CP v2

Tag: Vandentiekis

  • Janikove ribojamas vandens vartojimas: įmonė prašo gyventojų laistyti ir baseinus pamiršti

    Lenkijos Janikovo mieste įvesta laikina vandens vartojimo tvarka – gyventojų prašoma riboti vandens naudojimą iš miesto vandentiekio tinklo. Apie tai pranešė Komunalinio ūkio ir būsto įmonė PGKiM, kreipdamasi į visus, kurie vandeniu naudojasi iš centralizuotos sistemos.

    Pagal paskelbtą pranešimą, kasdien nuo 6.00 iki 22.00 valandos, iki atskiro pranešimo, raginama nesinaudoti vandentiekio vandeniu tam tikriems poreikiams. Pirmiausia tai siejama su išaugusiu vartojimu ir poreikiu užtikrinti stabilų vandens tiekimą visiems.

    Kas konkrečiai ribojama?

    Nurodytu laiku gyventojų prašoma susilaikyti nuo vandens naudojimo laistant prie namų esančius sodus ir daržus bei kitus želdynus. Taip pat raginama nepildyti baseinų ar kitų didelės talpos rezervuarų, kuriems vienu metu reikia daug vandens.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tada, kai karštuoju laikotarpiu staigiai išauga vandens paklausa, o tinklo pajėgumai turi atlaikyti piko apkrovas. Savivaldybės ir vandens tiekėjai tokiu atveju prioritetą teikia būtiniausiems poreikiams – geriamajam vandeniui, maisto gamybai, higienai.

    Kodėl tai svarbu vandens tiekimui?

    PGKiM paaiškino, kad viršnorminis vandens ėmimas gali lemti slėgio kritimą tinkle ir sukelti tiekimo sutrikimų. Kai slėgis krenta, dalis vartotojų gali patirti vandens srovės sumažėjimą, o kraštutiniais atvejais gali būti sutrikdytas ir tiekimo tęstinumas.

    Įmonė taip pat atkreipė dėmesį į galimą antrinės taršos riziką: esant neįprastiems hidrauliniams režimams tinkle, didėja tikimybė, kad nuo vamzdynų sienelių gali atsiskirti nuosėdos arba į sistemą gali patekti nepageidaujamos priemaišos. Dėl to ribojimais siekiama palaikyti stabilesnį slėgį ir saugesnes tiekimo sąlygas.

    Ką sako savivaldybė?

    Prie raginimo prisijungė ir Janikovo miesto savivaldybė, prašydama gyventojų elgtis atsakingai ir vandenį naudoti racionaliai. Pabrėžiama, kad laikinas vartojimo sumažinimas padeda užtikrinti, jog vandens pakaks visiems vartotojams, ypač didžiausio poreikio valandomis.

    Gyventojams rekomenduojama, jei įmanoma, vandens reikalaujančius darbus perkelti į vėlesnį laiką, kai ribojimai nebegalioja, arba rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lietaus vandens kaupimą laistymui. Ribojimai galios iki tol, kol vandens tiekėjas paskelbs apie jų atšaukimą.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Biržų rajono savivaldybė primena gyventojams apie galimybę gauti kompensacijas už prisijungimą prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, taip pat už įsirengtą individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį ar nuotekų išsėmimo rezervuarą. Paraiškų teikimo laikotarpiai skiriasi, todėl gyventojams svarbu jų nepraleisti.

    Norint gauti kompensaciją už prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir arba nuotekų tinklų, paraiškas galima teikti nuo einamųjų metų liepos 1 dienos iki spalio 1 dienos. Tokia parama skiriama tais atvejais, kai prisijungiama prie infrastruktūros, kurią eksploatuoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.

    Gyventojai, įsirengę individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išsėmimo rezervuarą, paraiškas kompensacijai gali teikti nuo birželio 15 dienos iki spalio 15 dienos. Ši priemonė skirta tiems, kurie Biržų rajono teritorijoje nuosavybės teise valdo būstą ir po įsirengimo sudaro neterminuotas sistemos priežiūros ir arba aptarnavimo sutartis.

