Tag: Vandenynų ekosistemos

  • Mokslininkai giliavandenėse metalų gumbose aptiko „mikropasaulius“ – tai keičia požiūrį į jų gavybą

    Giliavandenėje vandenyno dugno dalyje esančios tamsios, bulvės dydžio uolienos, kurių ieško kasybos bendrovės, pasirodo esančios ne tik metalų sankaupos. Mokslininkai nustatė, kad polimetaliniai gumbai savo viduje slepia gausias smulkių organizmų bendrijas.

    Šie gumbai ypač domina dėl juose esančių nikelio, kobalto ir vario – metalų, naudojamų baterijoms ir elektronikai. Tačiau nauji tyrimų duomenys rodo, kad kartu tai ir buveinė, kurią iškėlus iš dugno būtų pašalinamas visas joje gyvenantis „vidinis“ pasaulis.

    Tyrėjai nagrinėjo gumbus iš Klariono–Kliperono zonos Ramiajame vandenyne – milžiniškos teritorijos tarp Havajų ir Meksikos, laikomos viena turtingiausių tokių telkinių pasaulyje. Iki šiol buvo gerai žinoma, kad ant gumbų paviršiaus gali įsitvirtinti kempinės ar koralai, nes tai reta kieta atrama dumblėtame dugne.

    Vis dėlto šį kartą dėmesys nukrypo į patį gumbą: paaiškėjo, kad jis nėra vientisai „akmeninis“ – viduje susiformuoja porų ir tarpusavyje susijusių ertmių tinklas, per kurį gali patekti vanduo, maisto dalelės ir patys organizmai.

    Kas rasta gumbų viduje

    Komanda mikroskopais tyrė gumbų įtrūkius ir ertmes bei analizavo ten aptiktus organizmus. Iš viso buvo ištirti 244 gumbai, o jų viduje aptikta 4 139 atskiri organizmai – vidutiniškai po 17 viename gumbelyje, nors viename jų rasta net 245.

    Tyrimo bendraautorė giliavandenių ekosistemų ekologė Tanja Stratmann pabrėžė, kad įtrūkių dydis pakankamas tapti namais gyvūnams, mažesniems nei milimetras. Kitaip tariant, gumbų ertmės yra reali gyvenamoji erdvė, o ne atsitiktinės „kišenės“.

    Viduje aptikta netikėtai įvairių grupių: nematodų (apvaliųjų kirmėlių), kopepodų (smulkių vėžiagyvių), daugiašerių kirmėlių, taip pat foraminiferų – vienaląsčių organizmų, dažnai kuriančių apsauginius „kiautelius“.

    Mokslininkai nustatė ir tai, kad nors gumbai iš išorės atrodo tvirti, maždaug 23 proc. jų tūrio sudarė porų erdvė. Didesniuose gumbuose paprastai būdavo daugiau organizmų, bet mažesni gumbai, vertinant pagal tūrį, galėjo būti „tankiau apgyvendinti“.

    Kuo skiriasi nuo aplinkinio dugno

    Vienas svarbiausių klausimų buvo, ar šie organizmai tik „užklysta“ į gumbų ertmes, ar iš tiesų čia gyvena nuolat. Tyrėjai padarė išvadą, kad gumbų viduje gyvenančios bendrijos ryškiai skiriasi nuo tų, kurios aptinkamos aplinkiniame dumble.

    Tai leido teigti, kad gumbuose gyvenantys organizmai yra labiau „rezidentai“, o ne atsitiktiniai kaimynai. Be to, panašumų aptikta ir tarp skirtingų vietovių, kurias skyrė maždaug 1 000 kilometrų ar didesni atstumai.

    Labiausiai tikėtinas paaiškinimas – pačių gumbų fizinės ir cheminės savybės. Siauri plyšiai suteikia slėptuvę, o mineralai gali sudaryti sąlygas maitintis – ir būtent tie patys mineralai yra priežastis, kodėl gumbai domina pramonę.

    Kasyba – buveinės pašalinimas, o ne tik „akmens paėmimas“

    Tyrėjų teigimu, šie rezultatai kelia nemalonų klausimą giliavandenių išteklių gavybai: pašalinus gumbą, pašalinama ir visa buveinė jo viduje. Skirtingai nei kai kurių kitų poveikių atveju, čia prarandamas pats fizinis „namas“.

    Situaciją aštrina ir tai, kaip lėtai gumbai auga: mineraliniai sluoksniai gali kauptis vos kelis milimetrus per milijoną metų. Kasybos įranga tokį gumbą galėtų surinkti per sekundes, tačiau gamtai jį atkurti reikėtų geologinių laikotarpių.

    Komercinis interesas šiems telkiniams jau yra apčiuopiamas. Tarptautinė jūrų dugno institucija, prižiūrinti mineralų veiklą tarptautinėse jūrų dugno teritorijose, yra išdavusi žvalgybos sutartis, nors komercinės gavybos ten dar nėra autorizavusi; tuo metu JAV vykdo atskirą leidimų procesą, o NOAA vertina „The Metals Company USA“ paraišką žvalgybai ir komerciniam giliavandenių mineralų išgavimui.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nors šie metalai svarbūs šiuolaikinėms technologijoms, giliavandenių ekosistemų pažinimas tebėra ribotas. Straipsnyje pabrėžiama, kad Klariono–Kliperono zonoje užregistruota 5 578 gyvūnų rūšys, o maždaug 88–92 proc. regiono rūšių, tyrėjų vertinimu, gali būti dar neaprašytos.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“ 2026 metų lapkričio 11 dieną.