CP v2

Tag: Vandentiekis

  • Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Nepalikite lauko čiaupo žiemai: viena klaida per šalčius gali brangiai kainuoti

    Atšalus orams lauko čiaupas dažnai lieka pamirštas iki pavasario, tačiau būtent jis gali tapti netikėto gedimo priežastimi. Vamzdžiuose likęs vanduo per šalčius užšąla, plečiasi ir gali pažeisti čiaupo korpusą, jungtis ar net sienoje paslėptą vamzdyną.

    Didžiausia klaida manyti, kad pakanka tik užsukti čiaupą iš lauko pusės. Jei už čiaupo vamzdyje lieka vandens, jis vis tiek gali užšalti, o slėgis kartais sukelia mikroįtrūkius, kurie išryškėja tik atšilus ir vėl paleidus vandenį.

    Ką padaryti iki pirmų šalčių?

    Pirmiausia reikėtų užsukti vidaus patalpose esantį atjungimo vožtuvą, jei toks įrengtas. Taip sustabdomas vandens patekimas į išorinę atkarpą, kuri yra jautriausia temperatūros svyravimams.

    Toliau būtina atidaryti lauko čiaupą ir išleisti likusį vandenį, kad vamzdyje neliktų nė mažo kiekio. Jei prie čiaupo prijungta žarna, ją verta atjungti, ištuštinti, susukti ir laikyti vietoje, kur jos neveiks šaltis.

    Kodėl užšalęs vanduo pavojingas?

    Vanduo šąlant didina tūrį, todėl uždaroje ertmėje gali smarkiai išaugti slėgis. Dėl to nukenčia tarpinės, sujungimai ir patys vamzdžiai, o pasekmės neretai paaiškėja tik tada, kai pavasarį vanduo vėl paleidžiamas visu pajėgumu.

    Praktikoje tai reiškia ne tik varvantį čiaupą, bet ir drėgmę sienoje, apgadintą šilumos izoliaciją ar net užlietą patalpą, jei trūkis atsirado arčiau vidaus. Dėl to prevenciniai darbai rudenį dažnai leidžia išvengti remonto, kuris kainuoja gerokai daugiau nei keliolika minučių profilaktikos.

    Ar užtenka apšiltinti čiaupą?

    Po vandens išleidimo čiaupą galima papildomai apsaugoti šilumą izoliuojančiu gaubtu arba izoliacine medžiaga. Tokia apsauga sumažina tiesioginį šalčio poveikį išorinei daliai, tačiau ji nėra pakaitalas vandens ištuštinimui.

    Jei izoliacija uždedama ant čiaupo ar vamzdžio, kuriame liko vandens, rizika išlieka. Patikimiausias sprendimas yra atjungti vandens padavimą, išleisti likučius ir tik tada pasirūpinti papildoma išorine apsauga.

    Rudenį taip pat verta patikrinti, ar atjungimo vožtuvas užsidaro sandariai, ar nėra klibėjimo, korozijos ir akivaizdžių nesandarumų. Laiku pastebėti gedimai leidžia ramiai pasitikti šalčius ir išvengti nemalonių staigmenų, kai temperatūra nukrenta žemiau nulio.

  • Senosios Varėnos pokytis: atsivėrė galimybė jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų

    Senosios Varėnos pokytis: atsivėrė galimybė jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų

    Senosios Varėnos gyventojams atsirado galimybė prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Projektą Varėnos rajono savivaldybėje įgyvendino UAB „Varėnos vandenys“.

    Nauja infrastruktūra įrengta Senosios Varėnos Vytauto, Vilniaus ir Lankų gatvių atkarpose, todėl šių gatvių namų ūkiai jau gali planuoti prisijungimą. Bendrovė ragina gyventojus neatidėlioti ir aktyviai pasinaudoti sudaryta galimybe.

    Centralizuotos paslaugos dažniausiai reiškia stabilesnę vandens kokybės kontrolę, patikimesnį tiekimą ir aiškesnę nuotekų tvarkymo sistemą. Savivaldybėms tai taip pat svarbu aplinkosauginiu požiūriu, nes mažėja rizika, kad netvarkomos nuotekos pateks į gruntinius vandenis.

    Gyventojai, kurie jau prisijungė prie naujai įrengtų tinklų, kviečiami atvykti į UAB „Varėnos vandenys“ ir sudaryti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutartis. Sutartys reikalingos tam, kad būtų oficialiai pradėtas paslaugų teikimas ir atsiskaitymas.