    Kada individuali sistema kompensuojama?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kompensacija už individualios sistemos įsirengimą mokama tik tuomet, kai nėra techninės galimybės nuotekų šalinimą užtikrinti prisijungiant prie centralizuotos sistemos. Taip pat svarbu, kad paslaugų teikėjas UAB „Biržų vandenys“ arba savivaldybės administracija tokios galimybės neplanuotų sudaryti artimiausius 3 metus.

    Kita reikšminga sąlyga yra turimos individualios sistemos atitiktis teisės aktams. Jei turima sistema neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento, Individualiųjų sistemų tvarkos aprašo ir arba kitų privalomų reikalavimų, arba jei ji apskritai nėra įrengta, gyventojas gali pretenduoti į kompensaciją įsirengus tinkamą sprendimą.

    Kur ir kaip pateikti paraiškas?

    Užpildytas paraiškas su reikalingais dokumentais gyventojai turi pateikti Biržų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriui Vytauto gatvėje 38 Biržuose, 111 kabinete. Dokumentus taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau savivaldybė ragina įsitikinti, kad išsiųsti visi priedai, nes nuo jų priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Siekiant sumažinti klaidų tikimybę, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar jų situacija atitinka kompensavimo sąlygas, ir ar turimi dokumentai pagrindžia patirtas išlaidas bei įrengimo ar prisijungimo faktą. Praktikoje daugiausia vėlavimų sukelia nepilni dokumentų paketai ir neaiškiai pagrįstos aplinkybės dėl techninių galimybių prisijungti prie centralizuotų tinklų.

  • Maroko kalnuose rūką paverčia geriamu vandeniu: tinklai pakeitė moterų kasdienybę

    Maroko pietvakariuose, Ait Baamrano regione, pradėta naudoti rūko vandens surinkimo sistema, kuri geriamą vandenį į kaimus tiekia ne iš šulinių, o tiesiai iš kalnų rūko. Ant Butmezgidos kalno šlaitų įrengtos didelio ploto polimerinės tinklų konstrukcijos gaudo ore esančią drėgmę, kuri vėliau nukreipiama į rezervuarus ir vamzdynais pasiekia gyvenvietes.

    Šis sprendimas ypač svarbus vietos bendruomenėms, kur vandens paieška ilgus metus buvo kasdienis moterų ir mergaičių darbas. Anksčiau dalis šeimų kasdien skirdavo iki kelių valandų kelionei iki vandens šaltinių, o vanduo į namus būdavo parnešamas fizinę sveikatą alinantomis sąlygomis.

    Tinklai įrengiami aukštikalnėse, kur dažnai susidaro tirštas rūkas ir pučia vėjai, nešantys drėgną orą per kalnagūbrį. Drėgmės lašeliai, atsitrenkę į tinklo pluoštus, kondensuojasi, susijungia į didesnius lašus ir nuteka į surinkimo latakus, o iš ten į talpyklas.

    Skelbiama, kad tokio tipo tinklai, priklausomai nuo oro sąlygų, per parą gali surinkti reikšmingą vandens kiekį iš palyginti nedidelio ploto. Konkrečiai šiame projekte naudojama apie 600 kvadratinių metrų tinklų, o dalį sistemos energijos poreikio padengia saulės baterijos.

    Vandeniui pasiekus kaimų čiaupus, kasdienė rutina pasikeitė iš esmės: sumažėjo laiko ir fizinių pastangų, reikalingų apsirūpinti geriamu vandeniu. Tai turi tiesioginį poveikį ir vaikų ugdymui, nes mergaitėms nebereikia rytais skirti laiko vandens nešiojimui, todėl jos reguliariau lanko mokyklą.

