Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.
Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.
Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.
Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.
Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.
Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.
Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.
Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.
Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.
Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.
Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.
Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.
Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.
Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.