    Kilus klausimams dėl prisijungimo sąlygų, dokumentų ar sutarčių sudarymo tvarkos, gyventojams rekomenduojama kreiptis į UAB „Varėnos vandenys“. Informacija teikiama telefonu 0 310 31 663.

  • Dvi virtuvės viename kieme: užmiršta senų namų idėja grįžta ir turi vieną sąlygą

    Senesniuose kaimo namuose neretai buvo dvi virtuvės: pagrindinė namo viduje ir atskira vasaros virtuvė kieme. Tokia patalpa vasarą tapdavo tikru šeimos centru, kur verdavo maistas, ruošdavosi atsargos žiemai, o kartais net nakvodavo svečiai.

    Praktika buvo paprasta: šaltuoju sezonu gamindavo namuose, nes krosnis kartu šildydavo patalpą. Kai lauke įkaisdavo, maisto ruošą perkeldavo į atskirą pastatėlį, kad namuose būtų vėsiau ir lengviau išlaikyti tvarką.

    Vasaros virtuvėje dažnai vykdavo visi „purvinesni“ darbai: daržovių plovimas, konservavimas, uogienių virimas, mėsos apdorojimas po skerdynių. Dūmai ir stiprūs kvapai likdavo lauke, o pagrindinė namų virtuvė išlikdavo švaresnė.

    Kodėl ši idėja vėl populiarėja

    Pastaraisiais metais panašus sprendimas sugrįžta kaip lauko ar sodo virtuvė po stogine, terasoje ar erdvesnėje pavėsinėje. Žmonės vis dažniau nori turėti vietą, kur galima gaminti, rūkyti, kepti picą ar tiesiog ruošti vakarienes svečiams neišnešiojant indų per visus namus.

    Vietoje senovinių krosnių dabar dažniau įrengiami mūriniai griliai, lauko židiniai, rūkyklos, picos krosnys, kaitlentės. Prie jų atsiranda šaldytuvas, apšvietimas, elektros lizdai, o kai kur net kompaktiška indaplovė, kad lauke būtų galima pilnai „uždaryti“ vakarą be papildomo bėgiojimo į namus.

    Keičiasi ir požiūris į erdvę: lauko virtuvė vis dažniau planuojama kaip daugiafunkcis kambarys, kuriame telpa sandėliavimas, vieta pasiruošti maistą ir patogi zona ilgesniems pasisėdėjimams. Tai primena senąsias vasaros virtuves, tik su šiuolaikine įranga ir ergonomika.

    Viena sąlyga, be kurios nepavyks

    Didžiausias skirtumas tarp simbolinio grilio kampo ir tikrai patogios lauko virtuvės yra vanduo. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų ar nuplauti produktų, tokia erdvė dažniausiai lieka tik pavadinimu, o ne realiu kasdieniu sprendimu.

    Ne mažiau svarbi ir elektra, ypač jei planuojama šaldymo įranga, apšvietimas ar smulkūs prietaisai. Kai vanduo ir energija suplanuoti iš anksto, maisto ruošimas lauke tampa patogus ir realiai taupo laiką.

    Tačiau praktika turi ir kitą pusę: lauko komunikacijas būtina apsaugoti nuo šalčio. Jei patalpa nešildoma, prieš žiemą vandenį reikia atjungti ir išleisti iš sistemos, o nuotekas sutvarkyti taip, kad jos nebūtų leidžiamos į veją, ypač jei naudojami plovikliai ir plaunami riebaluoti indai.

    Kiek kainuoja ir ką būtina pasitikrinti

    Tokia antra virtuvė kieme dažnai atsiperka patogumu per karščius: kvapai ir dūmai lieka lauke, namuose mažiau netvarkos, o maisto ruošimas su svečiais tampa natūralesnis. Ji ypač praverčia tiems, kurie dažnai priima draugus, daro daug konservų, rūko mėsą ar tiesiog daug laiko leidžia sode.

    Vis dėlto tai nėra pigus projektas, ypač jei numatomas stogas, kaminas, mūro darbai, vandentiekis ir elektros instaliacija. Kaina priklauso nuo sprendimų ir medžiagų, bet dažniausiai kalbama apie keliasdešimt tūkstančių eurų, jei norima pilnai įrengtos, ilgaamžės erdvės.