    Vis dėlto vietos bendruomenėse pokyčiai turi ir socialinę pusę. Kai kur atkreipiamas dėmesys, kad moterų vaidmuo šeimoje, anksčiau siejęsis su būtinu vandens parnešimu, gali kisti, todėl kartu diegiamos švietimo iniciatyvos apie vandens tausojimą ir pagrindinius įgūdžius, reikalingus tvarkant naują infrastruktūrą.

    Rūko vandens surinkimas nėra universalus: jam būtinas pastovus rūkas, tinkamas reljefas ir aukštis, todėl tokios sistemos geriausiai veikia specifinėse vietovėse. Regionuose, kur rūko beveik nebūna, tenka remtis kitais sprendimais, pavyzdžiui, gilesnių vandeningų sluoksnių paieška, lietaus vandens kaupimu ar vandens gėlinimu pakrantėse.

    Tarptautinėse rekomendacijose dažnai minima, kad baziniams žmogaus poreikiams užtikrinti reikalingas aiškus minimalus vandens kiekis per dieną, tad net ir nedidelės, bet stabiliai veikiančios sistemos gali turėti didelę reikšmę mažoms bendruomenėms. Maroko kalnų projektas rodo, kad pritaikius technologiją vietos sąlygoms, rūkas gali tapti realiu geriamo vandens šaltiniu.

  • Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė pripažįsta, kad daliai Lazdijų miesto gyventojų iš čiaupo tekantis vanduo pastaruoju metu kelia nepatogumų. Gyventojai fiksuoja rudos spalvos ar drumstą vandenį, kuris apsunkina kasdienę buitį ir kelia natūralų nerimą dėl kokybės.

    Pasak savivaldybės, situacija sprendžiama kartu su vandenį tiekiančia UAB „Lazdijų vanduo“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodoma, kad dėl neefektyviai veikiančių vandens gerinimo įrenginių dalis rodiklių gali neatitikti nustatytų normų, tačiau institucijų vertinimu vanduo laikomas saugiu sveikatai.

    Kas vyksta vandentiekio sistemoje?

    Vandens spalvos ir drumstumo pokyčiai dažniausiai siejami su nuosėdų pakėlimu vamzdynuose, geležies junginiais ar laikinais įrangos darbo svyravimais. Tokiais atvejais net ir trumpalaikiai slėgio pokyčiai tinkle gali „pakelti“ susikaupusias daleles, todėl vanduo kurį laiką atrodo neįprastas.

    Savivaldybė teigia, kad šiuo metu atliekami skubūs stabilizavimo darbai: valomi vandens gerinimo įrenginiai, keičiamos filtrų užkrovos, intensyviai plaunami miesto vandentiekio tinklai. Taip pat stiprinama nuolatinė vandens kokybės stebėsena, kad pokyčiai būtų fiksuojami greičiau.

    Ką pataria daryti gyventojams?

    Gyventojams rekomenduojama prieš vartojimą atsukti vandenį ir leisti jam nubėgti, kol jis taps skaidrus ir įprastos spalvos. Jei vanduo turi nepriimtiną skonį ar kvapą, patariama jį virinti arba laikinai rinktis alternatyvų, pavyzdžiui, fasuotą vandenį.

    Jeigu drumstumas ar spalva kartojasi dažnai, savivaldybė ragina apie tai pranešti vandens tiekėjui, nurodant laiką ir vietą, kad būtų galima tiksliau įvertinti tinklo atkarpas. Taip pat primenama, kad po tinklų plovimo ar remonto darbų trumpalaikiai pokyčiai gali užtrukti ilgiau, ypač atokesnėse linijose.

    Ilgalaikis sprendimas jau rengiamas

    Savivaldybė informuoja, kad parengtas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuris turėtų spręsti esmines miesto vandentvarkos problemas. Šiuo metu ruošiamasi viešųjų pirkimų ir rangos procedūroms, o iki projekto įgyvendinimo vandens kokybė bus palaikoma taikant vietines tinklų priežiūros ir valymo priemones.

