Naujas tyrimas įspėja: jei smarkiai susilpnėtų svarbios Atlanto vandenyno srovės, pasaulinė žemės ūkio produkcija galėtų pastebimai sumažėti, o maisto kainos – reikšmingai išaugti.
Kaip rašo „Live Science“, mokslininkai modeliavo scenarijų, kuriame Atlanto meridioninė apytakos cirkuliacija (AMOC) per kelis dešimtmečius gerokai susilpnėja. Ši srovių sistema perneša šilumą iš tropikų į Šiaurės pusrutulį ir daro įtaką klimatui.
Tyrime akcentuojama, kad AMOC jau dabar yra silpniausia per daugiau nei 1 000 metų ir, vertinimais, dėl klimato kaitos yra netekusi apie 10–20 proc. savo stiprumo. Nors naujoji analizė dar nėra recenzuota, jos rezultatai laikomi rimtu signalu apie galimus padarinius.
Modeliavimas apėmė 100 metų laikotarpį, darant prielaidą, kad pasaulio temperatūra pakils 2 laipsniais Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Viename scenarijuje AMOC buvo dirbtinai lėtinama pirmuosius 50 metų, kad būtų galima palyginti pasaulį „su“ ir „be“ ryškaus srovės silpnėjimo.
Kaip tai paveiktų derlių
Tyrėjai AMOC scenarijus susiejo su pagrindinių grūdinių kultūrų – kviečių, kukurūzų ir ryžių – auginimu. Skaičiuojama, kad po 50 metų, AMOC jau gerokai susilpnėjus, pasaulinis šių kultūrų derlingumas vidutiniškai sumažėtų 5,3 proc.
Tačiau bendras vidurkis slėptų didžiulius regioninius skirtumus. Pavyzdžiui, modelyje Vokietijoje ir Ukrainoje grūdų derlius galėtų kristi iki 19 proc., o Kanadoje – apie 12 proc., daugiausia dėl staigaus ir ryškaus atšalimo.
Ypač pažeidžiamos, anot vieno iš bendraautorių, būtų Skandinavija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, bet rizikų esą yra ir kitose vietose, kurios gali būti netikėtos patiems gyventojams. Modelis taip pat rodė sumažėjusį kritulių kiekį Indijoje, Pakistane ir didelėse Kinijos dalyse.
Pabrėžiama, kad kai kuriose jau dabar vandens stygiaus kamuojamose šalyse, tokiose kaip Iranas, Sudanas ar Eritrėja, kritulių sumažėjimas galėtų būti toks didelis, kad dalis žemės ūkio ten paprasčiausiai neišsilaikytų.
Kainų šuolis ir prekybos ribojimo rizika
Analizėje prognozuojama, kad vidutinės maisto kainos pasaulyje galėtų pakilti 17–40 proc. Kainų augimo mastas priklausytų nuo to, kaip šalys reaguotų į šoką, kiek būtų pasirengusios ir ar pavyktų tvariai plėsti žemės ūkį kai kuriuose regionuose.
Kita svarbi detalė – metinis svyravimas. Tyrėjų teigimu, 5,3 proc. yra vidurkis, todėl atskirais metais pasauliniai grūdų nuostoliai galėtų siekti 10 proc. ar daugiau, o tai dar labiau stumtų kainas aukštyn.
Tyrime pabrėžiama, kad tokio masto sukrėtimas padidintų tarptautinės prekybos svarbą: daliai regionų tektų daugiau importuoti maisto, kad kompensuotų vietinius praradimus. Tačiau jei valstybės imtų riboti eksportą ir kaupti atsargas, poveikis galėtų dar labiau sustiprėti.
Ką svarbu vertinti atsargiai
Pats tyrimas turi aiškiai įvardytų ribojimų: buvo naudotas vienas atšilimo scenarijus, vienas modelio paleidimas, o skaičiavimai rėmėsi mėnesiniais, ne dieniniais duomenimis. Dėl to rezultatai labiau laikomi koncepcijos įrodymu ir galimų rizikų žemėlapiu, o ne tiksliu ateities „grafiku“.
Vis dėlto autoriai ir nepriklausomi mokslininkai akcentuoja, kad regioninės projekcijos gali būti ypač informatyvios – jos padeda suprasti, kuriose vietose galėtų smogti pirmasis žemės ūkio „šokas“ ir kodėl globalūs vidurkiai neatskleidžia viso vaizdo.
Pasak tyrėjų, AMOC susilpnėjimo padariniai taip pat galėtų susipinti su kitais klimato kaitos procesais, todėl atsirastų sunkiai prognozuojamų, tarpusavyje besidauginančių efektų. Ypač rizikinga būtų netinkama adaptacija, kai pasiruošimas vienoms sąlygoms staiga nebeatitinka realiai besikeičiančio klimato.
Nors nėra paprastų sprendimų, tyrimas primena, kad dideli klimato sistemos pokyčiai gali greitai virsti labai praktiškomis problemomis – nuo derliaus iki kainų parduotuvėse.