    Prieš pradedant statybas svarbu įvertinti ir teisinius reikalavimus: reikšmę gali turėti statinio plotas, konstrukcija, atstumai sklype ir tai, ar statomas naujas pastatas, ar pritaikoma esama pavėsinė. Dėl to praktinis žingsnis dažnai būna ne dizainas, o aiškus planas, ką ir kur leidžiama įrengti.

  • Kodėl vamzdžiai vis dar žymimi coliais: XIX amžiaus standartas painioja net meistrus

    Kodėl vamzdžiai vis dar žymimi coliais: XIX amžiaus standartas painioja net meistrus

    Perkant santechnikos ar dujų instaliacijos detales dažnas nustemba: vienur matuojama milimetrais, kitur – coliais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, tačiau skirtumas atsirado ne dėl gamintojų užgaidų, o dėl istorinių technikos standartų.

    Coliais dažniausiai žymimi metaliniai vamzdžiai ir jų sriegiai, ypač vandentiekio ir dujų sistemose. Tuo metu kanalizacijos ir nuotekų vamzdžiai įprastai nurodomi milimetrais, nes ten svarbiausia aiškiai apibrėžti išorinį skersmenį ir suderinamumą su jungtimis.

    Viskas prasidėjo XIX amžiuje

    Vienas svarbiausių lūžių įvyko XIX amžiuje, kai pramonėje pradėta ieškoti vienodų, plačiai taikomų sriegių standartų. Būtent tuo laikotarpiu Britanijoje suformuotos sriegių sistemos tapo itin įtakingos, o kartu su britų inžinieriais ir rangovais paplito ir coliais grįstas žymėjimas.

    Šie sprendimai buvo patogūs tuometinei pramonei: gamintojams reikėjo, kad detalės būtų keičiamos ir suderinamos tarp skirtingų tiekėjų. Kai tokie standartai prigijo, jų atsisakyti tapo sunku, nes tai reikštų milijonų jau įrengtų jungčių ir armatūros pakeitimą.

    Kodėl coliais nurodytas dydis nesutampa?

    Daugelį klaidina tai, kad ant vamzdžio nurodytas coliais dydis dažnai neatitinka realiai pamatuoto skersmens. Istoriškai coliais dažnai buvo apibūdinamas vidinis skersmuo, o ne išorinis, todėl matuojant slankmačiu „teisingo“ skaičiaus rasti nepavyksta.

    Vėliau tobulėjant metalurgijai ir gamybai vamzdžių sienelės plonėjo, o vidinis skersmuo didėjo. Tačiau išoriniai matmenys ir jungčių logika daugelyje sistemų buvo išlaikyti, kad naujos detalės tiktų prie senų instaliacijų, todėl tradicinis colinis pavadinimas liko kaip dydžio klasė.

    Kodėl kanalizacijoje vyrauja milimetrai?

    Kanalizacijos ir nuotekų sistemose dažniausiai dirbama su didesniais diametrais, o montavime itin svarbus išorinis skersmuo ir tikslus suderinamumas su movomis, tarpinėmis, trišakiais. Dėl to metrinė sistema čia patogesnė: skaičius milimetrais paprastai aiškiai apibūdina realų matmenį.

    Praktikoje tai reiškia, kad vandentiekio ar dujų detalėms dažnai tenka tikrinti ne tik colinį pavadinimą, bet ir techninę specifikaciją milimetrais. Dėl skirtingų standartų šeimų ir istorinių dydžių pavadinimų vien užrašo ant pakuotės kartais neužtenka.

    Coliai vis dar sutinkami ir kitur, pavyzdžiui, ekranų įstrižainėms. Tačiau ten coliais nurodomas matmuo paprastai atitinka realybę, o vamzdžių atveju colinis žymėjimas dažnai yra istoriškai susiformavęs dydžio pavadinimas, kurį konkrečiai apibrėžia techninės normos milimetrais.

  • Janikove ribojamas vandens vartojimas: įmonė prašo gyventojų laistyti ir baseinus pamiršti

    Lenkijos Janikovo mieste įvesta laikina vandens vartojimo tvarka – gyventojų prašoma riboti vandens naudojimą iš miesto vandentiekio tinklo. Apie tai pranešė Komunalinio ūkio ir būsto įmonė PGKiM, kreipdamasi į visus, kurie vandeniu naudojasi iš centralizuotos sistemos.

    Pagal paskelbtą pranešimą, kasdien nuo 6.00 iki 22.00 valandos, iki atskiro pranešimo, raginama nesinaudoti vandentiekio vandeniu tam tikriems poreikiams. Pirmiausia tai siejama su išaugusiu vartojimu ir poreikiu užtikrinti stabilų vandens tiekimą visiems.