    „Suprantame, kad rudas ir drumstas vanduo kelia nepasitenkinimą, todėl dedame maksimalias pastangas stabilizuoti situaciją ir kuo greičiau pereiti prie ilgalaikių sprendimų“, – teigia savivaldybė.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.

  • Senosios Varėnos vandentiekis plečiamas: įpusėjo darbai, 26 būstams atsivers prisijungimo galimybė

    Senosios Varėnos kaime įpusėjo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros darbai. Projektą įgyvendina UAB „Varėnos vandenys“, o darbai vykdomi pagal numatytą grafiką.

    Rangos darbai atliekami projekte „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statyba S. Varėnos k. (Vilniaus, Vytauto ir Lankų g.)“. Plėtra apima pagrindines gyvenvietės gatves, kuriose suplanuota nauja infrastruktūra.

    Įgyvendinus projektą, 26 Senosios Varėnos kaimo būstams bus sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Tai reiškia, kad gyventojai galės rinktis patogesnį ir paprastai mažiau priežiūros reikalaujantį sprendimą nei individualūs įrenginiai.

    Centralizuotų tinklų plėtra paprastai siejama ir su didesniu tiekimo patikimumu bei aiškesne paslaugų kokybės kontrole. Nuotekų surinkimas į centralizuotus tinklus mažina riziką aplinkai, ypač ten, kur dėl grunto ar sklypų ypatumų individualūs sprendimai kelia daugiau iššūkių.

    UAB „Varėnos vandenys“ teigia, kad darbai vyksta pagal planą, o projekto tikslas – prisidėti prie patogesnės, saugesnės ir tvaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. Artėjant darbų pabaigai, gyventojams aktualiausia bus sekti informaciją apie prisijungimo sąlygas ir terminus.

  • Prienų rajone baigėsi seniūnų ataskaitos: keliams šimtai tūkstančių eurų, laukia nauji projektai

    Prienų rajone užbaigtas kasmetinis seniūnų ataskaitų pristatymų ciklas. Paskutiniai susitikimai gegužės 5 ir 6 dienomis vyko Jiezno ir Prienų seniūnijose, kur gyventojams pristatyti praėjusių metų darbai, didžiausi iššūkiai ir šių metų planai.

    Tokie susirinkimai savivaldybėms tampa ne tik atskaitomybės forma, bet ir praktine diskusija apie kasdienius poreikius: kelių būklę, apšvietimą, vandentiekį, nuotekas, viešąsias erdves bei bendruomenių iniciatyvas. Prienų rajone akcentuota, kad daugiausia klausimų tradiciškai kelia infrastruktūra ir jos priežiūros finansavimas.

    Jiezno seniūnijos prioritetai

    Jiezno seniūnijoje savivaldybės vadovai kartu su seniūnu Algiu Bartusevičiumi aptarė vietinės reikšmės kelių priežiūrą ir susitiko su Dariaus ir Girėno gatvės gyventojais dėl vandentiekio plėtros. Taip pat lankytasi Kašonių kaime veikiančioje medienos gaminių įmonėje „Davi“ ir skardos lankstymo ceche, kur pristatyta moderni įranga.

    Seniūnas, pristatydamas ataskaitą, pabrėžė, kad didžiausias dėmesys skiriamas keliams, gatvėms ir viešosioms erdvėms, tačiau kasdienybę komplikuoja ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Į visuomenei naudingą veiklą buvo įtraukta daugiau kaip 120 asmenų, bet realiai dirbo 23, todėl planuojant darbus dažnai tenka ieškoti papildomų sprendimų.

    Jiezno seniūnija prižiūri daugiau kaip 155 kilometrus vietinės reikšmės kelių, o asfaltuota tik apie 16 kilometrų. Praėjusiais metais naujų asfaltavimo darbų nebuvo, todėl daugiausia dėmesio skirta einamajam remontui, žvyrkelių greideriavimui, valymui ir duobių taisymui.

    Gyventojams aktualūs ir aplinkos tvarkymo klausimai. Seniūnija tęsia želdinių sodinimą, o per pastaruosius trejus metus viešosiose erdvėse pasodinta daugiau kaip šimtas įvairių medžių ir krūmų, taip pat prižiūrimi gėlynai bei viešosios erdvės.

    Jiezno teritorijoje saugoma 19 kultūros paveldo objektų, tarp jų yra 8 piliakalniai, kurių priežiūra reikalauja nuoseklaus darbo ir lėšų. Seniūnijoje išlieka aktyvus ir bendruomeninis gyvenimas, pernai surengti 22 pėsčiųjų žygiai, o dalį iniciatyvų organizavo pačios bendruomenės.

    Šių metų planuose įvardyti Dukurnonių Liepų gatvės asfaltavimo ir apšvietimo darbai, Nibrių kapinių tvoros remontas ir plėtra bei žaliųjų atliekų surinkimo vietų įrengimas prie kai kurių kapinių. Taip pat žadama toliau spręsti apleistų sklypų ir statinių problemą, tęsiant patikrinimus ir siunčiant įspėjimus savininkams.

    Prienų seniūnija: investicijos ir kelių iššūkis

    Prienų seniūnijoje ataskaitinis susirinkimas užbaigė visų rajono seniūnijų pristatymus. Seniūnė Janina Armonienė pabrėžė, kad daugiau nei 9 600 gyventojų turinčioje seniūnijoje darbų spektras platus, o pagrindinis iššūkis ir čia išlieka kelių būklė.

    Skelbta, kad kelių priežiūrai ir remontui pernai Prienų seniūnijoje skirta apie 350 000 eurų. Savivaldybės vadovai akcentavo, jog infrastruktūros atnaujinimas paprastai vyksta etapais, todėl gyventojų lūkesčių ir realių galimybių suderinimas kasmet tampa viena sudėtingiausių užduočių.

    Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas susitikime pristatė didesnius vykdomus ir planuojamus projektus, susijusius su švietimo, sveikatos, kultūros ir sporto infrastruktūra bei viešosiomis erdvėmis. Taip pat aptarta pėsčiųjų takų ir automobilių stovėjimo aikštelių plėtra bei kiti miesto tvarkymo darbai.

    Daug diskusijų sukėlė planai Prienuose statyti naujus daugiabučius, o tai, pasak savivaldybės vadovų, signalizuoja augantį miesto patrauklumą ir būsto paklausą. Taip pat pažymėta, kad kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcijai planuojami paruošiamieji darbai, kurie, kaip tikimasi, turėtų prasidėti šiemet.

    Ką rodo ataskaitų ciklas?

    Susitikimuose dalyvavę gyventojai išsakė tiek pastabų, tiek ir teigiamų įvertinimų, kad pokyčiai rajone matomi. Savivaldybės atstovai savo ruožtu pabrėžė bendruomenių svarbą, nes dalis vietos iniciatyvų įgyvendinama tik glaudžiai bendradarbiaujant su gyventojais ir organizacijomis.

    Prienų rajono ataskaitų ciklas parodė, kad kasdieniai prioritetai nesikeičia: keliai, inžineriniai tinklai, apšvietimas ir viešosios erdvės išlieka svarbiausi, tačiau vis daugiau dėmesio tenka ir ilgalaikiams projektams, kurie turi įtakos miestų ir miestelių patrauklumui bei gyventojų skaičiaus stabilumui.

  • Senosios Varėnos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra įpusėjo: kada 26 būstai galės prisijungti?

    Senosios Varėnos kaime įpusėjo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros darbai, kuriuos vykdo UAB „Varėnos vandenys“. Projektas apima tinklų statybą Vilniaus, Vytauto ir Lankų gatvėse.

    Įgyvendinus projektą, 26 būstams bus sudaryta reali galimybė prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo. Tai reiškia patikimesnį vandens tiekimą ir aiškesnę nuotekų tvarkymo tvarką gyventojams, kurie iki šiol naudojosi individualiais sprendimais.

    Centralizuotų tinklų plėtra savivaldybėse paprastai siejama ir su aplinkosaugine nauda, nes mažėja rizika, kad netvarkingos ar pasenusios individualios sistemos gali teršti gruntinius vandenis. Kartu tai aktualu ir viešajai sveikatai, ypač tankiau apgyvendintose gyvenviečių dalyse.

    Pasak projekto vykdytojų, darbai vykdomi pagal numatytą planą, todėl gyventojams svarbiausia sekti informaciją apie prisijungimo sąlygas bei terminus, kai infrastruktūra bus paruošta eksploatacijai. Tokiuose projektuose prisijungimo galimybė paprastai atsiranda užbaigus statybos darbus ir atlikus reikalingas patikras bei pridavimo procedūras.

    Savivaldybės ir vandens tiekėjai, įgyvendindami panašius projektus, dažniausiai kviečia gyventojus iš anksto įsivertinti vidaus tinklų būklę sklype ir namo įvade. Tai padeda prisijungimą atlikti greičiau, kai tik centralizuoti tinklai tampa prieinami.

  • „Molėtų vanduo“ atliko vandentiekio profilaktiką: gyventojams paaiškino, ko tikėtis iš čiaupo

    UAB „Molėtų vanduo“ Molėtų mieste ir vandenvietėje atliko planinius vandentiekio sistemos tikrinimo bei profilaktikos darbus. Bendrovė nurodo, kad tokia priežiūra būtina, kad vandens tiekimas išliktų patikimas ir saugus.

    Įmonė skelbia, kad darbų metu buvo plaunami ir dezinfekuojami vandens rezervuarai, plaunami filtrai ir vandentiekio tinklai, tikrinami hidrantai bei kiti vandens tiekimo sistemos elementai. Apie planuojamus darbus klientai buvo informuoti individualiai SMS žinutėmis.

    Kaip gali pasikeisti vandens kokybė?

    Po tokių darbų daliai gyventojų vanduo laikinai gali tapti drumstas arba įgauti chloro kvapą. Pasak bendrovės, tai siejama su dezinfekavimu ir galimu vandens tekėjimo krypties pasikeitimu vamzdynuose.

    „Toks vanduo nėra pavojingas sveikatai“, – teigia UAB „Molėtų vanduo“.

    Bendrovė pažymi, kad didžioji dalis susidrumstusio vandens išleidžiama per hidrantus, tačiau nedidelė jo dalis gali pasiekti ir gyventojų čiaupus. Tokiu atveju rekomenduojama atsukti čiaupą ir leisti vandeniui bėgti, kol jis taps skaidrus.

    Kiek laiko bus dezinfekuojama?

    UAB „Molėtų vanduo“ informuoja, kad po profilaktikos darbų vanduo kurį laiką dar bus dezinfekuojamas. Tai bus daroma tol, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys, jog vandenį galima tiekti be papildomos dezinfekcijos.

    Apie sprendimą nutraukti dezinfekavimą bendrovė žada pranešti atskiru pranešimu. Gyventojai raginami stebėti vandens kokybę ir, kilus įtarimų ar nepatogumų, informuoti vandens tiekėją.

    Kur kreiptis dėl slėgio ar kokybės?

    Jei gyventojai patiria vandens slėgio svyravimų ar pastebi vandens kokybės pokyčius, apie tai galima pranešti el. paštu [email protected] arba telefonu +370 655 46736, taip pat +370 383 52148. Įmonė nurodo, kad pranešimai vertinami individualiai, o prireikus tinklai gali būti papildomai perplaunami.