CP v2

Tag: Varėnos rajono savivaldybė

  • Varėna vėl ruošia grybautojų šturmą: 23-iasis čempionatas Žiūrų kaime ir Miško pasaka

    Varėna vėl ruošia grybautojų šturmą: 23-iasis čempionatas Žiūrų kaime ir Miško pasaka

    Rugsėjo 12 dieną Varėna vėl taps grybautojų traukos centru: mieste ir apylinkėse vyks tarptautinė Grybų šventė, šiemet pasitinkanti tema Miško pasaka. Organizatoriai tikisi, kad į Dzūkijos sostine vadinamą miestą sugrįš ne tik grybavimo aistruoliai, bet ir šeimos, norinčios patirti vietos tradicijas.

    Vienas pagrindinių šventės akcentų – 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas, kurio startas bus duotas Žiūrų kaime prie Ūlos upės. Registracija dalyviams numatyta nuo 6.30 valandos, o komandos į mišką iškeliaus aštuntą ryto, siekdamos ne tik pilnų krepšių, bet ir simbolinio trofėjaus.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad čempionate vertinamas ne vien surinktų grybų kiekis. Dėmesys skiriamas atsakingam elgesiui miške, pagarbai gamtai, komandinei dvasiai ir dzūkiškai bendrystei, kuri Varėnos krašte istoriškai siejama su kasdieniu gyvenimu šalia girios.

    „Miškas dzūkui visada buvo daugiau nei pragyvenimo šaltinis – tai namai ir istorijos, kuriose gyvena legendos bei paslaptingi pasakojimai“, – sakė Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė.

    Nuo 10 valandos šventinis šurmulys persikels į Varėnos centrą: Vytauto, J. Basanavičiaus ir M. K. Čiurlionio gatvėse veiks Didžioji mugė. Joje žadama amatininkų dirbinių, tradicinių krašto gėrybių ir dzūkiškų gardumynų, o miestas taps gyva scena visos dienos veikloms.

    Vasario 16-osios gatvėje dalį dienos veiks Žinių ir pramogų alėja, kur numatomos edukacijos ir veiklos vaikams, supažindinančios su miško pasauliu. Legendų ir padavimų parke seniūnijų kiemeliai varžysis, kaip kūrybiškai atskleisti šių metų temą, o dienos viduryje bus renkama skaniausia grybienė.

    Šventėje planuojama ir pažintinė dalis: grybų parodoje numatyti susitikimai su mikologais, taip pat bus pristatomi su grybų tema susiję fotografijos darbai. Kultūros programą papildys filmo seansai ir parodos, o vakare Didžiojoje scenoje skambės koncertai, kuriuose pasirodys Petunija, grupė „Sisters On Wire“, „Žemaitukai“ ir Jovani.

    Organizatoriai primena, kad komandos į čempionatą registruojamos iki rugsėjo 9 dienos, o visa renginio programa ir praktinė informacija skelbiama Varėnos kultūros centro kanalais. Šventė kasmet sutraukia tūkstančius lankytojų ir tampa ne tik pramoga, bet ir Dzūkijos tapatybę stiprinančiu įvykiu.

  • Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Varėna šovė į Lietuvos TOP 4: meras prabilo, kas nulėmė netikėtą švietimo proveržį

    Artėjant Rugsėjo 1-ajai Varėnoje susitiko rajono mokyklų vadovai, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskienė ir meras Algis Kašėta. Susitikime aptarti pasirengimo naujiems mokslo metams darbai ir bendri tikslai, akcentuotas bendruomenės susitelkimas.

    R. Svirskienė susitikime pabrėžė, kad Varėnos rajono savivaldybė pagal švietimo pasiekimus šalyje pakilo į ketvirtą vietą. Pasak jos, tai signalas, jog kryptingas mokyklų ir savivaldybės darbas duoda apčiuopiamų rezultatų, o pasirinkta švietimo stiprinimo kryptis pasiteisina.

    „Tai jūsų ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė meras A. Kašėta, dėkodamas mokyklų vadovams ir visai švietimo bendruomenei.

    Mero teigimu, aukšti rezultatai nėra vien tik skaičius reitinguose ar suvestinėse, nes jie remiasi kasdieniais sprendimais mokyklose. Jis ragino vadovus nepamiršti pašaukimo ir vidinių resursų, kurie padeda telkti mokytojų kolektyvus, kurti mokiniams saugią ir motyvuojančią aplinką.

    Susitikimo metu mokyklų vadovams perduotos pirmokams skirtos dovanėlės ir mero laiškai. Pabrėžta, kad Rugsėjo 1-oji kasmet reiškia naują startą, o šis laikotarpis svarbus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams bei tėvams.

    Kalbėta ir apie platesnį kontekstą, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuvos mokyklos: mokytojų trūkumo rizikas, didėjantį emocinės gerovės poreikį, mokinių pasiekimų atotrūkius ir būtinybę stiprinti pagalbos mokiniui sistemą. Savivaldybės vaidmuo čia tampa esminis, nes nuo jo priklauso, kaip greitai mokyklos gauna realią pagalbą ir resursus.

    Susitikimo pabaigoje švietimo bendruomenei palinkėta drąsos, susitelkimo ir prasmingų naujų mokslo metų. Akcentuota, kad pasiekimų tęstinumas priklausys nuo nuoseklaus darbo ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančius mokinių poreikius.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų sklypų sąrašas: ką turi žinoti savininkai ir kokios pasekmės

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 25 dieną patvirtino nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą. Savivaldybė skelbia, kad į jį pateko sklypai įvairiose seniūnijose, kuriuose fiksuojami aplinkos tvarkymo pažeidimai.

    Dokumente nurodyta, kad dalis teritorijų nešienaujamos, apaugusios menkaverčiais krūmais ar savaiminiais medžiais. Kai kur taip pat konstatuota, kad sklypuose kaupiamos šiukšlės, laikomos aplinką galinčios teršti medžiagos arba formuojami sąvartynai.

    Kas laikoma apleistu sklypu

    Praktikoje apleistu sklypu dažniausiai laikomas toks, kuris ilgesnį laiką neprižiūrimas ir kelia riziką aplinkai ar kaimynystei. Tai gali būti peraugusi žolė, krūmynai, invazinių augalų plitimo židiniai, netvarkingai laikomos atliekos ar statybinės medžiagos.

    Tokios būklės sklypai ypač problemiški šiltuoju sezonu, kai didėja gaisrų rizika, o atliekos ir užžėlę plotai tampa kenkėjų bei graužikų veisimosi vietomis. Savivaldybės paprastai pabrėžia ir estetinį aspektą, nes neprižiūrimi sklypai blogina gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kokios pasekmės gresia savininkams

    Įtraukimas į apleistų sklypų sąrašą savininkui reiškia didesnę tikimybę sulaukti kontrolės veiksmų ir reikalavimų sutvarkyti teritoriją. Jeigu nustatyti pažeidimai nepašalinami, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais savivaldybės taiko ir didesnius žemės mokesčio tarifus apleistai žemei.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik nešienaujama žolė, bet ir atliekų kaupimas ar akivaizdžiai netvarkingos, aplinką teršiančios medžiagos. Tokiais atvejais klausimas gali peraugti į platesnį atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos reikalavimų vertinimą.

    Ką daryti, jei sklypas pateko į sąrašą

    Savininkams rekomenduojama kuo greičiau įvertinti sklypo būklę ir imtis realių tvarkymo darbų: nušienauti, iškirsti menkaverčius krūmus, surinkti atliekas, pašalinti taršius objektus. Jei sklypas nuomojamas ar perduotas naudotis, verta raštu aiškiai apibrėžti priežiūros atsakomybę.

    Jeigu savininkas mano, kad sklypas į sąrašą pateko nepagrįstai, įprastai galima kreiptis į savivaldybę dėl informacijos patikslinimo, pateikti faktus apie priežiūrą ar atliktus darbus. Tokiais atvejais svarbiausia turėti įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ar paslaugų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

    Savivaldybė primena, kad tvarkingai prižiūrimos teritorijos mažina gaisrų ir taršos riziką, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę ir padeda išvengti papildomų išlaidų. Apleistų sklypų prevencija paprastai vertinama kaip viena efektyviausių priemonių mažinant nelegalių sąvartynų atsiradimą.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Varėnos rajone – saugaus eismo pamokos

    Rugsėjo mėnesį „Lietuvos draudimas“ visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų keliuose. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma jau 27-erius metus, o Varėnos rajone ji įgyvendinama bendradarbiaujant su Varėnos rajono savivaldybe.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose tampa intensyvesnis, o vaikų judėjimo maršrutai keičiasi: daugiau kelionių į mokyklą, būrelius ir treniruotes. Dėl to saugaus elgesio įgūdžiai, ypač jaunesniems mokiniams, tampa praktiškai kasdieniu rizikos valdymu.

    „Šiemet vėl norime atkreipti tėvų, globėjų ir mokytojų dėmesį, kad vaikams primintų elementarius, bet neretai gyvybiškai svarbius dalykus: kaip pagal taisykles pereiti nereguliuojamą perėją, kodėl negalima eiti per gatvę degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui, kaip teisingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Nemokamas draudimas galioja automatiškai visą parą, o tėvams ar globėjams nereikia sudaryti atskiros sutarties. Apsauga taikoma nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, kai vaikas dalyvauja eisme kaip pėsčiasis, dviratininkas ar yra vežamas dviračiu, taip pat važiuoja ne elektriniu paspirtuku.

    Dovanojamo draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo sužalojimo pobūdžio ir jo padarinių. Bendrovė nurodo, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis eismo įvykyje laikomas kaltininku, tačiau apie įvykį būtina pranešti policijai ir užregistruoti žalą.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme. Šia akcija siekiame didinti visuomenės dėmesį vaikų saugumui ir mažinti nelaimių keliuose skaičių, kuriose nukenčia moksleiviai“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė A. Visockienė.

    Šiemet taip pat tęsiamos edukacinės veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams. Pamokos planuojamos rugsėjo ir spalio mėnesiais, o mokyklos kviečiamos registruotis iš anksto.

    Praėjusį rudenį visoje Lietuvoje surengtos 640 saugaus eismo pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos padeda vaikams įtvirtinti praktinius įgūdžius: kaip įvertinti greitį, matomumą, vairuotojų elgesį ir pasirinkti saugiausią judėjimo būdą.

    Iniciatyva „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir laikoma viena seniausių socialinės atsakomybės programų, skirtų vaikų saugumui keliuose. Organizatoriai tikisi, kad nemokama apsauga ir švietimas kartu prisidės prie mažesnio nelaimių skaičiaus eisme mokslo metų pradžioje.

  • Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Varėnoje meras su kunigais aptarė opiausius klausimus: ką nuspręsta ir kam skirta ypatinga padėka

    Rugpjūčio 20 dieną Varėnos rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su rajone tarnaujančiais kunigais. Jame dalyvavo meras Algis Kašėta, vicemeras Alvydas Verbickas, administracijos direktorė Vilma Miškinienė, taip pat kiti savivaldybės administracijos ir Kultūros bei sporto skyriaus atstovai.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai yra tęstinė tradicija, leidžianti tiesiogiai aptarti bendruomenėms svarbias temas. Akcentuojama, kad dialogas padeda geriau suprasti skirtingus poreikius ir iš anksto sutarti dėl bendrų veiksmų, kai to prireikia.

    Susitikimo metu kalbėta apie šiandienos aktualijas, parapijų ir vietos bendruomenių kasdienybę, taip pat aptarti kylantys klausimai, kuriems būtinas abipusis susikalbėjimas. Dėmesys skirtas sritims, kuriose savivaldybės ir bažnyčios bendruomenių bendradarbiavimas gali turėti apčiuopiamą poveikį gyventojams.

    Praktikoje toks bendradarbiavimas dažniausiai siejamas su kultūriniu ir bendruomeniniu gyvenimu, socialine pagalba pažeidžiamiems žmonėms, krizių prevencija ir parama šeimoms. Savivaldybės ir parapijų ryšys taip pat svarbus, kai reikia koordinuoti renginius, rūpintis sakralinio paveldo išsaugojimu ar spręsti bendruomeninių erdvių naudojimo klausimus.

    Susitikimo metu pasveikintas ir 70 metų jubiliejų minintis kunigas Rokas Puzonas. Jam padėkota už ilgametę tarnystę ir palinkėta sveikatos, stiprybės bei Dievo palaimos.

  • Varėnos rajone keičiasi tvarka: į vaikų būrelius nuo rugpjūčio 15 dienos – tik per CPIS

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos Varėnos rajono savivaldybės gyventojai prašymus į neformaliojo vaikų švietimo programas galės teikti per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą, vadinamą CPIS. Savivaldybė pabrėžia, kad priėmimas į vaikų būrelius šiais metais vyks centralizuotai, vienu kanalu.

    CPIS yra nacionalinė sistema, jungianti skirtingas priėmimo į švietimo programas procedūras ir leidžianti vienoje vietoje atlikti pagrindinius veiksmus. Panašus centralizuotas modelis jau taikomas priėmimui į profesinio mokymo įstaigas, o dalyje savivaldybių per tą pačią sistemą vyksta priėmimas ir į mokyklas bei darželius.

    Kas keičiasi tėvams?

    Per CPIS tėvai ir globėjai galės pateikti prašymą į pasirinktą būrelį, matyti sprendimą dėl priėmimo ir stebėti vaiko vietą laukiančiųjų eilėje. Taip pat bus rodoma informacija, ar vaikui skirtas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis ir kokia būtų galutinė programos kaina.

    Praktinis pokytis svarbus ir dėl sutarčių: gavus kvietimą dalyvauti programoje, sutartį su neformaliojo vaikų švietimo teikėju bus galima sudaryti arba nutraukti elektroniniu būdu. Tokia tvarka, savivaldybės teigimu, turėtų sumažinti administracinę naštą ir leisti tėvams aiškiau matyti visą priėmimo eigą.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymai teikiami prisijungus prie CPIS per Elektroninius valdžios vartus. Prašymą bus galima pateikti tuomet, kai mokinys Mokinių registre yra įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas.

    Gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti internetu, numatyta pagalba pasirinkto neformaliojo vaikų švietimo teikėjo padalinyje. CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“.

    Kodėl diegiama centralizacija?

    Švietimo sektoriuje centralizuotos priėmimo sistemos diegiamos siekiant vienodesnių taisyklių, daugiau skaidrumo ir patogesnių paslaugų gyventojams. Kai prašymai ir sprendimai valdomi vienoje platformoje, lengviau išvengti dubliavimo, greičiau atnaujinama informacija apie laisvas vietas, o savivaldybei paprasčiau stebėti realų užimtumą.

    Praktikoje tokios sistemos ypač aktualios tada, kai vienu metu veikia daug skirtingų būrelių teikėjų, o tėvams svarbu greitai palyginti pasirinkimus ir suprasti, kokia bus paslaugos kaina pritaikius finansavimą. Savivaldybė ragina gyventojus prašymus pateikti iš anksto ir sekti informaciją apie priėmimo eigą sistemoje.

  • Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvityje“ startavo ES projektas: į sportą įtrauks pažeidžiamus vaikus ir pabėgėlius

    Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje pradėtas Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamas projektas „Sportuojame maži, kad užaugtume sveiki“. Iniciatyvos esmė – per reguliarias, vaikams pritaikytas veiklas stiprinti tiek fizinę, tiek emocinę savijautą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Projektas orientuotas į vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat į tautinių mažumų, daugiavaikių ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikus. Į veiklas numatyta įtraukti ir pabėgėlių nuo karo šeimų vaikus, o socialiai jautrių grupių dalyviai sudarys apie pusę visų projekto dalyvių.

    Kas keisis darželyje?

    Numatyti užsiėmimai, lavinantys vaikų fizinę sveikatą, taip pat veiklos, skatinančios iniciatyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projekte suplanuotos edukacinės išvykos, o papildomą pagalbą veiklų organizavimui turėtų suteikti savanoriai, kuriems bus rengiami mokymai.

    Didelis dėmesys skiriamas įtraukiai aplinkai, kurioje vaikai su raidos sutrikimais galėtų dalyvauti bendrose veiklose pagal individualius gebėjimus. Projekte akcentuojamas judėjimas be konkurencijos, kai svarbiausia ne greitis ar rezultatas, o dalyvavimas ir bendrystė.

    Trukmė, vertė ir partneriai

    Projektas vyks nuo 2026 metų liepos iki 2027 metų rugsėjo. Nurodoma projekto vertė siekia 25 544 eurus.

    Taip pat sprendžiama praktinė kasdienė problema – užimtumo užtikrinimas vaikams, kurie darželyje pietų miego nemiega. Priemonių ir veiklų įvairovė turėtų skatinti saviraišką, sumanumą ir aktyvų laiko leidimą.

    Projekto partneris – VšĮ „Furija“. Projekto rengėjai pabrėžia, kad sporto ir judėjimo veiklos suplanuotos taip, kad būtų pritaikomos skirtingiems poreikiams ir padėtų vaikams stiprėti fiziškai bei emociškai.

  • Varėnoje išbandytas modelis veikia: po programos dalis žmonių į darbą grįžta ilgam

    Varėnoje išbandytas modelis veikia: po programos dalis žmonių į darbą grįžta ilgam

    Kai žmogus darbo neturi ne kelias savaites, o metus ar ilgiau, problema dažnai tampa platesnė nei vien pajamų stoka. Prisideda sveikatos bėdos, prarasti socialiniai ryšiai, priklausomybės, skolos, prastas susisiekimas ar tiesiog dingęs pasitikėjimas savimi.

    Varėnos rajono savivaldybėje taikoma Užimtumo didinimo programa orientuota būtent į tokias situacijas. Jos esmė paprasta: ne tik pasiūlyti darbo vietą, bet ir padėti žmogui nuosekliai pašalinti realias kliūtis, trukdančias sugrįžti į darbo rinką.

    Varėnoje šis modelis neatsirado per naktį. 2020–2022 metais savivaldybė dalyvavo bandomajame projekte, o 2022 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimas nurodė teigiamą ilgalaikį poveikį.

    Nuo 2023 metų programa tapo nuolatine ir taikoma visoje Lietuvoje. Savivaldybėms tai reiškia aiškesnį mechanizmą, kaip vienoje sistemoje sujungti socialines, sveikatos ir užimtumo paslaugas, kad žmogus nepasimestų tarp institucijų.

    Varėnos rajone pernai programoje dalyvavo 76 gyventojai. Jiems buvo teikiamos psichologo, priklausomybių ligų konsultanto ir karjeros konsultanto konsultacijos, taip pat prireikus organizuotas pavėžėjimas, teisinė pagalba ir kitos individualiai parinktos paslaugos.

    Rezultatai, savivaldybės pateiktais duomenimis, viršijo šalies vidurkį. Per 6 mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos dirbo arba savarankišką veiklą vykdė 28 proc. dalyvių, kai šalies vidurkis siekė 26,2 proc.

    Dar svarbiau, kad grįžimas į darbo rinką buvo tvaresnis: po ilgesnio laikotarpio darbo rinkoje išliko 24 proc. buvusių dalyvių, kai šalies rodiklis sudarė 15,2 proc. Tai rodo, kad pokytis neapsiribojo trumpu įsidarbinimu, o tapo stabilesnis.

    Dalis žmonių programą baigė dėl nustatyto dalyvumo lygio, ir tai laikoma ne nesėkme, o reikalingu sprendimu. Praktikoje tai reiškia, kad įvertinama, ar žmogaus sveikatos būklė ir galimybės leidžia realiai sugrįžti į darbą, ar pirmiau būtina kitokia, ilgalaikė pagalba.

    Vienas svarbiausių programos elementų yra atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja pagalbą ir padeda žmogui nepasimesti. Jis suderina paslaugas, tarpininkauja su darbdaviais, gydymo įstaigomis ar kitomis institucijomis, o prireikus planuoja konsultacijas pagal viešojo transporto galimybes.

    Šalia organizacinių sprendimų dažnai tenka spręsti ir labai žemiškas kliūtis: kaip nuvykti į konsultaciją, kaip laiku atvykti į darbo pokalbį, kaip sutvarkyti dokumentus. Nuoseklus lydėjimas leidžia žingsnis po žingsnio atkurti žmogaus atsakomybę ir pasitikėjimą, be kurio sugrįžimas į darbą būna trumpalaikis.

    2025 metais programai Varėnos rajone buvo skirta 89,2 tūkst. eurų valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, panaudota apie 83,3 tūkst. eurų. Lėšos nukreiptos konsultacijoms, pavėžėjimo paslaugai ir atvejo vadybininko darbo užmokesčiui.

    2026 metais savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje numatyta, kad paslaugas gaus ne mažiau kaip 70 gyventojų. Taip pat planuojama, kad į įdarbinimo priemones, įskaitant laikinuosius darbus seniūnijose, bus įtraukti bent 3 asmenys.

    Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba ir seniūnijomis. Toks modelis atspindi visoje šalyje stiprėjančią kryptį: užimtumo klausimai vis dažniau sprendžiami kartu su socialine ir sveikatos pagalba, nes vien darbo pasiūlymas retai išsprendžia įsisenėjusias problemas.

    Varėnos patirtis rodo, kad savivaldybės pagalba gali būti ne formalus procesas, o reali parama žmogui, kuris siekia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Stabilios pajamos, atkurti ryšiai su artimaisiais ir grįžtantis savarankiškumas čia tampa ne šūkiu, o apčiuopiamu rezultatu.

  • Varėnos rajonas imasi veiksmų: Žiežulio ežere startuoja tyrimai, aiškinsis melsvabakterių bangas

    Žiežulio ežere Varėnos rajone netrukus prasidės 12 mėnesių truksiantys kompleksiniai tyrimai, apimsiantys visus metų sezonus. Savivaldybė siekia išsiaiškinti, kodėl ežere kartojasi gausus melsvabakterių išplitimas, ir gauti aiškias rekomendacijas, kaip realiai pagerinti vandens telkinio būklę.

    Poreikis imtis veiksmų išryškėjo po to, kai praėjusiais metais ežere pradėjo kauptis neįprastos biologinės kilmės sankaupos. Ištyrus jas nustatyta, kad tai dugninių melsvabakterių Aphanothece stagnina kolonijos, o šią vasarą reiškinys pasikartojo.

    Savivaldybė dėl situacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau valstybiniu lygiu kompleksiniai tyrimai nebuvo numatyti. Dėl to nuspręsta tyrimus organizuoti savomis lėšomis, kad sprendimai būtų paremti duomenimis, o ne prielaidomis.

    Darbams atlikti pasirašyta sutartis su valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru. Per metus specialistai vertins ne tik pačią Aphanothece stagnina, bet ir visą ežero „mechaniką“: fizines bei chemines vandens sąlygas ir maistinių medžiagų apykaitą.

    Tyrimų metu bus nagrinėjamas fitoplanktonas ir fitobentosas, taip pat ieškoma galimų išorinio poveikio šaltinių, galinčių didinti maistinių medžiagų patekimą į ežerą. Sezoniniai matavimai leis matyti, kaip kinta sąlygos ir kaip tai susiję su melsvabakterių vystymosi ciklu nuo kolonijų formavimosi iki iškilimo į paviršių ir nykimo.

    Tokie tyrimai aktualūs ir platesniame kontekste, nes melsvabakterių suaktyvėjimą dažnai stiprina šiltesni orai, ilgesni ramūs periodai bei eutrofikaciją skatinantis maistinių medžiagų perteklius. Dėl to vienkartiniai mėginiai ne visada leidžia suprasti priežasties, o visų sezonų stebėsena padeda atskirti trumpalaikius svyravimus nuo sisteminių problemų.

    Pirmųjų išsamesnių rezultatų laukiama dar prieš kitą maudymosi sezoną. Pasibaigus visam ciklui savivaldybė turėtų gauti išsamų ekologinės būklės vertinimą, labiausiai tikėtinas reiškinio priežastis ir konkrečias rekomendacijas, kokių priemonių imtis toliau.

  • Varėna ieško „Sidabrinės bitės“ laureatų: kas gaus 1 000 eurų už nuopelnus kultūrai?

    Varėna ieško „Sidabrinės bitės“ laureatų: kas gaus 1 000 eurų už nuopelnus kultūrai?

    Skelbia kvietimą teikti kandidatūras

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia teikti pretendentus „Sidabrinės bitės“ premijoms, kuriomis kasmet įvertinami kultūros darbuotojai ir visuomeniniai kultūros puoselėtojai. Ši iniciatyva skirta pastebėti žmones, kurių darbai ir idėjos prisideda prie Varėnos krašto kultūrinio gyvenimo augimo.

    Premijų tikslas apima platų veiklų spektrą: nuo reikšmingos kultūrinės ir meninės veiklos iki bendrosios kultūros ugdymo, etninės kultūros puoselėjimo ir profesionalaus meno sklaidos. Taip pat akcentuojamas bendruomeniškumo ir kūrybiškumo skatinimas.

    Kokia premija ir kas ją steigia

    Premijų steigėja yra Varėnos rajono savivaldybės taryba. Kasmet skiriamos dvi premijos po 1 000 eurų už reikšmingą veiklą, svarbią Varėnos krašto kultūrai.

    Praktikoje tokie apdovanojimai dažnai tampa ne tik finansiniu paskatinimu, bet ir viešu pripažinimu, kuris padeda kultūros iniciatyvoms įgyti didesnį matomumą. Tai ypač aktualu regionuose, kur kultūrinės veiklos tęstinumą dažnai lemia bendruomenių įsitraukimas.

    Kas gali siūlyti ir ką būtina pateikti

    Pretendentus premijoms gali siūlyti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Teikiant kandidatūras reikia nurodyti siūlomų asmenų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis, taip pat pateikti jų nuopelnų, reikšmingų Varėnos krašto kultūrai, aprašymą.

    Kandidatūras galima teikti kasmet iki rugpjūčio 31 dienos imtinai. Dokumentai priimami Varėnos rajono savivaldybės kultūros ir meno tarybai, adresu Vytauto g. 12, 65184 Varėna.

    Detali premijų skyrimo tvarka apibrėžta „Sidabrinės bitės“ premijų skyrimo nuostatuose, kuriuose nustatyti reikalavimai ir vertinimo principai. Savivaldybė ragina teikiant kandidatūras aiškiai aprašyti konkrečius darbus ir pasiekimus, kad vertinimas būtų pagrįstas ir skaidrus.