CP v2

Tag: Vanduo

  • Ryte karštas vanduo tuščiu skrandžiu: gydytojai paaiškino, kam tai tinka, o kam – ne

    Įprotis ryte išgerti stiklinę vandens, ypač jei jis šiltas, vis dažniau pristatomas kaip paprasta priemonė geresnei savijautai ir virškinimui. Specialistai pabrėžia, kad vanduo organizmui būtinas kasdien, tačiau stebuklingų rezultatų tikėtis nereikėtų.

    Vanduo dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose: padeda pernešti maistines medžiagas, palaiko normalią kraujotaką, termoreguliaciją ir inkstų darbą. Net nedidelė dehidratacija gali pasireikšti galvos skausmu, nuovargiu ir suprastėjusia koncentracija.

    Ryto vanduo dažnai siejamas su tuo, kad po nakties organizmas netenka skysčių per kvėpavimą ir prakaitavimą. Išgėrus vandens prieš pusryčius, daliai žmonių lengviau pradėti dieną, o virškinimo sistema gali greičiau „įsijungti“.

    Kalbant apie svorio mažinimą, vanduo pats savaime riebalų nedegina, tačiau gali padėti netiesiogiai. Išgertas prieš valgį jis kartais sumažina alkio jausmą, o pakeitus saldžius gėrimus vandeniu paprasčiau sumažinti bendrą dienos kalorijų kiekį.

    Ar šiltas vanduo turi pranašumą?

    Šiltas vanduo kai kuriems žmonėms yra malonesnis ir lengviau išgeriamas ryte, ypač jei jautrus skrandis. Jis taip pat gali laikinai atpalaiduoti virškinamojo trakto raumenis, todėl daliai žmonių sumažėja pilvo diskomfortas.

    Vis dėlto moksliniai duomenys rodo, kad svarbiausia yra pats skysčių kiekis per parą, o ne tai, ar vanduo šiltas, ar kambario temperatūros. Jei šiltas vanduo padeda formuoti pastovų gėrimo įprotį, tai ir yra didžiausia praktinė nauda.

    Kada verta pasisaugoti?

    Jei vargina rėmuo, refliuksas ar dažni skrandžio skausmai, per karšti gėrimai gali sudirginti ir pabloginti savijautą. Tokiais atvejais geriau rinktis drungną vandenį ir stebėti, kaip reaguoja organizmas.

    Taip pat svarbu neperlenkti lazdos: per trumpą laiką išgertas labai didelis vandens kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pykinimą ar elektrolitų disbalansą. Jei turite inkstų, širdies ligų ar jums ribojami skysčiai, individualių rekomendacijų reikėtų klausti gydytojo.

    Kaip pagardinti, kad gertumėte daugiau?

    Jei paprastas vanduo nevilioja, skonį galima švelniai pagerinti vaisiais ar žolelėmis, tačiau svarbu nepridėti per daug cukraus. Tinka citrina, apelsinas, mėta ar agurkas, o norint šiltesnio skonio – imbieras.

    Medaus ar saldiklių geriau naudoti saikingai, nes taip nepastebimai didėja kalorijų kiekis. Praktinis tikslas paprastas: per dieną išgerti pakankamai skysčių, o ryto stiklinė gali būti patogus startas.

  • Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Per karščius ledinis vanduo gali pakenkti: gydytojai paaiškino, ką rinktis vietoj jo

    Karštą dieną stiklinė ledinio vandens atrodo greičiausias būdas atsigaivinti, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada naudingas. Kai oro temperatūra perkopia 30 laipsnių, organizmui dažnai geriau tinka kambario temperatūros arba tik lengvai atvėsintas vanduo.

    Staiga išgėrus labai šalto gėrimo, kraujagyslės gali trumpam susiaurėti, o kūnas patiria temperatūrinį stresą. Dėl to atsigavimo jausmas gali būti apgaulingas: troškulys lyg ir sumažėja, bet realus skysčių poreikis išlieka, todėl per dieną neretai išgeriama mažiau vandens, nei reikėtų.

    Gydytojai pabrėžia, kad šiltesnis vanduo paprastai lengviau toleruojamas, gali greičiau pasisavinti ir netrikdo termoreguliacijos taip stipriai kaip ledinis. Paradoksalu, bet staigus atšaldymas gali pasiųsti kūnui signalą, kad reikia šilti, todėl po kurio laiko gali pasidaryti dar karščiau.

    Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms toks šokas gali būti ypač nepageidaujamas, nes papildomai apkrauna kraujotaką. Specialistai atkreipia dėmesį, kad dideli temperatūrų kontrastai kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl karščio metu patariama vengti ypač šaltų gėrimų.

    Per karščius svarbiausia yra nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, o ne vienkartinis didelis kiekis. Dažnai rekomenduojama rinktis vandenį, o gausiai saldintus gėrimus vartoti saikingai, nes cukrus gali apsunkinti savijautą ir dar labiau skatinti troškulį.

    Jei gausiai prakaituojama, ilgai būnama saulėje ar aktyviai sportuojama, organizmui gali prireikti ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tokiais atvejais gali padėti geriamieji rehidratacijos tirpalai arba elektrolitų gėrimai, o geriausia strategija – gerti reguliariai ir stebėti savo savijautą.

  • Per karščius šis gėrimas gali smogti širdžiai: kardiologai įspėja dėl populiaraus įpročio

    Per karščio bangas daugelis instinktyviai griebiasi ledinio vandens ar gėrimų su ledu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada yra saugus. Staigus temperatūros kontrastas gali sukelti organizmui šiluminį šoką ir papildomą krūvį širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Žmogui įkaitus, labai šaltas gėrimas gali staiga susiaurinti kraujagysles ir pakeisti širdies darbo ritmą, o jautresniems asmenims sukelti nemalonius simptomus. Dažniausiai tai pasireiškia aštriu skausmu veido ančiuose ar gerklėje, šaltkrėčiu, diskomfortu skrandyje, galvos svaigimu ar staigiu kraujospūdžio kritimu.

    Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, serga išemine širdies liga, patiria padidėjusį kraujospūdį arba yra dehidratavę. Tokiais atvejais staigus atšaldymas gali išprovokuoti rimtesnius ritmo sutrikimus, o kraštutinėmis situacijomis prisidėti prie ūmių širdies įvykių.

    Kas geriau nei ledas?

    Specialistai karštyje dažniau rekomenduoja rinktis vėsesnius, bet ne ledinius gėrimus, artimesnius kūno temperatūrai, ir gerti mažais gurkšniais. Toks įprotis padeda tolygiau atvėsinti organizmą ir išvengti staigių reakcijų.

    Kasdieniam skysčių papildymui tinkamiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač jei žmogus daug prakaituoja ar aktyviai juda. Karštomis dienomis skysčių poreikis paprastai išauga, todėl verta gerti reguliariai, nelaukiant troškulio.

    Ką riboti per karščius?

    Per kaitrą pravartu atsargiau vertinti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali apsunkinti termoreguliaciją. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti stipria kava, energetiniais ir labai saldžiais gėrimais, kurie daliai žmonių gali didinti širdies ritmą, kelti kraujospūdį ir trukdyti efektyviai atkurti skysčių balansą.

    Papildomai prie vandens gali padėti vandeningi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, arbūzai, melionai, braškės, persikai ar citrusiniai vaisiai. Vis dėlto, jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, alpimo jausmas ar sutrinka širdies ritmas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Karščių spąstai senjorams: ką gerti, kad išvengtų dehidratacijos – ne vien vandenį

    Vasaros karščiai vyresnio amžiaus žmonėms gali tapti rimtu išbandymu: su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas prasčiau sulaiko skysčius. Dėl to senjorai neretai išgeria per mažai, nors skysčių poreikis karštomis dienomis tik didėja.

    Vanduo išlieka pagrindinis pasirinkimas, nes jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaiko normalią kraujotaką. Kai prakaituojame, kūnas natūraliai vėsta, tačiau kartu netenkama ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų, ypač natrio ir kalio.

    Net ir nedidelė dehidratacija gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, suprastėjusia koncentracija ar raumenų mėšlungiu. Sunkesniais atvejais didėja perkaitimo, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio rizika, o tai ypač pavojinga turint širdies ar inkstų sutrikimų.

    Kiek skysčių reikėtų išgerti?

    Dažniausiai rekomenduojama per parą gauti apie 1,5–2,5 litro skysčių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno masės, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Praktinis orientyras dažnai įvardijamas apie 30 mililitrų skysčių vienam kūno masės kilogramui per parą, o per karščius poreikis gali augti.

    Medikai pabrėžia, kad vyresniems žmonėms svarbu nelaukti, kol atsiras troškulys, ir gerti reguliariai mažais kiekiais. Jei žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus ar turi lėtinių ligų, skysčių režimą verta aptarti su gydytoju, nes kai kuriais atvejais skysčiai gali būti ribojami.

    Ką rinktis vietoj saldžių gėrimų?

    Be vandens, tinkami pasirinkimai yra nesaldintos vaisių ar žolelių arbatos, vanduo su mėtomis ar citrina, taip pat praskiesti sulčių gėrimai. Karščio bangų metu, kai gausiai prakaituojama, gali praversti elektrolitų papildymas, tačiau svarbu vengti perteklinio cukraus ir rinktis sprendimus, pritaikytus kasdieniam vartojimui.

    Verta prisiminti, kad skysčių gauname ir su maistu, todėl karštyje ypač tinka lengvi, vandeningi patiekalai. Daržovių sriubos, šaltos daržovių sriubos, agurkai, pomidorai, arbūzas ar melionas padeda papildomai prisidėti prie bendro skysčių kiekio, kai gerti nesinori.

    Specialistai taip pat ragina atsargiai vertinti alkoholį ir itin kofeinuotus gėrimus, nes jie gali skatinti skysčių netekimą arba pabloginti savijautą. Jei atsiranda sumišimas, stiprus silpnumas, karščiavimas, vėmimas ar sąmonės sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Vasarą užklumpa migrena? Specialistai įvardijo priežastį, dėl kurios dažnai kalta ne liga, o vanduo

    Vasarą daliai žmonių padažnėję galvos skausmai ar net migrenos priepuoliai sutampa su karščio bangomis. Specialistai primena, kad viena dažnų priežasčių gali būti net ir lengva dehidratacija, kurią ne visada pastebime iš karto.

    Smegenų audinys yra labai jautrus skysčių ir mineralų pusiausvyros pokyčiams, todėl net nedidelis skysčių trūkumas gali sustiprinti skausmo mechanizmus. Karštuoju sezonu rizika didėja, nes su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir dalies elektrolitų.

    Kas vyksta dėl skysčių trūkumo

    Netenkant skysčių, organizmas siekia išlaikyti kraujospūdį ir kraujotaką, todėl gali keistis kraujagyslių tonusas. Dėl to daliai žmonių atsiranda pulsuojantis skausmas, jautrumas šviesai, nuovargis ar „apsunkusi“ galva.

    Dehidrataciją sustiprina ir kasdieniai įpročiai: daugiau kavos ar alkoholio, mažiau įprasto maisto, intensyvesnis sportas, ilgesnis buvimas saulėje. Prie rizikos prisideda ir kondicionuojamas oras, nes patalpose skysčių prarandame net nepastebėdami.

    Paprastas testas prieš vaistus

    Jei skausmas tik prasideda ir nėra pavojingų simptomų, neretai rekomenduojama pirmiausia įvertinti, ar ne per mažai išgerta skysčių. Praktikoje siūloma išgerti vieną ar dvi stiklines kambario temperatūros vandens mažais gurkšniais ir ramiai palaukti 15–20 minučių.

    Jei diskomforto priežastis buvo troškulys ar lengva dehidratacija, savijauta gali pastebimai pagerėti ir be papildomo medikamentų krūvio. Vis dėlto tai nėra migrenos gydymas, o tik vienas saugių pirmųjų žingsnių, kai tikėtina skysčių stoka.

    Kada būtina kreiptis į medikus

    Vanduo nepadės, jei skausmą sukelia kitos priežastys, pavyzdžiui, infekcija, sinusų uždegimas, kraujospūdžio svyravimai ar neurologinės būklės. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naują, neįprastai stiprų skausmą arba priepuolius, kurie ima kartotis dažniau nei įprasta.

    Jeigu galvos skausmą lydi regėjimo sutrikimai, alpimas, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, stiprus pykinimas ar vėmimas, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, o savarankiškus bandymus gydytis nutraukti.

  • Per karščius organizmas netenka vandens: šį vaisių verta valgyti kasdien

    Per karščius organizmas netenka vandens: šį vaisių verta valgyti kasdien

    Kai oro temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, organizmas greičiau netenka skysčių, todėl didėja dehidratacijos rizika. Vanduo išlieka svarbiausias pasirinkimas, tačiau dalį skysčių kasdien gauname ir su maistu, ypač vaisiais bei daržovėmis.

    Vienas iš patogiausių vasaros pasirinkimų yra melionas, kurio minkštime gausu vandens. Dėl to jis padeda papildyti skysčių atsargas, o kartu suteikia ir maistinių medžiagų, kurių reikia normaliai organizmo veiklai.

    Melionas sudarytas maždaug iš 90 proc. vandens, todėl yra lengvas, gaivus ir dažnai gerai toleruojamas net per kaitrą. Tai ypač aktualu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems troškulio jausmas neretai būna silpnesnis, o skysčių trūkumas vystosi greičiau.

    Kas naudingo melione?

    Melionuose yra vitamino C, kuris prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Taip pat juose yra beta karoteno, iš kurio organizmas pasigamina vitaminą A, svarbų regėjimui ir odos būklei.

    Dar viena svarbi medžiaga yra kalis, kuris padeda palaikyti normalią raumenų funkciją ir prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės. Dėl šios priežasties melionas gali būti vertingas pasirinkimas, kai per karščius daugiau prakaituojama ir netenkama elektrolitų.

    Kiek kalorijų ir kam tinka?

    Melionas laikomas nekaloringu vaisiumi: 100 gramų dažniausiai turi apie 25–35 kilokalorijas, priklausomai nuo rūšies ir prinokimo. Dėl to jis tinka tiems, kurie nori lengvesnio užkandžio ar ieško alternatyvos saldumynams.

    Natūralus meliono saldumas gali padėti sumažinti norą rinktis pridėtinio cukraus turinčius desertus. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad net ir vaisiuose esantys cukrūs yra energija, todėl porcijos dydį verta derinti prie individualių poreikių.

    Kaip išsirinkti ir valgyti?

    Renkantis melioną, verta įvertinti jo kvapą ir žievelės būklę: prinokęs vaisius paprastai skleidžia saldų aromatą, o paviršius neturi būti pažeistas ar su pelėsio žymėmis. Lengvai paspaudus, galas turėtų šiek tiek pasiduoti, bet vaisius neturi būti pernelyg minkštas.

    Geriausiai melionas atsiskleidžia atšaldytas. Jį galima valgyti vieną, dėti į vaisių ar daržovių salotas, trinti į kokteilius, gardinti natūralų jogurtą ar košes, taip pat derinti su feta, vytintu kumpiu ar mėtomis.

    Nors melionas padeda papildyti skysčių kiekį, jis nepakeičia vandens. Per karščius rekomenduojama gerti reguliariai visą dieną, o vandeningus vaisius, tokius kaip melionas, laikyti skaniu ir praktišku kasdienės mitybos papildymu.

  • Pamirškite 8 stiklines: kiek skysčių iš tiesų reikia per dieną ir kada organizmui jų pritrūksta

    Mitas apie 8 stiklines

    Rekomendacija išgerti 8 stiklines vandens per dieną skamba patogiai, tačiau moksliniu požiūriu ji per daug supaprastina. Skysčių poreikis skiriasi priklausomai nuo kūno masės, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, mitybos ir sveikatos būklės.

    Svarbiausia tai, kad į paros skysčių balansą įeina ne tik vanduo iš stiklinės. Skysčiai gaunami ir su kitais gėrimais bei maistu, ypač daržovėmis, vaisiais, sriubomis ar pieno produktais.

    Kiek skysčių rekomenduojama?

    Dažniausiai cituojamos JAV Nacionalinės medicinos akademijos orientacinės normos kalba apie bendrą skysčių kiekį per parą. Sveikiems vyrams tai yra apie 3,7 litro, o moterims – apie 2,7 litro, įskaitant skysčius, gaunamus su maistu.

    Praktiškai tai reiškia, kad daliai žmonių „8 stiklinės“ gali būti per mažai, o kitiems – daugiau nei reikia, jei jų mityboje daug vandens turinčių produktų. Tikslesnis orientyras kasdienybėje – stebėti organizmo siunčiamus signalus ir atsižvelgti į situaciją.

    Kada skysčių reikia daugiau?

    Skysčių poreikis padidėja, kai organizmas netenka daugiau vandens nei įprasta. Taip nutinka per karščius, karščiuojant, viduriuojant ar vemiant, taip pat intensyviai sportuojant, ypač ilgai prakaituojant.

    Didesnio dėmesio skysčiams dažnai reikia nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat dirbant ar gyvenant sausose, prastai vėdinamose, šiltose patalpose. Tokiais atvejais vien „įprasto“ kiekio gali nepakakti, net jei iš pradžių troškulys nejaučiamas.

    Kuo svarbus geras hidratacijos lygis?

    Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaiko kraujo tūrį, užtikrina maistinių medžiagų pernašą ir padeda inkstams šalinti apykaitos produktus. Jis taip pat svarbus raumenų darbui ir virškinimo procesams.

    Net lengvas skysčių trūkumas gali atsispindėti savijautoje: atsiranda troškulys, burnos džiūvimas, nuovargis, gali skaudėti galvą ar sumažėti darbingumas. Ilgainiui nepakankamas skysčių vartojimas siejamas su didesne vidurių užkietėjimo ir šlapimo takų problemų rizika, nes šlapimas tampa labiau koncentruotas.

    Kaip suprasti, kad geriate per mažai?

    Troškulys yra svarbus signalas, tačiau jis ne visada pasirodo anksti. Vyresniame amžiuje troškulio mechanizmas dažnai silpnesnis, todėl vien juo pasikliauti gali būti nepakankama.

    Dažni požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, yra tamsesnė šlapimo spalva, burnos džiūvimas, galvos svaigimas ar neįprastas nuovargis. Vis dėlto šie simptomai nėra specifiniai vien skysčių trūkumui, todėl svarbu vertinti bendrą kontekstą: orą, fizinį krūvį, ligą ir vartojamus vaistus.

    Ar įmanoma išgerti per daug?

    Taip, per didelis vandens kiekis per trumpą laiką gali būti pavojingas, nes gali išsivystyti hiponatremija – per mažas natrio kiekis kraujyje. Rizika didėja ilgų ištvermės treniruočių metu, jei geriama daug vandens, bet nepapildomi elektrolitai.

    Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, turintiems inkstų ligų, širdies nepakankamumą ar kitų būklių, kai skysčių režimas turi būti derinamas su gydytoju. Tokiais atvejais „kuo daugiau, tuo geriau“ taisyklė netinka.

    Kasdieniam gyvenimui patikimiausias kelias – orientuotis į bendrą skysčių kiekį per parą, prisitaikyti prie oro ir krūvio bei rinktis skysčius, kurie neturi daug pridėtinio cukraus. Jei kyla abejonių dėl individualaus poreikio, ypač sergant lėtinėmis ligomis, saugiausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Karščiai smogia vyresniems: ką gerti, kad neperkaistumėte ir išvengtumėte klastingo dehidratavimo

    Karščiai smogia vyresniems: ką gerti, kad neperkaistumėte ir išvengtumėte klastingo dehidratavimo

    Karštomis dienomis vyresnio amžiaus žmonėms dehidratacija gali vystytis nepastebimai. Su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, todėl organizmas gali stokoti skysčių net tada, kai žmogus nejaučia, kad jam reikia gerti. Dėl to karščio bangos senjorams yra viena rizikingiausių vasaros grėsmių.

    Riziką didina ir lėtinės ligos, vartojami vaistai, mažesnis fizinis aktyvumas, taip pat baimė dažniau eiti į tualetą ar šlapimo nelaikymo problemos. Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: gėrimą karštyje verta planuoti, o ne palikti atsitiktinumui. Saugesnis būdas yra gerti reguliariai, mažomis porcijomis visos dienos metu.

    Pagrindinis kasdienis pasirinkimas išlieka vanduo, ypač negazuotas, kurį žmogus noriai geria. Svarbu ne teorinis „geriausias“ variantas, o reali galimybė išgerti pakankamai: jei stiklinė stovi nepaliesta, naudos nebus. Kai kuriems senjorams tinka vidutinės mineralizacijos vanduo, tačiau sergant inkstų ligomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar ribojant natrį, vandens sudėtį verta aptarti su gydytoju.

    Gazuotas vanduo paprastai nėra draudžiamas, bet jis neturėtų būti pirmas pasirinkimas. Daliai žmonių jis sukelia pilvo pūtimą, atsirūgimą ar greitesnį sotumo jausmą, todėl realiai išgeriama mažiau nei reikia. Kasdienai dažniau rekomenduojamas negazuotas vanduo, o gazuotą geriau rinktis tik tada, jei jis gerai toleruojamas.

    Jei senjoras sako, kad vandens nemėgsta, galima jį švelniai pagardinti namuose, vengiant saldintų gėrimų. Tinka į ąsotį įdėti citrinos ar apelsino griežinėlių, agurko, mėtų, uogų ar arbūzo gabalėlių. Tokie sprendimai padeda gerti dažniau, o kartu nepadidina cukraus kiekio racione.

    Skysčių kiekį gali papildyti ir kiti pasirinkimai: lengvos vaisių ar žolelių arbatos be ryškaus šlapimą varančio poveikio, praskiesti daržovių gėrimai, lengvi kokteiliai su vaisiais ir jogurtu. Karštyje praverčia ir skystesni patiekalai, pavyzdžiui, sriubos ar šaltibarščiai, taip pat kompotai su mažiau cukraus, kisielius ar želė. Jie vandens pilnai nepakeičia, bet padidina bendrą skysčių suvartojimą.

    Nereikėtų pamiršti, kad prie hidratacijos prisideda ir maistas. Agurkai, pomidorai, cukinijos, salotos, arbūzai, melionai, braškės ar uogos turi daug vandens ir gali padėti tiems, kurie gerti linkę mažiau. Toks pasirinkimas ypač naudingas karščių metu, kai apetitas dažnai sumažėja.

    Dažnai minima orientacinė norma yra apie 1,5–2 litrai skysčių per parą, tačiau tikslus poreikis skiriasi. Jį lemia kūno masė, oro temperatūra, fizinis aktyvumas, mityba ir sveikatos būklė, o gausesnis prakaitavimas, karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas skysčių poreikį dar padidina. Jei gydytojas yra nurodęs riboti skysčius, savarankiškai didinti kiekio negalima.

    Praktinis patarimas karštyje yra laikyti gėrimą matomoje vietoje ir pradėti gerti nuo ryto, ne tik vakare. Didelės skysčių porcijos prieš miegą gali sustiprinti naktinius apsilankymus tualete, o tai didina kritimų riziką. Padeda ir paprasti priminimai telefone arba įprotis išgerti po stiklinę atsikėlus, valgant ir vartojant vaistus.

    Per karščius netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų, todėl kai kuriais atvejais gali praversti geriami rehidratacijos tirpalai ar elektrolitų preparatai. Jie svarstytini esant viduriavimui, vėmimui, karščiavimui, stipriam prakaitavimui ar po perkaitimo. Vis dėlto jie neturėtų pakeisti įprasto vandens, o sergant cukriniu diabetu, inkstų ar širdies ligomis, turint padidėjusį kraujospūdį ar ribojant natrį, dėl sudėties geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Blogiausias pasirinkimas karštyje yra alkoholis, nes jis ne hidratuoja, o gali didinti skysčių netekimą ir silpnumo riziką. Atsargiai reikėtų vertinti ir stiprią kavą ar stiprią arbatą, ypač jei jos geriama kelis kartus per dieną ir kartu išgeriama mažai vandens. Taip pat vertėtų riboti saldintus gazuotus gėrimus, energinius gėrimus ir labai saldžias sultis, nes cukrus nepadeda geriau atsistatyti, o daliai žmonių dar labiau pablogina savijautą.

    Dehidratacija vyresniame amžiuje ne visada prasideda stipriu troškuliu. Įspėjamaisiais signalais gali tapti neįprastas silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, mieguistumas, retesnis šlapinimasis ar labai tamsus šlapimas. Jei žmogus tampa sutrikęs, alpsta, sunkiai kalba, beveik nesišlapina ar simptomai atsiranda po ilgo buvimo kaitroje, reikalinga skubi medikų konsultacija.

    Patikimiausia vasaros taisyklė senjorams išlieka paprasta: gerti dažnai, mažais gurkšniais ir nelaukti troškulio. Kasdienio raciono pagrindas turėtų būti negazuotas vanduo, o prireikus jį galima papildyti lengvomis arbatomis, skystesniais patiekalais, vaisiais ir daržovėmis. Karštyje svarbiausia reguliarumas, nes būtent jis apsaugo nuo klastingos dehidratacijos.

  • Ekspertė perspėja: per karščius šie gėrimai tik didina troškulį – kuo juos pakeisti

    Per karščius tinkamas skysčių vartojimas tampa ypač svarbus, nes prakaituodami greičiau netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to gali stiprėti nuovargis, skaudėti galvą, prastėti koncentracija, o jautresniems žmonėms didėja perkaitimo rizika.

    Specialistai primena, kad ne kiekvienas šaltas gėrimas iš tiesų padeda atsigauti. Dalis populiarių pasirinkimų trumpam suteikia gaivos pojūtį, tačiau vėliau gali paskatinti dar didesnį troškulį ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.

    Ko geriau vengti karštyje

    Didžiausias rizikos veiksnys yra alkoholis, nes jis skatina skysčių netekimą ir trikdo šilumos atidavimą. Net ir nedidelis kiekis karštą dieną gali prisidėti prie silpnumo, galvos svaigimo ar prastesnės savijautos, ypač būnant saulėje.

    Ne ką geresnis pasirinkimas ir saldinti gazuoti gėrimai bei energetiniai gėrimai. Daug cukraus juose gali didinti troškulio jausmą, o kartu su kofeinu daliai žmonių sukelia širdies plakimą, nerimą ir staigius energijos svyravimus.

    „Karštomis dienomis verta vengti alkoholio, saldžių gazuotų gėrimų, didelių kiekių labai stiprios kavos ir energetinių gėrimų, nes jie nepadeda efektyviai atkurti skysčių balanso“, – sakė gydytoja dietetikė Hanna Stolińska.

    Paslėptas cukrus ir kofeinas

    Ypač apgaulingi gali būti vasariški kavinėse siūlomi gėrimai, pavyzdžiui, saldžios ledinės kavos ar paruošti gėrimai su sirupais. Nors jie atrodo gaivinantys, didelis cukraus kiekis ir riebių priedų gausa gali apsunkinti virškinimą, o skysčių balanso neatkurti.

    Atsargiau vertėtų rinktis ir paruoštus matchos gėrimus, jei jie gaminami su saldžiais sirupais. Taip pat svarbu suskaičiuoti bendrą dienos kofeino kiekį, kai jis gaunamas iš kelių šaltinių, nes karštyje jautrumas kofeinui gali sustiprėti.

    Ką gerti, kad iš tiesų padėtų

    Patikimiausias pasirinkimas išlieka paprastas vanduo, o geriau geriant mažais gurkšniais per visą dieną, nelaukiant stipraus troškulio. Skonį galima pagerinti citrinos skiltele, mėtomis ar vaisiais, tačiau be pridėtinio cukraus.

    Jei gausiai prakaituojate, daugiau judate ar ilgai būnate lauke, praverčia gėrimai, kurie padeda papildyti elektrolitus. Tam gali tikti lengvai sūrus rauginto pieno gėrimas, pavyzdžiui, kefyras, arba jogurto ir vandens gėrimas su žolelėmis, dažnai vadinamas ayranu.

    „Karštu oru geriausiai tinka gėrimai, kurie realiai drėkina organizmą ir padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą, o saugiausias kasdienis pasirinkimas yra vanduo“, – sakė Hanna Stolińska.

    Kai kurie žmonės karštyje renkasi šiltą ar karštą arbatą, nes ji gali paskatinti prakaitavimą ir taip padėti kūnui vėsintis. Vis dėlto toks efektas labiau jaučiamas sausesniame klimate, o tvankiame, drėgname ore palengvėjimas gali būti mažesnis.

  • Visi kartoja 8 stiklinių taisyklę, bet specialistai įspėja: vandens reikia kitaip

    8 stiklinių mitas

    Rekomendacija kasdien išgerti 8 stiklines vandens ilgą laiką buvo kartojama kaip universali taisyklė, tačiau ji pernelyg supaprastina realius organizmo poreikius. Hidratacijos poreikis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kūno masės, fizinio aktyvumo, mitybos ir aplinkos temperatūros.

    Žmogaus kūną sudaro apie 60 proc. vandens, todėl skysčių balansas daro įtaką beveik visoms funkcijoms: nuo termoreguliacijos ir kraujotakos iki virškinimo bei maistinių medžiagų pernašos. Dėl to svarbiausia yra bendras pakankamas skysčių kiekis, o ne viena visiems taikoma formulė.

    Kiek skysčių iš tiesų reikia

    Dažnai cituojamose rekomendacijose kalbama ne tik apie vandenį, bet apie visus per dieną gaunamus skysčius, įskaitant maistą. Europos maisto saugos institucijos gairėse kaip orientacinės vertės suaugusiesiems nurodoma apie 2,0 litro vandens iš gėrimų moterims ir 2,5 litro vyrams, tačiau tai nėra griežta norma kiekvienam.

    Praktikoje poreikį labiausiai didina sportas, darbas karštyje, karštos dienos ir didesnis prakaitavimas, taip pat kai kurie sveikatos sutrikimai. Daliai žmonių daugiau skysčių gali reikėti ir dėl mitybos, pavyzdžiui, vartojant daugiau skaidulų ar sūresnio maisto.

    Kaip atpažinti skysčių trūkumą

    Net nedidelis skysčių trūkumas gali pabloginti savijautą ir darbingumą, ypač dėmesio sutelkimą. Troškulys yra vienas pirmųjų signalų, tačiau jis ne visuomet atsiranda laiku, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

    Dažni simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, vangumas, sumažėjusi fizinė ištvermė ir sunkesnė koncentracija. Taip pat svarbūs požymiai gali būti sausesnė oda, suskeldėjusios lūpos ir tamsesnis šlapimas.

    Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau nepakankamai geria vien dėl to, kad troškulio pojūtis jiems gali būti silpnesnis arba jie užmiršta reguliariai atsigerti. Karščio bangų metu tai tampa ypač aktualu, nes skysčių netenkama greičiau.

    Kas įskaičiuojama į skysčius

    Hidratacija nėra tik stiklinė vandens: skysčių suteikia sriubos, vaisiai ir daržovės, ypač daug vandens turintys produktai, tokie kaip arbūzai, agurkai, pomidorai ar apelsinai. Kai kurie gėrimai, pavyzdžiui, kava ar arbata, taip pat prisideda prie bendro skysčių kiekio.

    Vis dėlto kasdieniuose pasirinkimuose svarbu riboti saldintus gėrimus, nes jie gali ženkliai didinti cukraus ir kalorijų kiekį. Alkoholį verta vertinti atsargiai, nes jis gali skatinti skysčių netekimą ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.

    Patikimiausias įprotis yra gerti reguliariai mažomis porcijomis per visą dieną, o ne bandyti didelį kiekį išgerti vienu kartu. Daugeliui padeda paprastas sprendimas: visada turėti vandens buteliuką ir stebėti, ar troškulys nekartojasi per dažnai.