    Kas konkrečiai ribojama?

    Nurodytu laiku gyventojų prašoma susilaikyti nuo vandens naudojimo laistant prie namų esančius sodus ir daržus bei kitus želdynus. Taip pat raginama nepildyti baseinų ar kitų didelės talpos rezervuarų, kuriems vienu metu reikia daug vandens.

    Tokie ribojimai paprastai taikomi tada, kai karštuoju laikotarpiu staigiai išauga vandens paklausa, o tinklo pajėgumai turi atlaikyti piko apkrovas. Savivaldybės ir vandens tiekėjai tokiu atveju prioritetą teikia būtiniausiems poreikiams – geriamajam vandeniui, maisto gamybai, higienai.

    Kodėl tai svarbu vandens tiekimui?

    PGKiM paaiškino, kad viršnorminis vandens ėmimas gali lemti slėgio kritimą tinkle ir sukelti tiekimo sutrikimų. Kai slėgis krenta, dalis vartotojų gali patirti vandens srovės sumažėjimą, o kraštutiniais atvejais gali būti sutrikdytas ir tiekimo tęstinumas.

    Įmonė taip pat atkreipė dėmesį į galimą antrinės taršos riziką: esant neįprastiems hidrauliniams režimams tinkle, didėja tikimybė, kad nuo vamzdynų sienelių gali atsiskirti nuosėdos arba į sistemą gali patekti nepageidaujamos priemaišos. Dėl to ribojimais siekiama palaikyti stabilesnį slėgį ir saugesnes tiekimo sąlygas.

    Ką sako savivaldybė?

    Prie raginimo prisijungė ir Janikovo miesto savivaldybė, prašydama gyventojų elgtis atsakingai ir vandenį naudoti racionaliai. Pabrėžiama, kad laikinas vartojimo sumažinimas padeda užtikrinti, jog vandens pakaks visiems vartotojams, ypač didžiausio poreikio valandomis.

    Gyventojams rekomenduojama, jei įmanoma, vandens reikalaujančius darbus perkelti į vėlesnį laiką, kai ribojimai nebegalioja, arba rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lietaus vandens kaupimą laistymui. Ribojimai galios iki tol, kol vandens tiekėjas paskelbs apie jų atšaukimą.

  • Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Perkūnija už lango? Šis įprotis vonioje gali baigtis nelaime – įspėja specialistai

    Prasidėjus intensyvesniam vasaros audrų sezonui, specialistai primena, kad saugotis reikia ne tik lauke. Dalis žaibo sukeliamų traumų nutinka patalpose, kai elektros iškrova per pastato sistemas netikėtai pasiekia žmogų.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai žaibas trenkia į namą ar netoliese esančią infrastruktūrą, o srovė ieško kelio į žemę. Tokiu atveju ji gali plisti ne tik per elektros instaliaciją, bet ir per metalines konstrukcijas bei vandentiekio ar kanalizacijos sistemas.

    Dušas per perkūniją laikomas vienu rizikingesnių pasirinkimų, nes vanduo ir ypač metaliniai vamzdžiai gali tapti laidininku. Jei srovė patenka į pastato komunikacijas, kontaktas su tekančiu vandeniu teoriškai padidina tikimybę, kad iškrova persiduos žmogui.

    Perkūnijos metu taip pat rekomenduojama vengti indų plovimo, rankų mirkymo po čiaupu ar kitų situacijų, kai ilgiau liečiamas vanduo. Taip pat patariama nesinaudoti laidiniais elektros prietaisais, nestovėti šalia rozečių ar elektros skydelio ir, jei įmanoma, atjungti jautresnę elektroniką nuo tinklo.

    Ne visiems akivaizdu, kad pavojų gali kelti ir pastato konstrukcijos. Gelžbetoninėse sienose dažnai būna metalinis armatūros karkasas, todėl per audrą geriau nesiremti į tokias sienas ir nesėdėti šalia jų, ypač jei girdimi artimi griaustiniai.

    Saugiausia perkūniją išlaukti pastato viduje, toliau nuo langų ir išorinių durų, pasirinkus patalpą, kur mažiau inžinerinių komunikacijų. Jei griaustinis girdimas netrukus po žaibo blyksnio, tai ženklas, kad audra yra netoli, todėl atsargumo priemonių verta imtis nedelsiant.

  • Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Biržų rajono savivaldybė primena gyventojams apie galimybę gauti kompensacijas už prisijungimą prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, taip pat už įsirengtą individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį ar nuotekų išsėmimo rezervuarą. Paraiškų teikimo laikotarpiai skiriasi, todėl gyventojams svarbu jų nepraleisti.

    Norint gauti kompensaciją už prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir arba nuotekų tinklų, paraiškas galima teikti nuo einamųjų metų liepos 1 dienos iki spalio 1 dienos. Tokia parama skiriama tais atvejais, kai prisijungiama prie infrastruktūros, kurią eksploatuoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.

    Gyventojai, įsirengę individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išsėmimo rezervuarą, paraiškas kompensacijai gali teikti nuo birželio 15 dienos iki spalio 15 dienos. Ši priemonė skirta tiems, kurie Biržų rajono teritorijoje nuosavybės teise valdo būstą ir po įsirengimo sudaro neterminuotas sistemos priežiūros ir arba aptarnavimo sutartis.

    Kada individuali sistema kompensuojama?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kompensacija už individualios sistemos įsirengimą mokama tik tuomet, kai nėra techninės galimybės nuotekų šalinimą užtikrinti prisijungiant prie centralizuotos sistemos. Taip pat svarbu, kad paslaugų teikėjas UAB „Biržų vandenys“ arba savivaldybės administracija tokios galimybės neplanuotų sudaryti artimiausius 3 metus.

    Kita reikšminga sąlyga yra turimos individualios sistemos atitiktis teisės aktams. Jei turima sistema neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento, Individualiųjų sistemų tvarkos aprašo ir arba kitų privalomų reikalavimų, arba jei ji apskritai nėra įrengta, gyventojas gali pretenduoti į kompensaciją įsirengus tinkamą sprendimą.

    Kur ir kaip pateikti paraiškas?

    Užpildytas paraiškas su reikalingais dokumentais gyventojai turi pateikti Biržų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriui Vytauto gatvėje 38 Biržuose, 111 kabinete. Dokumentus taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau savivaldybė ragina įsitikinti, kad išsiųsti visi priedai, nes nuo jų priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Siekiant sumažinti klaidų tikimybę, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar jų situacija atitinka kompensavimo sąlygas, ir ar turimi dokumentai pagrindžia patirtas išlaidas bei įrengimo ar prisijungimo faktą. Praktikoje daugiausia vėlavimų sukelia nepilni dokumentų paketai ir neaiškiai pagrįstos aplinkybės dėl techninių galimybių prisijungti prie centralizuotų tinklų.

  • Maroko kalnuose rūką paverčia geriamu vandeniu: tinklai pakeitė moterų kasdienybę

    Maroko pietvakariuose, Ait Baamrano regione, pradėta naudoti rūko vandens surinkimo sistema, kuri geriamą vandenį į kaimus tiekia ne iš šulinių, o tiesiai iš kalnų rūko. Ant Butmezgidos kalno šlaitų įrengtos didelio ploto polimerinės tinklų konstrukcijos gaudo ore esančią drėgmę, kuri vėliau nukreipiama į rezervuarus ir vamzdynais pasiekia gyvenvietes.

    Šis sprendimas ypač svarbus vietos bendruomenėms, kur vandens paieška ilgus metus buvo kasdienis moterų ir mergaičių darbas. Anksčiau dalis šeimų kasdien skirdavo iki kelių valandų kelionei iki vandens šaltinių, o vanduo į namus būdavo parnešamas fizinę sveikatą alinantomis sąlygomis.

    Tinklai įrengiami aukštikalnėse, kur dažnai susidaro tirštas rūkas ir pučia vėjai, nešantys drėgną orą per kalnagūbrį. Drėgmės lašeliai, atsitrenkę į tinklo pluoštus, kondensuojasi, susijungia į didesnius lašus ir nuteka į surinkimo latakus, o iš ten į talpyklas.

    Skelbiama, kad tokio tipo tinklai, priklausomai nuo oro sąlygų, per parą gali surinkti reikšmingą vandens kiekį iš palyginti nedidelio ploto. Konkrečiai šiame projekte naudojama apie 600 kvadratinių metrų tinklų, o dalį sistemos energijos poreikio padengia saulės baterijos.

    Vandeniui pasiekus kaimų čiaupus, kasdienė rutina pasikeitė iš esmės: sumažėjo laiko ir fizinių pastangų, reikalingų apsirūpinti geriamu vandeniu. Tai turi tiesioginį poveikį ir vaikų ugdymui, nes mergaitėms nebereikia rytais skirti laiko vandens nešiojimui, todėl jos reguliariau lanko mokyklą.

    Vis dėlto vietos bendruomenėse pokyčiai turi ir socialinę pusę. Kai kur atkreipiamas dėmesys, kad moterų vaidmuo šeimoje, anksčiau siejęsis su būtinu vandens parnešimu, gali kisti, todėl kartu diegiamos švietimo iniciatyvos apie vandens tausojimą ir pagrindinius įgūdžius, reikalingus tvarkant naują infrastruktūrą.

    Rūko vandens surinkimas nėra universalus: jam būtinas pastovus rūkas, tinkamas reljefas ir aukštis, todėl tokios sistemos geriausiai veikia specifinėse vietovėse. Regionuose, kur rūko beveik nebūna, tenka remtis kitais sprendimais, pavyzdžiui, gilesnių vandeningų sluoksnių paieška, lietaus vandens kaupimu ar vandens gėlinimu pakrantėse.

    Tarptautinėse rekomendacijose dažnai minima, kad baziniams žmogaus poreikiams užtikrinti reikalingas aiškus minimalus vandens kiekis per dieną, tad net ir nedidelės, bet stabiliai veikiančios sistemos gali turėti didelę reikšmę mažoms bendruomenėms. Maroko kalnų projektas rodo, kad pritaikius technologiją vietos sąlygoms, rūkas gali tapti realiu geriamo vandens šaltiniu.

  • Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė pripažįsta, kad daliai Lazdijų miesto gyventojų iš čiaupo tekantis vanduo pastaruoju metu kelia nepatogumų. Gyventojai fiksuoja rudos spalvos ar drumstą vandenį, kuris apsunkina kasdienę buitį ir kelia natūralų nerimą dėl kokybės.

    Pasak savivaldybės, situacija sprendžiama kartu su vandenį tiekiančia UAB „Lazdijų vanduo“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodoma, kad dėl neefektyviai veikiančių vandens gerinimo įrenginių dalis rodiklių gali neatitikti nustatytų normų, tačiau institucijų vertinimu vanduo laikomas saugiu sveikatai.

    Kas vyksta vandentiekio sistemoje?

    Vandens spalvos ir drumstumo pokyčiai dažniausiai siejami su nuosėdų pakėlimu vamzdynuose, geležies junginiais ar laikinais įrangos darbo svyravimais. Tokiais atvejais net ir trumpalaikiai slėgio pokyčiai tinkle gali „pakelti“ susikaupusias daleles, todėl vanduo kurį laiką atrodo neįprastas.

    Savivaldybė teigia, kad šiuo metu atliekami skubūs stabilizavimo darbai: valomi vandens gerinimo įrenginiai, keičiamos filtrų užkrovos, intensyviai plaunami miesto vandentiekio tinklai. Taip pat stiprinama nuolatinė vandens kokybės stebėsena, kad pokyčiai būtų fiksuojami greičiau.

    Ką pataria daryti gyventojams?

    Gyventojams rekomenduojama prieš vartojimą atsukti vandenį ir leisti jam nubėgti, kol jis taps skaidrus ir įprastos spalvos. Jei vanduo turi nepriimtiną skonį ar kvapą, patariama jį virinti arba laikinai rinktis alternatyvų, pavyzdžiui, fasuotą vandenį.

    Jeigu drumstumas ar spalva kartojasi dažnai, savivaldybė ragina apie tai pranešti vandens tiekėjui, nurodant laiką ir vietą, kad būtų galima tiksliau įvertinti tinklo atkarpas. Taip pat primenama, kad po tinklų plovimo ar remonto darbų trumpalaikiai pokyčiai gali užtrukti ilgiau, ypač atokesnėse linijose.

    Ilgalaikis sprendimas jau rengiamas

    Savivaldybė informuoja, kad parengtas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuris turėtų spręsti esmines miesto vandentvarkos problemas. Šiuo metu ruošiamasi viešųjų pirkimų ir rangos procedūroms, o iki projekto įgyvendinimo vandens kokybė bus palaikoma taikant vietines tinklų priežiūros ir valymo priemones.

    „Suprantame, kad rudas ir drumstas vanduo kelia nepasitenkinimą, todėl dedame maksimalias pastangas stabilizuoti situaciją ir kuo greičiau pereiti prie ilgalaikių sprendimų“, – teigia savivaldybė.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.