Tag: Vario gavyba

  • Čilės „Codelco“ atleidžia 8 vadovus: auditas įtaria suklastotus vario gavybos skaičius

    Viena didžiausių pasaulio vario gamintojų, Čilės valstybinė bendrovė „Codelco“, pranešė atleidusi aštuonis aukšto rango vadovus. Sprendimas siejamas su vidinio audito išvadomis dėl galimai klaidinančių duomenų apie vario gamybos apimtis.

    Atleidimai palietė darbuotojus kasyklose Chuquicamata, Ministro Hales ir Salvador, taip pat dalį centrinės būstinės Santjage. Tarp atleistųjų minimi ir vadovai, atsakingi už mineralinių išteklių valdymą bei gamyklų plėtrą.

    „Skaidrumas ir sąžiningumas yra principai, dėl kurių valstybinėse įmonėse negali būti jokių derybų“, – sakė Čilės kasybos ministras Daniel Mas.

    Auditas buvo pradėtas prieš kelis mėnesius ir iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė Chuquicamata padaliniui, kur kontrolieriai aptiko neatitikimų dokumentuose. Vėliau patikrinimas išplėstas ir į kitas kasyklas, siekiant įvertinti, ar problema nėra sisteminė.

    Pasak audito metu nustatytų aplinkybių, 2025 metų gruodžio dokumentuose galėjo būti įrašyta apie 20 000 tonų vario, nors realios produkcijos tam pagrįsti nebuvo. Tokie skirtumai, jei pasitvirtina, reiškia ne tik reputacinę riziką, bet ir galimas drausmines bei teisines pasekmes.

    Kaip aiškinama, netikslūs operaciniai rodikliai galėjo būti susiję su premijavimo sistema. Jei gavyba ar gamyba būdavo mažesnė nei planuota, darbuotojai galėjo netekti priedų, todėl atsirasdavo paskata „pagerinti“ rezultatus popieriuje.

    Ši istorija sulaukė dėmesio visame sektoriuje, nes „Codelco“ rezultatai yra svarbūs pasaulinei vario pasiūlai. Vario rinka pastaraisiais metais jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimus, o didelių gamintojų planų neįgyvendinimas gali daryti įtaką kainų lūkesčiams ir investuotojų nuotaikoms.

    Pačiai „Codelco“ spaudimas didėja ir dėl to, kad bendrovė pastaruoju metu susiduria su gamybos iššūkiais ir siekia stabilizuoti apimtis. Jei audito išvados patvirtins platesnį neatitikimų mastą, įmonei gali tekti peržiūrėti kontrolės procedūras, premijavimo praktiką ir atskaitomybės grandinę kasyklose.

  • Seisminiai smūgiai sustabdė Oyu Tolgoi kasyklą Mongolijoje: ką tai reiškia vario rinkai

    Didžiausia Azijoje vario ir aukso kasykla Oyu Tolgoi Mongolijoje laikinai sustabdė dalį darbų po požeminių seisminių smūgių. Bendrovė nurodė, kad situacija kėlė riziką požemiuose dirbantiems žmonėms, todėl priimtas sprendimas stabdyti veiklą, kol bus įvertintas saugumas.

    Apie sustabdymą pranešė Australijos koncernas „Rio Tinto“, valdantis 66 proc. projekto. Likusi dalis priklauso Mongolijos valstybei, todėl sprendimai dėl veiklos ir saugos priemonių tampa reikšmingi ne tik įmonei, bet ir šalies ekonomikai.

    Pasak „Rio Tinto“, požeminiai darbai sustabdyti po to, kai seismologinė veikla palei geologinių lūžių zonas sukėlė grunto virpesius. Bendrovė informavo, kad trys darbuotojai patyrė sužalojimų, tačiau žuvusiųjų neužfiksuota.

    Kiek laiko truks prastova, kol kas neaišku, nes tai priklausys nuo papildomų patikrų ir rizikos vertinimo. Ilgesnis sustabdymas galėtų dar labiau paaštrinti įtampą vario rinkoje, kur pasiūla pastaraisiais metais dažnai neatitinka pramonės ir energetikos sektorių lūkesčių.

    Oyu Tolgoi laikoma vienu didžiausių žinomų vario ir aukso telkinių pasaulyje ir yra svarbi „Rio Tinto“ strategijos dalis, siekiant didinti vario gavybą. Kasykla ilgainiui turėtų pasiekti iki 500 000 tonų vario per metus pajėgumą, o pernai pagamino apie 345 000 tonų.

    Projektas taip pat išsiskiria mastu: bendra investicijų vertė vertinama apie 16 500 000 000 eurų, todėl tai laikoma brangiausia investicija Mongolijos istorijoje. Dėl to bet kokie gamybos trikdžiai turi tiesioginį poveikį valstybės biudžeto lūkesčiams, darbo rinkai ir eksporto pajamoms.

    Rinkos dalyviai varį vertina kaip vieną svarbiausių metalų energetikos transformacijai, nes jo reikia elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobiliams. Todėl net ir laikini sutrikimai dideliuose telkiniuose, tokiuose kaip Oyu Tolgoi, gali tapti papildomu veiksniu, didinančiu kainų svyravimus ir spaudimą tiekimo grandinėms.

  • Pirmas nuosmukis per dešimtmetį: pasaulinė vario gavyba traukiasi, o paklausą kelia DI

    Pasaulinė vario gavyba 2026 metais, vertinant naujausias rinkos prognozes, pirmą kartą per maždaug dešimtmetį turėtų būti mažesnė nei metais prieš tai. Tai išskirtinis pokytis rinkoje, kuri nuo 2017 metų iš esmės augo, o varis tuo pat metu tapo vienu svarbiausių energetikos transformacijos metalų.

    Laikas jautrus ir dėl to, kad metų pabaiga tradiciškai sutampa su tiekimo sutarčių derybomis ateinantiems mėnesiams. Dalis pramonės pirkėjų ir prekybininkų jau signalizuoja didesnę įtampą: esminis klausimas tampa ne tik kaina, bet ir fizinio metalo prieinamumas.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Vario paklausą didina elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai ir transporto elektrifikacija. Elektromobiliams, priklausomai nuo modelio ir baterijos dydžio, vario paprastai reikia kelis kartus daugiau nei analogiškam vidaus degimo variklį turinčiam automobiliui, todėl vien gamybos masto didėjimas tiesiogiai kelia metalo poreikį.

    Dar vienas spartėjantis veiksnys yra duomenų centrai, ypač orientuoti į DI skaičiavimus. Pramonės vertinimuose dažnai minimi dešimčių tonų vario poreikiai vienam megavatui galios, o didžiausių objektų galia jau matuojama šimtais ar net tūkstančiais megavatų, todėl vienas projektas gali „suryti“ reikšmingą dalį atskiros kasyklos metinės produkcijos.

    Ilgesnio laikotarpio prognozės taip pat rodo struktūrinį poreikio augimą. Rinkos analitikai, tarp jų ir „S&P Global“, yra skelbę vertinimus, kad iki 2040 metų vario paklausa gali šoktelėti iki maždaug 42 mln. tonų, kai pastaraisiais metais ji siekė apie 28 mln. tonų, įskaitant perdirbimą.

    Kasyklų sutrikimai keičia prognozes

    Metų pradžioje rinkoje dar buvo daugiau optimizmo: International Copper Study Group skaičiavo, kad pirminio vario gamyba turėtų augti, o rafinuoto vario rinkoje net galėtų susidaryti nedidelis perteklius. Vėliau skaičiavimai prastėjo, o dalis finansų institucijų, įskaitant „J.P. Morgan“, ėmė kalbėti apie šimtus tūkstančių tonų siekiantį rafinuoto vario deficitą.

    Vienas ryškiausių smūgių pasiūlai siejamas su didelio masto sutrikimais kasyklose. Pavyzdžiui, Indonezijoje esanti „Grasberg“ kasykla susidūrė su rimtais veiklos apribojimais po incidento, kai į karjerą pateko didžiuliai purvo kiekiai. Dėl to jos gamyba kurį laiką veikė gerokai mažesniu pajėgumu, o rinkai tai reiškė šimtų tūkstančių tonų masto potencialų trūkumą.

    Ne mažiau svarbūs buvo signalai iš Čilės, kuri išlieka didžiausia vario tiekėja pasaulyje ir vien pati sudaro daugiau nei penktadalį globalios gavybos. Šalyje kasybą šiemet trikdė neįprastos oro sąlygos: smarkūs krituliai, sniegas ir su tuo susiję infrastruktūros sutrikimai, įskaitant nuošliaužų riziką.

    Prie trumpalaikių problemų prisideda ir ilgalaikės tendencijos. Čilėje dalis milžiniškų telkinių yra eksploatuojami jau dešimtmečius, gavyba keliasi į gilesnius horizontus, o rudos kokybė prastėja, todėl auga savikaina ir sunkėja gamybos palaikymas ankstesniame lygyje.

    „Čilė yra rimtoje kasybos recesijoje“, – sakė Čilės finansų ministras Jorge Quiroz.

    Analitikai pažymi, kad net ir be ekstremalių orų kai kurios atvirosios kasyklos patiria natūralų, apie kelis procentus per metus siekiantį gamybos mažėjimą. Papildomos įtampos kelia ir tai, kad pastaruoju metu rinkoje daugiau dėmesio skiriama duomenų patikimumui bei ataskaitų kokybei, nes buvo skelbta apie atvejus, kai gavybos statistika galėjo būti išpūsta.

    Kainos signalai ir strateginė reikšmė

    Mažėjanti pasiūla ir auganti paklausa didina spaudimą kainoms, nors trumpuoju laikotarpiu jos gali svyruoti dėl lūkesčių apie muitus ar bendrą pramonės ciklą. Vis dėlto dalis bankų ir tyrimų padalinių laikosi nuomonės, kad struktūriniai veiksniai gali kelti vario kainą aukštyn ir 2027 metais.

    Skaičiuojant pagal pastaraisiais metais dažnai cituotus orientyrus, 10 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už svarą atitiktų apie 20 300 eurų už toną, tačiau tokie scenarijai priklausytų nuo to, kiek ilgai tęsis pasiūlos sutrikimai ir kaip greitai į rinką ateis nauji projektai.

    Vario vaidmuo taip pat keičiasi politiškai: jis vis dažniau įvardijamas kaip strateginis metalas, svarbus energetiniam saugumui, infrastruktūrai ir technologijų plėtrai. Dėl to valstybės ir didžiosios įmonės aktyviau domisi tiekimo grandinių atsparumu, o investicijos į gavybą ir perdirbimą vis dažniau vertinamos ne tik per grąžos, bet ir per saugumo prizmę.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar kasykloms pavyks stabilizuoti gamybą, kaip greitai atsistatys sutrikdyti pajėgumai ir ar rafinavimo grandis nepridės papildomų „butelio kaklelių“. Jei tiekimo problemos sutaps su sparčiu duomenų centrų ir elektros tinklų investicijų tempu, vario rinka gali likti įtempta ilgiau, nei tikėtasi metų pradžioje.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Lenkijos KGHM taikosi į Maroką: vertina naują kasybos projektą ir galimą žingsnį dėl žvalgybos licencijos

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM analizuoja galimybę įsitraukti į žaliavų gavybos projektą Maroke. Bendrovės specialistai jau lankėsi vietoje ir atliko pirminį geologinį vertinimą, tačiau galutiniams sprendimams, pasak įmonės vadovo, dar trūksta duomenų.

    KGHM šis žingsnis siejamas su platesne strategija stiprinti užsienio žaliavų bazę ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ar vienos žaliavos šaltinio. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje vis labiau akcentuojamas tiekimo grandinių saugumas, o metalų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Kas planuojama Maroke?

    KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius nurodė, kad Marokas šiuo metu laikomas viena įdomiausių krypčių, o pokalbiai su vietos partneriais apima daugiau nei iki šiol buvusią prekybinę partnerystę. Pasak jo, svarstoma ir galimybė KGHM dalyvauti telkinio eksploatacijoje.

    „Mūsų specialistai jau buvo vietoje, turime pirminį geologinį įvertinimą ir daug kas atrodo perspektyviai. Vis dėlto mums reikia papildomų duomenų“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Jo teigimu, kitas logiškas žingsnis, jei papildoma informacija patvirtintų projekto patrauklumą, galėtų būti paraiška dėl žvalgybos koncesijos. Tokia koncesija paprastai suteikia teisę atlikti detalesnius tyrimus ir tikslinti telkinio ekonominį potencialą.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos pramonei?

    Marokas KGHM domina ne vien dėl paties telkinio: reikšmę turi ir geografinė padėtis bei logistika, kuri gali palengvinti koncentrato tiekimą į Lenkijos metalurgijos grandį. Įmonės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad marokietiško sukoncentruoto žaliavos sudėtis galėtų būti suderinama su Hutos Miedzi Głogów technologiniais pajėgumais.

    Toks suderinamumas reikštų, kad dalis žaliavos galėtų būti integruojama į esamus perdirbimo procesus be brangių technologinių pertvarkų. Kasybos bendrovėms tai svarbu, nes metalo perdirbimo grandyje didelę sąnaudų dalį sudaro ne tik gavyba, bet ir rūdos paruošimas, transportavimas bei pritaikymas konkrečių gamyklų technologijoms.

    Projektas Maroke įsilieja į KGHM kryptį aktyviau ieškoti naujų telkinių ir projektų už Lenkijos ribų, kad ateityje būtų užtikrintas stabilesnis žaliavų srautas ir didesnis atsparumas rinkų svyravimams. Kasybos sektoriuje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių, ypač augant pasaulinei vario paklausai.

  • Ispanijoje aptiko bronzos amžiaus kasyklas: gali paaiškėti, iš kur atėjo skandinavų metalas

    Ispanijoje aptiko bronzos amžiaus kasyklas: gali paaiškėti, iš kur atėjo skandinavų metalas

    Archeologai Ispanijoje identifikavo šešias iki šiol nežinotas bronzos amžiaus kasyklas, kurios gali pakeisti supratimą apie senovės Europos prekybą ir metalų kilmę. Nauji duomenys leidžia sieti šias vietas su žaliavomis, iš kurių vėliau buvo gaminami skandinavų bronzos dirbiniai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį čia suvaidino cheminės sudėties tyrimai, leidžiantys lyginti metalo priemaišas ir vadinamąjį geocheminį parašą. Taip galima nustatyti, ar konkretus varis ar kiti metalai galėjo būti išgauti būtent šiame regione.

    Vienas ryškiausių radinių aptiktas netoli Cabeza del Buey, kur užfiksuotas įspūdingas maždaug 70 metrų ilgio ir apie 3 metrų pločio iškasas, primenantis ilgą griovį. Pasak archeologų, toks mastas rodo ne atsitiktinį kasimą, o sistemingą, intensyvią ir gerai suplanuotą rūdos gavybą.

    Šiose vietovėse rasta vario, švino ir sidabro gyslų, o viename iš telkinių aptikta apie 80 akmeninių kasybos kūjų. Tokie įrankiai buvo naudojami uolienoms skaldyti ir rūdai išgauti, o jų gausa vienoje vietoje liudija organizuotą darbą ir stabiliai veikusią kasybos infrastruktūrą.

    Iki šiol istorikams ir archeologams trūko konkrečių, aiškiai identifikuojamų kasybos taškų, kurie patvirtintų hipotezę apie metalo srautus iš Pirėnų pusiasalio į Šiaurės Europą vėlyvuoju bronzos amžiumi. Šie radiniai tampa svarbiu argumentu, kad maždaug prieš 3 000 metų Europos regionus siejo gerokai platesni mainų tinklai, nei ilgą laiką manyta.

    Tokie atradimai keičia ir bendrą vaizdą apie to meto ekonomiką, kuri anksčiau neretai buvo vertinama kaip daugiausia lokali ir ribota. Jei metalai ir žaliavos išties keliavo dideliais atstumais, tai reikštų, kad Atlanto pakrančių ir vidaus maršrutais galėjo veikti sudėtinga logistikos bei tarpininkavimo grandinė.

    Archeologai neatmeta, kad šios kasyklos yra tik didesnio tinklo dalis, o vien Estremadūroje ir Andalūzijoje gali būti gerokai daugiau neatrastų bronzos amžiaus gavybos vietų. Jei tai pasitvirtins, mokslininkams gali tekti iš naujo vertinti prekybos mastą, technologijų sklaidą ir politinius ryšius, kurie formavo priešistorinę Europą.

    Apie atradimą paskelbta remiantis Geteborgo universiteto pateikta informacija, o tolesni tyrimai turėtų patikslinti, kiek tiksliai šie telkiniai susiję su Skandinavijoje rastų bronzos dirbinių žaliava. Specialistai pabrėžia, kad panašūs tyrimai dažnai remiasi kelių metodų deriniu, todėl galutiniams atsakymams gali prireikti papildomų analizių.

  • KGHM rezultatai nustebino: pirmo ketvirčio pelnas pašoko kelis kartus, augo ir vario gavyba

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė itin sėkmingai: grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kelis kartus. Bendrovė skelbia, kad geresnius rezultatus lėmė palankesnės pagrindinių metalų kainos, didesnės premijos už produkciją ir efektyvesnė sąnaudų kontrolė.

    Pasak įmonės, finansiniai rodikliai gerėjo visuose svarbiausiuose veiklos segmentuose. Tai ypač svarbu KGHM atveju, nes grupė yra viena didžiausių vario gamintojų pasaulyje ir reikšmingas sidabro tiekėjas, todėl jos ketvirčio rezultatai dažnai vertinami kaip platesnių žaliavų rinkos tendencijų indikatorius.

    Pelno šuolį stiprino kainos ir disciplina

    Per sausį–kovą konsoliduotas KGHM grynasis pelnas siekė apie 823 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė maždaug 194 mln. eurų, todėl metinis šuolis buvo ypač ryškus.

    Reikšmingai augo ir EBITDA: bendrovė nurodo, kad rodiklis viršijo 1,27 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus. Įmonė akcentuoja, kad papildomos naudos davė pardavimų diversifikavimas, kainų fiksavimo sprendimai bei valiutų rizikos valdymas, padėję sušvelninti nepalankius kursų pokyčius.

    „Šio ketvirčio rezultatas patvirtina KGHM gerą būklę ir gebėjimą aktyviai valdyti verslo procesus rinkos neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė KGHM vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Vario savikaina mažėjo dviženkliu tempu

    Vienas svarbiausių kasybos sektoriaus efektyvumo matų yra C1 savikaina, rodanti vienetinę grynųjų pinigų sąnaudų dalį vario gamyboje. KGHM skelbia, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį C1 siekė apie 3,43 euro už svarą vario ir buvo maždaug 35 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Bendrovė nurodo, kad savikainą žemyn stūmė ne tik sąnaudų disciplina, bet ir palankesnis vadinamųjų šalutinių produktų, tokių kaip sidabras bei kiti taurieji metalai, įkainojimas. Praktikoje tai reiškia, kad dalis bendrų kasybos sąnaudų „atsimuša“ per papildomas pajamas, taip mažindama vario gamybos kaštų naštą.

    Gamyba augo, kai rinkoje dažni trikdžiai

    KGHM praneša, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį vario parduodamo metalo gamyba siekė 176 000 tonų ir buvo apie 4 proc. didesnė nei prieš metus. Sidabro metalinio pagaminta 329 tonos, taip pat fiksuota tauriųjų metalų ir molibdeno gamyba.

    Įmonė išskiria, kad gamybos augimas vyksta aplinkoje, kurioje nemaža dalis konkurentų susiduria su tiekimo grandinės, rūdos kokybės, leidimų ar infrastruktūros ribojimais. KGHM atveju stabilūs gamybos srautai kartu su mažėjančia savikaina didina atsparumą svyruojančioms žaliavų kainoms ir suteikia daugiau erdvės investicijoms.

    Rinkos dalyviai atidžiai stebės, ar tendencija išsilaikys ir antrąjį ketvirtį, ypač jei vario kainos ir toliau išliks aukštos. KGHM rezultatams toliau svarbios ir energijos kainos bei jų fiksavimo strategija, nes energetika išlieka viena reikšmingiausių metalo gamybos sąnaudų dedamųjų Europoje.

  • Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Pirėnų urve rado dešimtis židinių: ugnis slėpė vieną seniausių vario gavybos pėdsakų

    Ispanijos Pirėnuose, Núria slėnyje, archeologai ištyrė itin sunkiai pasiekiamą Cova 338 urvą, esantį 2 235 metrų aukštyje. Ilgą laiką manyta, kad tokiose aukštikalnėse neolito ir bronzos amžiaus žmonės tik trumpam užsukdavo pakeliui, tačiau nauji duomenys šią prielaidą verčia peržiūrėti.

    Kasinėjimai, vykdyti 2021–2023 metais, atskleidė storus kultūrinius sluoksnius, rodančius pasikartojančius ir ilgalaikius apsistojimus nuo maždaug 5 000 metų prieš mūsų erą iki pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigos. Tai reiškia, kad į tą pačią vietą kartos sugrįždavo daugiau nei 5 000 metų, nepaisydamos atšiaurių kalnų sąlygų.

    Židiniai ir žali mineralai

    Urvėje aptikta dešimtys židinių ir šimtai žalsvų uolienų fragmentų, kuriuos tyrėjai sieja su malachitu – variu turtingu mineralu. Dalis gabalėlių buvo apdegę ir suskeldėję, o tai leidžia įtarti, kad akmuo buvo tikslingai kaitinamas ir apdorojamas vietoje.

    Toks vaizdas atitinka ankstyvosios metalurgijos logiką: kaitinimas gali palengvinti mineralų trupinimą, o vėliau išgauta žaliava galėjo būti gabenama į žemesnes stovyklas ar dirbtuves. Mokslininkai šį radinių kompleksą įvardija kaip vieną ankstyviausių įrodymų, kad Vakarų Europos aukštikalnėse buvo kryptingai eksploatuojami vario ištekliai.

    Ne tik darbas, bet ir kasdienybė

    Be su mineralais siejamų radinių, rasta ir įprasto gyvenimo pėdsakų: gyvūnų kaulų, keramikos šukių, akmeninių įrankių, maisto ruošimo liekanų. Daiktų išsidėstymas leidžia manyti, kad urvo erdvė buvo naudojama sistemiškai, atskiriant zonas skirtingoms veikloms.

    Tai rodo, kad Cova 338 greičiausiai buvo ne atsitiktinė užuovėja, o sezoninė, planuotai naudojama vieta, kurioje derintos kelios funkcijos. Tokie atradimai papildo platesnį Europos priešistorės vaizdą, kuriame vis dažniau kalbama apie kalnų regionus kaip aktyviai išnaudojamas erdves, o ne tik apie migracijos koridorius.

    Mįslingi žmogaus palaikai

    Tyrėjai taip pat aptiko žmogaus palaikų fragmentų, tikėtinai priklausiusių maždaug 11 metų vaikui: pieninį dantį ir piršto kaulo dalį. Kol kas neaišku, ar tai buvo laidojimas urve, ar palaikai į šią vietą pateko kitomis aplinkybėmis.

    Vis dėlto neatmetama, kad gilesniuose sluoksniuose gali būti ir daugiau palaidojimų. Jei tai pasitvirtintų, Cova 338 reikšmė išsiplėstų: šalia ūkinės veiklos urvas galėjo turėti ir ritualinę, bendruomeninę funkciją.

    „Radinių visuma leidžia manyti, kad žmonės į urvą grįždavo nuosekliai ir veiklą organizuodavo kryptingai, o ugnis buvo ne vien šilumos šaltinis“, – teigiama tyrėjų aprašyme.

  • Bougainville Panguna kasykla gali atsidaryti vėl: vario ir aukso klodai, bet skaudi karo patirtis

    Po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Bougainville saloje, priklausančioje Papua Naująjai Gvinėjai, vėl svarstoma atnaujinti Panguna vario ir aukso kasyklos veiklą. Tai vienas didžiausių regione neeksploatuojamų telkinių, tačiau jo istorija siejama su socialine įtampa, aplinkos tarša ir kruvinu konfliktu.

    Kasykla pradėjo veikti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje pabaigoje atradus didelio masto rūdos telkinį, o pramoninė gavyba įsibėgėjo 1972 metais. Vietos bendruomenės netrukus ėmė kelti klausimus dėl naudos pasidalijimo ir žemės naudojimo, nes reikšminga dalis ekonominės grąžos likdavo ne saloje.

    Ilgainiui pagrindiniu įtampos tašku tapo poveikis aplinkai. Vienas labiausiai kritikuotų aspektų buvo atliekų šalinimas į Jaba upės baseiną, nuo kurio priklausė vietos gyventojų vandens ištekliai ir žemdirbystė. Dėl taršos buvo fiksuojami ilgalaikiai ekosistemų pokyčiai, o aplinkosauginė žala tapo politinių reikalavimų katalizatoriumi.

    Kaip kasykla tapo konflikto simboliu

    Devintajame dešimtmetyje saloje sustiprėjo pasipriešinimo judėjimas, kurį kurį laiką siejo vietos lyderis Francis Ona. Įtampa peraugo į ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi daugiau nei dešimtmetį ir, įvairiais vertinimais, nusinešė nuo kelių tūkstančių iki maždaug 20 000 gyvybių.

    Kasyklos veikla galiausiai buvo sustabdyta, o Bougainville tapo autonominiu regionu. 2019 metais surengtame referendume didžioji dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, o dabar vyksta politinis procesas, kuriame viena esminių temų yra būsimos valstybės finansinis savarankiškumas.

    Milijardinė vertė ir naujos taisyklės

    Diskusijos dėl Panguna grįžimo į rinką atsinaujino dėl išaugusios vario paklausos, kurią skatina energetikos transformacija, elektros tinklų plėtra ir elektrifikacija. Vario poreikis pasaulyje didėja dėl kabelių, transformatorių ir elektromobilių infrastruktūros, todėl investuotojai vėl domisi anksčiau sustabdytais projektais.

    Pagal viešai minimus vertinimus, kasyklos atnaujinimas galėtų pareikalauti apie 6 000 000 000 eurų investicijų. Tuo pat metu minimos metalo atsargų vertės projekcijos siekia maždaug 150 000 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo kainų ciklų, gavybos technologijų, leidimų ir realių išgaunamų kiekių.

    Pastaraisiais metais pasikeitė ir nuosavybės bei atsakomybės kontekstas. „Rio Tinto“ 2016 metais pasitraukė iš projekto, perduodama savo dalį nacionalinėms ir vietos institucijoms. Tai atvėrė kelią naujoms deryboms, tačiau kartu paliko neišspręstą klausimą, kas ir kokiu mastu finansuos istorinių aplinkosauginių padarinių sutvarkymą.

    Į kasyklos atgaivinimą pretenduoja skirtingos bendrovės, o derybose svarbiausia tampa ne vien kaina ar technologiniai pajėgumai, bet ir socialinis licencijavimas. Bougainville valdžia aiškiai signalizuoja, kad be griežtų aplinkosauginių standartų, vietos bendruomenių įtraukimo ir skaidraus naudos pasidalijimo projektas gali susidurti su pasipriešinimu.

    „Mums svarbu, kad bet kokia kasybos veikla nepakartotų praeities klaidų ir būtų grindžiama aiškia atsakomybe už aplinką bei vietos žmones“, – sakė vienas iš Bougainville administracijos atstovų, komentuodamas derybų kryptį.

    Konkreti gavybos atnaujinimo data kol kas neįvardijama, nes tęsiami patikrinimai ir vertinimai, įskaitant ekonominį gyvybingumą bei teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto sprendimai dėl projekto krypties gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, o Panguna atvejis jau dabar laikomas vienu jautriausių pavyzdžių, kaip strateginių metalų bumas susiduria su istorine atsakomybe.

  • