak jų, tai reiškė mažesnį derlių, mažėjančias ūkininkų pajamas ir sezoninių darbų nykimą.

    Verslo argumentų sąraše minima ir logistika: tvenkinys anksčiau buvo svarbi vidaus vandenų transporto grandis, o jam išnykus dalis krovinių persikėlė į kelius ir geležinkelius. Tai, anot kritikų, didina kaštus ir daro regioną mažiau konkurencingą.

    Kita diskusijos pusė ragina neskubėti su atstatymu ir kalba apie gamtos atsigavimą buvusio tvenkinio dugne. Aplinkosaugininkai teigia, kad grįžtančios pievos, jaunuolynai ir natūralūs vandens telkiniai formuoja ekosistemą, kuri gali būti vertingesnė už sugrąžintą dirbtinį rezervuarą.

    „Užliejamos teritorijos reguliuoja klimatą, sulaiko vandenį ir kuria išskirtinę biologinę įvairovę – šios paslaugos gali duoti daugiau naudos nei bet kuri užtvanka, kuri viską vėl užlietų“, – sakė ekologas Vadymas Maniukas.

    Mokslininkai taip pat kelia idėją buvusio tvenkinio teritoriją kryptingai įtraukti į saugomų teritorijų tinklą. Argumentuojama, kad dalis Dnipropetrovsko srities žemių yra intensyviai naudojamos žemės ūkiui, todėl naujas gamtos apsaugos branduolys galėtų tapti reikšmingu biologinės įvairovės atkūrimo projektu.

    Tuo pat metu vandens tiekimo klausimas, pasak infrastruktūros specialistų, sprendžiamas ir be tvenkinio atstatymo. Nurodoma, kad po katastrofos leista pagreitinta tvarka įgyvendinti naujus vandentiekio sprendimus, kurie vandeniu aprūpina Nikopolį, Marhanecą, Pokrovą ir aplinkines bendruomenes, taip pat dalį pramonės poreikių.

    Vietos gyventojų patirtys rodo, kad pereinamasis laikotarpis buvo skausmingas: kai kur centralizuotas vandens tiekimas stabilizavosi tik po kelių mėnesių. Vis dėlto situacijai gerėjant, ginčas persikelia į ilgesnio laikotarpio pasirinkimą, kuris lems regiono ekonomiką, gamtą ir saugumą dešimtmečiams.

    Sprendimą apsunkina ir karo realybė: naujai apžėlę plotai bei sudėtingas reljefas keičia teritorijos prieinamumą ir kontrolę, todėl bet koks didelis infrastruktūros projektas turėtų būti vertinamas kartu su saugumo rizikomis. Kol kas aišku viena: Kachovkos tvenkinio klausimas Ukrainoje tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu pasirinkimu tarp skirtingų ateities scenarijų.

  • Kachovkos tvenkinio dugne sužėlė iki 10 metrų miškas, bet planuojama atkurti vandens telkinį

    Buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje Ukrainoje per kelerius metus susiformavo sparčiai besikeičianti gamtinė teritorija: atsidengusiame dugne įsitvirtino krūmynai ir jaunas, vietomis iki maždaug 10 metrų aukščio užaugęs miškas. Vis dėlto regiono valdžios atstovai ir dalis infrastruktūros planuotojų pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas išlieka tas pats – atkurti Kachovkos tvenkinį ir vandens ūkį, kuris iki 2023 metais atliko kritinį vaidmenį pietų Ukrainos ekonomikai.

    Diskusija paaštrėjo todėl, kad gamta čia atsigavo greitai, o nauja ekosistema kai kurių mokslininkų vertinama kaip reta galimybė atkurti istorinio Didžiojo Lanko kraštovaizdžio elementus. Tačiau tuo pat metu miestai, pramonė ir žemės ūkis liko be didelio vandens rezervo, kuris anksčiau stabilizavo tiek tiekimą, tiek drėkinimo sistemas.

    Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas viešai akcentavo, kad regiono poreikiai šiandien nepalyginami su istoriniu laikotarpiu, kai teritorijoje dominavo retai apgyvendintos stepės. Jo teigimu, dabartinė realybė yra dideli miestai, pramonės mazgai ir intensyvus agrosektorius, kuriam reikalingas stabilus vandens režimas.

    Pasak jo, vien Nikopolio ir Kryvyj Riho apylinkėse gyvena daugiau nei 1 000 000 žmonių, o iki užtvankos sunaikinimo vandens telkinys buvo svarbus tiek geriamojo vandens, tiek technologinio vandens tiekimui. Be to, jis buvo esminė drėkinimo infrastruktūros grandis keliuose regionuose, o be tokio rezervo didėja sausros rizika ir priklausomybė nuo trumpalaikių sprendimų.

    „Didysis Lankas puikiai skamba istoriniuose apybraižose, bet šiandien kalbame apie miestus, gamyklas ir agrosektorių, nuo kurio priklauso maisto saugumas“, – sakė Mykola Lukašukas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo buvo įrengiami nauji vandentiekio sprendimai, kurie padėjo stabilizuoti dalies gyventojų geriamojo vandens tiekimą. Tačiau tokios priemonės paprastai nepajėgia pakeisti didelio vandens telkinio funkcijų: neužtikrina reikiamos apimties drėkinimui ir nesukuria pakankamų atsargų ilgesniems sausringiems laikotarpiams.

    Anot jo, regione jau fiksuojami požymiai, būdingi sausėjančiam klimatui: oras tampa sausesnis, mažėja gruntinio vandens lygis, kai kur vandens šuliniai prastėja arba išvis išdžiūsta. Tokie pokyčiai reiškia tiesioginę riziką ir derliams, ir darbo vietoms, nes vandens stygius gali riboti tiek žemės ūkio, tiek pramonės gamybą.

    Ekologiniu požiūriu atsivėrusi didžiulė teritorija tapo natūralios sukcesijos pavyzdžiu: be nuolatinio užliejimo greitai plinta pionierinės rūšys, formuojasi krūmynai, vietomis susidaro jaunas miškas. Daliai mokslininkų ir gamtosaugos iniciatyvų tai atrodo kaip proga kurtis stambiai saugomai teritorijai, nes kai kuriose atkarpose nėra tankaus apgyvendinimo ir intensyvios žemdirbystės.

    Tačiau vandens ūkio požiūriu tai – ir signalas, kad teritorija virsta kitokiu kraštovaizdžiu, kuriam išsaugoti reikėtų atsisakyti ankstesnio tvenkinio atkūrimo. Būtent čia ir atsiranda pagrindinis konfliktas: gamtos atkūrimo argumentai susiduria su vandens tiekimo, drėkinimo, pramonės bei regiono ekonominio atsparumo argumentais.

    Ukrainos atkūrimo institucijos skelbia, kad Dnipropetrovsko srityje vykdomi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros projektai, skirti bendruomenėms, kurios po 2023 metais patyrė didžiausią spaudimą vandens tiekimo grandinėms. Projektuose numatomos siurblinės ir filtravimo stotys, taip pat nauji vamzdynai, kad stabilus vanduo pasiektų dešimtis gyvenviečių.

    Vis dėlto net ir baigus tokius projektus, regiono žemės ūkio drėkinimo klausimas išlieka atviras, nes drėkinimui reikalingi dideli, reguliuojami vandens kiekiai. Dėl to dalis pareigūnų teigia, kad pokario atstatymo planuose Kachovkos tvenkinio ir hidroelektrinės atkūrimas turėtų būti svarstomas kaip strateginis sprendimas, nepaisant to, kad vietoje jau spėjo susiformuoti nauja gamtinė struktūra.

    „Jei nėra vandens, nebus nei derliaus, nei darbo vietų, nei mokesčių, iš kurių gyvena bendruomenės“, – sakė Mykola Lukašukas.

    Kachovkos užtvankos sunaikinimas 2023 metais sukėlė plataus masto humanitarines ir ekologines pasekmes pietų Ukrainoje: staigiai pasikeitė hidrologinis režimas, dalis teritorijų buvo užlietos, o vėliau didžiulė tvenkinio akvatorija išnyko. Dabar sprendimas, kas turi būti prioritetas – naujai susiformavusios ekosistemos išsaugojimas ar vandens ūkio grąžinimas – tampa vienu sudėtingiausių pokario atstatymo politikos klausimų.

  • Skalbyklė neima skalavimo skysčio ar negręžia? Patikrinkite šiuos taškus prieš servisą

    Skalbyklė neima skalavimo skysčio ar negręžia? Patikrinkite šiuos taškus prieš servisą

    Skalbyklė dažnai iš anksto „įspėja“, kad kažkas neveikia: skalavimo skystis lieka stalčiuje, būgnas neprisuka apsukų, po ciklo lieka vandens arba ant drabužių atsiranda dėmių. Svarbu atkreipti dėmesį, kuriame programos etape problema pasirodo, nes tai padeda greičiau rasti priežastį.

    Prieš kviečiant meistrą verta atlikti kelis saugius patikrinimus: įsitikinti, kad atidarytas vandens čiaupas, neperlenkta įleidimo žarna, o dozatoriaus stalčius ir siurbliuko filtras nėra užsikimšę. Dalis gedimų susiję su nešvarumais, nuosėdomis ir neteisingu dozavimu, o ne su brangiais mazgais.

    Kodėl nepaima skalavimo skysčio?

    Dažniausia priežastis yra užterštas dozatoriaus stalčius: jame ilgainiui susikaupia ploviklių likučiai, kurie sudaro lipnų sluoksnį ir trukdo vandeniui praplauti skyrelį. Jei stalčius ištraukiamas, jį verta išplauti šiltu vandeniu, o kanalus, kuriais bėga vanduo, atsargiai išvalyti nuo apnašų.

    Dažnai kaltas ir mažas sifono įdėklas skalavimo skysčio skyrelyje: jis užtikrina, kad skystis būtų išsiurbtas tinkamu ciklo momentu. Jeigu jis užsikimšęs arba įdėtas neteisingai, skystis po skalbimo gali likti skyrelyje net tada, kai programa baigta.

    Įtakos turi ir vandens srautas: jei į stalčių patenka per mažai vandens, skalavimo skystis gali nebūti iki galo išplautas. Problema pasitaiko ir tada, kai priemonė per tiršta arba pripilama virš maksimalaus žymėjimo, todėl ji sunkiau „pasiima“ per sifoną.

    Jeigu stalčius ir sifonas švarūs, o bėda kartojasi, tikėtina, kad sutrikęs vandens padavimas į konkrečią dozatoriaus kamerą. Tokiu atveju galimas elektromechaninio vožtuvo arba valdymo dalies gedimas, ir jau verta konsultuotis su servisu.

    Kodėl skalbyklė nepaima vandens?

    Jei programa startuoja, bet būgnas nepildomas, pirmiausia reikia patikrinti patį vandens tiekimą. Čiaupas gali būti užsuktas arba atidarytas tik iš dalies, o įleidimo žarna gali būti prispausta arba perlenkta už skalbyklės.

    Dažnas kaltininkas yra įleidimo filtro sietelis ties žarnos jungtimi: jį gali užkimšti vandentiekio nuosėdos. Tokiu atveju vanduo bėga silpnai arba išvis nepatenka, todėl skalbyklė ciklo nepradeda taip, kaip turėtų.

    Skalbyklė taip pat gali neimti vandens, jei „nemato“ uždarytų durelių. Kai neveikia užrakto blokatorius ar jutiklis, elektronika saugumo sumetimais gali neleisti pradėti vandens padavimo.

    Jeigu išoriniai dalykai tvarkingi, o vandens vis tiek nėra, tikėtinas elektros vožtuvo arba valdymo modulio gedimas. Tokios dalies savarankiškai ardyti nerekomenduojama, nes galima sugadinti jungtis ir padidinti remonto kainą.

    Kodėl negręžia ir kodėl lieka vandens?

    Gręžimas dažnai „dingsta“ dėl nesubalansuoto skalbinių kiekio: viena sunki antklodė ar rankšluostis prisigeria vandens ir susislenka į vieną pusę. Tuomet valdymas sumažina apsukas arba visai atsisako gręžti, kad sumažintų vibraciją.

    Jei po skalbimo būgne lieka vandens, gręžimas paprastai neįsijungia, kol vanduo neišsiurbtas. Priežastis gali būti užsikimšęs siurblio filtras, užspausta ar užsikimšusi išleidimo žarna arba paties siurblio gedimas.

    Jeigu vanduo išsiurbiamas, bet būgnas vis tiek nepasiekia reikiamų apsukų, problema gali slypėti pavaros sistemoje, variklyje ar elektronikoje. Tokiais atvejais saugiausia rinktis serviso diagnostiką, o ne bandyti ardyti įrenginį namuose.

    Kodėl skalbyklė palieka dėmes ant drabužių?

    Dėmių pobūdis dažnai išduoda šaltinį: pilkšvos ar rusvos žymės gali atsirasti nuo susikaupusio purvo guminiame manžete ar būgno viduje. Juodos smulkios dalelės kartais siejamos su ilgainiui susidariusiomis apnašomis ir drėgme sunkiau pasiekiamose vietose.

    Balti pėdsakai neretai rodo neišskalautą ploviklį, ypač kai jo pilama per daug arba pasirinkta programa naudoja mažiau vandens. Tuo tarpu riebios, tamsios dėmės, kurios kartojasi nepaisant valymo ir teisingo dozavimo, gali signalizuoti apie vidinį mechaninį gedimą.

    Jeigu dėmės kartojasi kelis skalbimus iš eilės, o būgnas, stalčius ir manžetas išvalyti, geriau nebeatidėlioti serviso. Toliau skalbiant galima ne tik sugadinti drabužius, bet ir pabloginti paties įrenginio būklę.

  • Audra išjungė elektrą: dalyje Vilkaviškio rajono stojo vandens tiekimas, veikia generatoriai

    Dėl audros sukeltų elektros tiekimo sutrikimų dalyje Vilkaviškio rajono gyvenviečių laikinai sutriko centralizuotas geriamojo vandens tiekimas. Kaip praneša UAB „Vilkaviškio vandenys“, be elektros neįmanoma įprastai užtikrinti vandenviečių ir siurblinių darbo.

    Vandens tiekimo įmonės aiškina, kad didžioji dalis infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo elektros: siurbliai kelia vandenį iš gręžinių, palaiko slėgį tinkle, o dalyje sistemų elektra reikalinga ir vandens ruošimo įrangai. Todėl sutrikus elektros tiekimui vanduo gali laikinai visai nebėgti arba tekėti silpnesne srove, ypač aukštesniuose pastatuose.

    Kol šalinami elektros tinklų gedimai, UAB „Vilkaviškio vandenys“ vandens tiekimą žada užtikrinti alternatyviais būdais. Tam pasitelkiami įmonės turimi mobilūs generatoriai, o kai kur geriamasis vanduo pristatomas vandenvežėmis pagal iš anksto sudarytą grafiką.

    Gyventojai apie vandens tiekimo ar pristatymo laiką papildomai informuojami SMS pranešimais, jei įmonė turi jų telefono numerį. Įmonė taip pat ragina sekti jos skelbiamą informaciją ir, esant galimybei, pasirūpinti minimaliomis geriamojo vandens atsargomis, kol situacija stabilizuosis.

    Specialistai primena, kad po didesnių sutrikimų vandentiekio tinkle gali pasitaikyti laikinas drumstumas ar slėgio svyravimai, ypač kai sistema vėl paleidžiama. Jei vandens kokybė kelia abejonių, rekomenduojama palaukti, kol vanduo nubėgs skaidrus, o dėl užsitęsusių problemų kreiptis į paslaugos teikėją.

    UAB „Vilkaviškio vandenys“ teigia dedanti visas pastangas, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, o geriamojo vandens tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau. Situacijos trukmė tiesiogiai priklausys nuo elektros tinklų gedimų šalinimo tempo.

  • Po audros Zarasų rajone – be elektros ir vandens likę žmonės laukia pagalbos: kas gali prisidėti

    Po audros Zarasų rajone – be elektros ir vandens likę žmonės laukia pagalbos: kas gali prisidėti

    Zarasų rajoną neseniai užklupusi stipri audra apgadino sodybas ir infrastruktūrą, o daliai gyventojų sutriko elektros tiekimas. Kai kur fiksuojami ir vandens tiekimo nesklandumai, todėl kasdieniai poreikiai, ypač atokesnėse vietovėse, tampa sunkiai užtikrinami.

    Didžiausia rizika kyla vienkiemiuose ar nuošalesnėse gyvenvietėse, kur privažiavimas po stichijos gali būti apsunkintas nulūžusiais medžiais ar pažeistais keliukais. Tokiose situacijose net trumpalaikis elektros dingimas reiškia ir ryšio sutrikimus, ir šaldymo įrangos neveikimą, o kartais ir šulinių ar siurblių sustojimą.

    Kam pagalbos reikia labiausiai

    Pirmiausia ragina pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis, žmonėmis su negalia, vienišais gyventojais ir šeimomis, gyvenančiomis atokiau. Jiems sudėtingiau patiems pasirūpinti vandeniu, maistu, vaistais ar elementariais buities poreikiais, ypač jei nėra elektros ir ryšio.

    Gyventojams taip pat primenama įvertinti savo aplinką: pasiteirauti kaimynų, ar jiems nieko netrūksta, ar nereikia pagalbos atsivežant vandens, įkraunant telefoną ar nuvykstant iki artimiausios parduotuvės ar vaistinės.

    Prašo prisidėti turinčiuosius techniką

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia prisidėti tuos, kurie turi galimybę greičiau pasiekti sunkiau privažiuojamas sodybas. Ypač prašoma atsiliepti medžiotojų, ūkininkų, motoklubų narių ir kitų vietos gyventojų, turinčių tinkamą transportą ar techniką.

    Viena šiuo metu reikalingiausių pagalbos formų – vandens pristatymas žmonėms, kurie dėl sutrikusio vandens tiekimo ar kitų aplinkybių negali juo pasirūpinti patys. Net vienas nuvežtas vandens kiekis gali reikšmingai palengvinti kasdienybę tiems, kurie liko be įprastų paslaugų.

    Svarbi ir kaimynystės pagalba

    Gyventojai raginami padėti ir savo kaimynams, jeigu turi saugų vandens šaltinį. Jei kyla abejonių dėl šulinio vandens kokybės, jis rekomenduojamas buities reikmėms, o geriamajam vandeniui naudoti tik įprastai vartojamą ir nekeliančios abejonių kokybės vandenį.

    Norintieji prisidėti prie vandens pristatymo ir kitos pagalbos koordinavimo kviečiami susisiekti su Zarasų rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekančia parengties pareigūno funkcijas, Aušra Diliene telefonu 0 617 34794 ir pranešti, kokią pagalbą gali suteikti.

  • Audra paralyžiavo Kazlų Rūdą: meras skelbia ekstremalią situaciją, žmonės liko be elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje po savaitgalį praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška potvarkiu šį sprendimą priėmė rugpjūčio 24 dieną, įvertinus didelę žalą infrastruktūrai ir gyventojų pranešimus.

    Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, vietomis nutraukė elektros laidus ir išvartė elektros stulpus. Dėl sutrikusio elektros tiekimo daliai gyventojų kilo ir antrinės problemos: kai kur strigo vandens tiekimas, o dalis kelių tapo sunkiai pravažiuojami arba visai nepravažiuojami.

    Gyventojai taip pat pranešė apie ryšio sutrikimus, o savivaldybė fiksavo didėjantį kreipimųsi skaičių dėl vandens ir maisto stygiaus atokesnėse vietovėse. Papildomą riziką kėlė gyvenamosiose teritorijose likę nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos, galinčios kelti pavojų žmonių saugumui.

    Pagalba ir prioritetai

    Savivaldybė pirmadienį gyventojams pateikė informaciją, kur kreiptis dėl būtiniausių poreikių, jei pagalbos prireiktų atokiau gyvenantiems asmenims. Akcentuojama, kad pirmiausia siekiama užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą dėl maisto bei skubius sveikatos poreikius.

    Prie likvidavimo darbų prisideda specialią įrangą turinčios įstaigos, kurios dalijasi ištekliais: generatoriais, bokšteliais, keltuvais ir kita technika. Prioritetas teikiamas pavojingų medžių ir šakų šalinimui, kelių pravalymui ir kritinių infrastruktūros gedimų šalinimui.

    Kodėl skelbiama ekstremali situacija

    Ekstremalios situacijos režimas leidžia operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir greičiau pasitelkti papildomas pajėgas. Savivaldybė nurodo, kad taip paprasčiau organizuoti pagalbą valant teritorijas bei pristatant maistą, vandenį ir medicinos priemones į tolimesnes ar sunkiai pasiekiamas gyvenvietes.

    Gyventojai raginami išlikti atsargūs: nesiartinti prie nutrūkusių laidų, nevaikščioti po vietas, kur gali kristi šakos, ir įvertinti, ar namuose turimi žibintuvėliai, įkrauti telefonai, vandens atsargos. Esant būtinybei, patariama kreiptis į savivaldybės nurodytus kontaktus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Janikove ribojamas vandens vartojimas: įmonė prašo gyventojų laistyti ir baseinus pamiršti

    Lenkijos Janikovo mieste įvesta laikina vandens vartojimo tvarka – gyventojų prašoma riboti vandens naudojimą iš miesto vandentiekio tinklo. Apie tai pranešė Komunalinio ūkio ir būsto įmonė PGKiM, kreipdamasi į visus, kurie vandeniu naudojasi iš centralizuotos sistemos.

    Pagal paskelbtą pranešimą, kasdien nuo 6.00 iki 22.00 valandos, iki atskiro pranešimo, raginama nesinaudoti vandentiekio vandeniu tam tikriems poreikiams. Pirmiausia tai siejama su išaugusiu vartojimu ir poreikiu užtikrinti stabilų vandens tiekimą visiems.

    Kas konkrečiai ribojama?

    Nurodytu laiku gyventojų prašoma susilaikyti nuo vandens naudojimo laistant prie namų esančius sodus ir daržus bei kitus želdynus. Taip pat raginama nepildyti baseinų ar kitų didelės talpos rezervuarų, kuriems vienu metu reikia daug vandens.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tada, kai karštuoju laikotarpiu staigiai išauga vandens paklausa, o tinklo pajėgumai turi atlaikyti piko apkrovas. Savivaldybės ir vandens tiekėjai tokiu atveju prioritetą teikia būtiniausiems poreikiams – geriamajam vandeniui, maisto gamybai, higienai.

    Kodėl tai svarbu vandens tiekimui?

    PGKiM paaiškino, kad viršnorminis vandens ėmimas gali lemti slėgio kritimą tinkle ir sukelti tiekimo sutrikimų. Kai slėgis krenta, dalis vartotojų gali patirti vandens srovės sumažėjimą, o kraštutiniais atvejais gali būti sutrikdytas ir tiekimo tęstinumas.

    Įmonė taip pat atkreipė dėmesį į galimą antrinės taršos riziką: esant neįprastiems hidrauliniams režimams tinkle, didėja tikimybė, kad nuo vamzdynų sienelių gali atsiskirti nuosėdos arba į sistemą gali patekti nepageidaujamos priemaišos. Dėl to ribojimais siekiama palaikyti stabilesnį slėgį ir saugesnes tiekimo sąlygas.

    Ką sako savivaldybė?

    Prie raginimo prisijungė ir Janikovo miesto savivaldybė, prašydama gyventojų elgtis atsakingai ir vandenį naudoti racionaliai. Pabrėžiama, kad laikinas vartojimo sumažinimas padeda užtikrinti, jog vandens pakaks visiems vartotojams, ypač didžiausio poreikio valandomis.

    Gyventojams rekomenduojama, jei įmanoma, vandens reikalaujančius darbus perkelti į vėlesnį laiką, kai ribojimai nebegalioja, arba rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lietaus vandens kaupimą laistymui. Ribojimai galios iki tol, kol vandens tiekėjas paskelbs apie jų atšaukimą.

  • Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Prinstono miestelis Ajovoje, įsikūręs prie Misisipės upės, ilgą laiką rėmėsi vienu senu gręžiniu, įrengtu 1963 metais. Tikėdamasi pagaliau turėti atsarginį vandens šaltinį, bendruomenė investavo apie 740 000 eurų į naują gręžinį ir vandens bokštą.

    Tačiau naujasis gręžinys nuo 2024 metų rugsėjo yra sustabdytas: tyrimai parodė, kad nitratų kiekis viršija JAV nustatytą geriamojo vandens saugos ribą. Dėl to miestelio namų ūkiai ir verslai liko priklausomi nuo šešis dešimtmečius veikiančio gręžinio, o alternatyvos brangsta.

    Naujas gręžinys, bet vanduo netinkamas

    Problemos prasidėjo dar iki to, kai naujasis šaltinis tapo kasdieniu sprendimu. 2022 metų pabaigoje per galingas siurblys prisidėjo prie vandentiekio avarijų, o pakeitus variklį atsivėrė didesnė bėda: prastesnė vandens sudėtis.

    Ajovos reguliuotojai 2024 metų rugsėjo mėnesį informavo, kad naujame gręžinyje nitratų koncentracija siekė 12,1 miligramo litre, kai leistina riba yra 10 miligramų litre. Vėliau rodikliai dar kilo ir 2025 metų pavasarį fiksuotos reikšmės apie 16 miligramų litre, todėl gręžinys taip ir negrįžo į eksploataciją.

    „Mums reikia patikimo atsarginio šaltinio, nes žmonėms būtinas saugus geriamasis vanduo“, – sakė miesto viešųjų darbų vadovas Chrisas Rindleris.

    Kodėl nitratai aptinkami giliame vandenyje?

    Prinstono gręžiniai siekia maždaug 137 metrų gylį ir ima vandenį iš Silūro–Devono vandeningojo sluoksnio, kurį nuo paviršiaus turėtų saugoti molio ir uolienų sluoksniai. Ilgą laiką manyta, kad toks gylis sumažina riziką, jog žemdirbystės tarša prasiskverbs į geriamąjį vandenį.

    Vis dėlto Ajovoje nitratų tarša siejama su intensyvia žemdirbyste, trąšomis ir mėšlu, o problemos ženklai fiksuojami ne tik paviršiniuose vandenyse. Geologų vertinimu, vandeningųjų sluoksnių taršos keliai gali būti sudėtingesni: tarša gali migruoti per plyšius klintyse arba patekti per techninius gręžinio konstrukcijos pažeidimus.

    „Tai nėra vieno miestelio istorija, o didesnio masto reiškinys, kurį dar bandome suprasti“, – sakė Ajovos geologijos tarnybos atstovas Ryanas Clarkas.

    Brangūs sprendimai ir ribotos galimybės

    Miesto valdžia bandė mažinti riziką ir 2025 metų pavasarį išsinuomojo apie 10 hektarų žemės aplink probleminį gręžinį, mokėdama, kad šioje zonoje nebūtų tręšiama. Tačiau per metus nitratų rodikliai sumažėjo tik maždaug 1 miligramu litre, todėl vanduo išlieka virš normos.

    Vienas realiausių techninių sprendimų būtų atvirkštinio osmoso filtravimo sistema, tačiau jos įrengimas mažam miesteliui kainuotų daugiau nei 920 000 eurų. Kita kryptis yra jungimasis prie didesnio vandens tiekėjo, bet tokie sprendimai paprastai reiškia papildomas investicijas į infrastruktūrą ir politiškai jautrius įsipareigojimus.

    Dabar miestelis viliasi, kad problema gali būti bent iš dalies konstrukcinė, pavyzdžiui, įtrūkęs gręžinio vamzdis, leidžiantis patekti užterštesniam vandeniui iš aukštesnių sluoksnių. Jei pažeidimas pasitvirtintų, tai būtų taisoma, tačiau jei nitratai keliauja per uolienų plyšius pačiame vandeningajame sluoksnyje, sprendimai taptų dar sudėtingesni ir brangesni.

    Kol vyksta tyrimai ir ieškoma finansavimo, Prinstonas lieka priklausomas nuo 1963 metais įrengto gręžinio, o kelių šimtų gyventojų bendruomenei tenka spręsti paradoksą: investuota didelė suma, bet naudotis nauju šaltiniu kol kas negalima.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • „Palangos vandenys“ įspėja: gegužės 26–27 dienomis dalyje Palangos laikinai nebus vandens

    „Palangos vandenys“ praneša, kad dėl naujų vandentiekio tinklų prijungimo daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas vandens tiekimas. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės 26 ir 27 dienomis, o vanduo nebus tiekiamas dienos metu.

    Gegužės 26 dieną vandens tiekimas bus stabdomas nuo 9 valandos iki 16 valandos. Tuo metu nepatogumų gali patirti Miško tako 1, 5J, 5K, 5A, 5E, 5F, 5G, 5H ir 5I gyventojai bei patalpų naudotojai.

    Gegužės 27 dieną vandens tiekimą planuojama nutraukti taip pat nuo 9 valandos iki 16 valandos. Vandens tuo metu nebus Paliepgirių kelio 8A, 8B, 10, 55 ir 53 adresuose.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po planinių darbų vandentiekio tinkle gali laikinai pasikeisti vandens slėgis, o atsukus čiaupą vanduo gali būti kiek drumstesnis. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama kelias minutes nuleisti vandenį, kol jis tampa skaidrus.

    „Palangos vandenys“ prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti reikiamu vandens kiekiu ir, jei įmanoma, planuoti veiklas taip, kad laikinas tiekimo nutraukimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų.