CP v2

Tag: Varfarinas

  • Močiutės gėrė kopūstų sultis: mokslas paaiškina, kam jos tinka ir kada gali pakenkti

    Močiutės gėrė kopūstų sultis: mokslas paaiškina, kam jos tinka ir kada gali pakenkti

    Kodėl kopūstai laikomi vertingi?

    Kopūstai yra mažai kaloringa daržovė, tačiau joje gausu vitamino C, vitamino K, folatų ir kalio. Kryžmažiedėms daržovėms būdingi bioaktyvūs junginiai, pavyzdžiui, gliukozinolatai, organizme gali virsti izotiocianatais.

    Šie junginiai tiriami dėl galimo antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, tačiau dauguma išvadų siejamos su kryžmažiedžių daržovių vartojimu apskritai, o ne vien tik kopūstų sultimis. Raudonieji kopūstai papildomai turi antocianinų, suteikiančių jiems violetinę spalvą.

    Šviežios, raugintos ir pasterizuotos sultys

    Šviežiai spaustos žalių kopūstų sultys nėra tas pats, kas raugintos sultys ar skystis nuo raugintų kopūstų. Fermentacijos metu ima dominuoti pieno rūgšties bakterijos, todėl keičiasi produkto sudėtis ir poveikis.

    Nepasterizuoti fermentuoti produktai gali turėti gyvų mikroorganizmų, tačiau jų kiekis ir rūšys priklauso nuo gamybos ir laikymo. Tyrimai rodo, kad įvairių fermentuotų produktų gausi mityba gali būti siejama su didesne žarnyno mikrobiomo įvairove ir kai kurių uždegimo rodiklių pokyčiais.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad identišką efektą užtikrins kasdien išgeriama stiklinė kopūstų sulčių. Tiesioginių, šiuolaikinius klinikinių tyrimų standartus atitinkančių įrodymų apie specifinę kopūstų sulčių „kūrą“ vis dar trūksta.

    Kur slypi mito šaknys ir ką daryti dėl opų?

    Kopūstų sulčių populiarumą kaip priemonę skrandžiui iš dalies išaugino nedidelis 1949 metais publikuotas tyrimas. Jame aprašyta, kad 13 pacientų, gėrusių šviežias kopūstų sultis, opos gyjo gana greitai, tačiau imtis buvo labai maža, o metodika neatitinka dabartinių reikalavimų.

    Jei įtariamos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, svarbiausia nustatyti priežastį. Dažniausiai vertinama Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, o gydymas gali apimti rūgštingumą mažinančius vaistus ir, jei reikia, antibiotikus.

    „Kopūstų sultys neturėtų pakeisti diagnostikos ir gydytojo paskirto gydymo, o gali būti tik mitybos dalis“, – pabrėžia gydytojai, vertindami tokias namų priemones.

    Kada kopūstų sultys gali netikti?

    Vartojant kopūstus ar jų sultis daliai žmonių gali sustiprėti dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, gurguliavimas ar viduriavimas, ypač jautresnį virškinamąjį traktą turintiems asmenims. Dažniausiai patariama pradėti nuo mažos porcijos ir stebėti savijautą.

    Reikia prisiminti ir tai, kad spaudžiant sultis pašalinama nemaža dalis minkštimo, kartu ir skaidulų. Dėl to sultys sotina prasčiau nei troškinti kopūstai ar salotos, todėl jos neturėtų būti pristatomos kaip lygiavertis skaidulų šaltinis.

    Atsargesni turėtų būti ir vartojantys varfariną, nes kopūstuose yra vitamino K, galinčio veikti šio vaisto poveikį. Dažniausiai kalbama ne apie visišką atsisakymą, o apie pastovų vartojimo kiekį ir didesnių pokyčių derinimą su gydytoju.

    Apibendrinant, kopūstų sultys gali papildyti racioną, tačiau joms nereikėtų priskirti stebuklingo vaisto statuso. Daugiausia naudos paprastai duoda įvairi, daržovėmis turtinga mityba, o ne viena „gydanti“ stiklinė per dieną.

  • Močiutės ūkio paslaptis iš pievos: raudonasis dobilas padeda kaulams, bet yra svarbių įspėjimų

    Raudonasis dobilas yra daug kur Lietuvoje augantis ankštinių šeimos augalas, kurio dažniausiai renkami žiedynai. Žolininkystėje jis seniai vartojamas kaip švelnus kasdienės savijautos ir virškinimo palaikymas, dažnai ruošiamas kaip arbata ar užpilas.

    Mokslininkų dėmesys raudonajam dobilui labiausiai krypsta dėl izoflavonų, augalinių junginių, kurie organizme gali veikti panašiai kaip estrogenai. Tyrimuose dažniau vertinami standartizuoti ekstraktai, tačiau arbatos populiarumą lemia paprastumas ir žema kaina.

    Kas žinoma apie poveikį menopauzės simptomams?

    Klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad raudonojo dobilo izoflavonai daliai moterų gali sumažinti karščio bangų dažnį menopauzės laikotarpiu. Paprastai geresni rezultatai siejami su aiškiai dozuojamais preparatais, kai per parą gaunama apie 80 miligramų izoflavonų.

    Specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra vienodas visoms, o rezultatai priklauso nuo preparato sudėties, vartojimo trukmės ir individualių organizmo ypatybių. Jei simptomai ryškūs, raudonasis dobilas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

    Kaulai ir širdies bei kraujagyslių rodikliai

    Po menopauzės mažėjant estrogenų kiekiui, kaulų masė gali sparčiau mažėti, todėl ieškoma papildomų priemonių kaulų būklei palaikyti. Mokslinėse publikacijose aptariama, kad izoflavonai gali prisidėti prie kaulų apykaitos, o ilgiau vartojant kai kurioms moterims gali būti palankūs kaulų mineralinio tankio pokyčiai.

    Taip pat aprašomas galimas saikingas poveikis kai kuriems medžiagų apykaitos rodikliams, pavyzdžiui, gliukozės kiekiui kraujyje ar bendram cholesterolio lygiui. Vis dėlto šie pokyčiai dažniausiai vertinami kaip vidutiniai, o reikšmę sveikatai lemia bendra mityba, fizinis aktyvumas ir gydymas, jei jis reikalingas.

    Kaip saugiai pasiruošti ir kam būtinas atsargumas?

    Arbata dažniausiai ruošiama iš žiedynų, juos užpilant verdančiu vandeniu ir palaikant kelias minutes. Renkant patiems svarbu vengti vietų prie intensyvaus eismo, purškiamų laukų ar galimai užterštų teritorijų, o džiovintas žaliavas geriau rinktis iš patikimų prekybos vietų.

    Reguliariai vartojant vertėtų laikytis saiko ir rinktis trumpesnius kursus, o ne gerti kelis stiprius puodelius kasdien. Didžiausia rizika siejama su fitoestrogeniniu poveikiu ir galimomis sąveikomis su vaistais, todėl atsargumas yra ne formalumas, o būtinybė.

    Raudonojo dobilo nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat esant hormonams jautrioms būklėms ar po krūties, kiaušidžių ar gimdos kūno vėžio, sergant endometrioze ar taikant hormonų terapiją. Prieš vartojimą tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.

    Dar viena svarbi grupė yra vartojantys kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, ypač varfariną, arba turintys kraujavimo riziką. Raudonajame dobile esantys kumarinų grupės junginiai gali didinti kraujavimo tikimybę, todėl jo reikėtų vengti ir prieš planuojamas operacijas ar odontologines procedūras.

    Jei atsiranda neįprastų simptomų, pavyzdžiui, kraujavimo, mėlynių, pilvo skausmų ar alergijos požymių, vartojimą reikėtų nutraukti ir kreiptis į medikus. O norint realios naudos, augalinius papildus verta vertinti kaip pagalbinę priemonę, o ne universalią išeitį.

  • Jauna kopūstų mada turi tamsią pusę: kam ji gali pakenkti skydliaukei ir kraujui

    Jauni kopūstai pavasarį dažnai tampa salotų ir garnyrų pagrindu, nes yra lengvi, traškūs ir turi mažai kalorijų. Vis dėlto gydytojai primena, kad net ir sveiku laikomas produktas ne visiems tinka vienodai, o tam tikroms grupėms gali sukelti apčiuopiamų rizikų.

    Žaliuose kopūstuose gausu vitamino C, folio rūgšties, kalio, taip pat skaidulų, kurios padeda žarnyno veiklai. Tačiau tas pats didelis skaidulų ir sieros junginių kiekis kai kuriems žmonėms sukelia stiprų pilvo pūtimą, spazmus ir diskomfortą, ypač jei suvalgoma didesnė porcija.

    Kas turėtų būti atsargūs?

    Daugiausia klausimų kyla žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų. Kryžmažiedėse daržovėse, tarp jų ir kopūstuose, yra vadinamųjų goitrogeninių medžiagų, kurios gali mažinti jodo pasisavinimą ir daryti įtaką skydliaukės hormonų gamybai, ypač jei daržovės dažnai valgomos žalios.

    Rizika didėja sergant hipotiroze ar autoimuniniu tiroiditu, kai skydliaukės funkcija ir taip sutrikusi. Specialistai pabrėžia, kad terminis apdorojimas, pavyzdžiui, troškinimas ar virimas, dalį šių medžiagų susilpnina, todėl jautresniems žmonėms toks pasirinkimas dažnai būna saugesnis.

    Kita svarbi grupė yra vartojantys kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Kopūstai yra reikšmingas vitamino K šaltinis, o šis vitaminas tiesiogiai dalyvauja krešėjimo procesuose, todėl staigūs mitybos pokyčiai ar labai nereguliarus vitamino K kiekis gali išbalansuoti gydymo efektyvumą.

    „Jei vartojate varfariną ar kitus antikoaguliantus, svarbiausia yra pastovumas: vitaminas K neturi būti tai labai daug, tai beveik nieko“, – pabrėžia gydytojai.

    Nemalonumų kopūstai gali sukelti ir turintiems virškinamojo trakto problemų. Sergant dirgliosios žarnos sindromu, gastritu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, opalige ar pankreatitu, žali kopūstai dėl skaidulų ir fermentuojamų angliavandenių daliai žmonių tampa stipriu dirgikliu, skatinančiu dujų kaupimąsi ir viduriavimą.

    Rauginti kopūstai ir druska

    Nors šis perspėjimas dažnai nukreipiamas į jaunus kopūstus, atskirai verta įvertinti raugintus kopūstus. Fermentacija kai kuriems žmonėms gali padidinti jautrumą dėl biogeninių aminų, įskaitant histaminą, todėl net ir nedidelė porcija gali provokuoti paraudimą, galvos skausmą ar kitus netoleravimo simptomus.

    Taip pat raugintuose kopūstuose įprastai būna daug druskos, o didesnis natrio kiekis gali skatinti skysčių kaupimąsi ir didinti kraujospūdį. Dėl to sergantiems hipertenzija ar turintiems inkstų sutrikimų patariama rinktis mažiau sūrius produktus ir stebėti porcijas.

    Galiausiai, kūdikiams kopūstai paprastai nėra tinkamas ankstyvas maistas dėl labai grubios skaidulos. Jei po kopūstų patiekalo jaučiamas ryškus diskomfortas, ypač jei yra diagnozuotų ligų ar vartojami kraują veikiantys vaistai, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju, gastroenterologu arba dietologu.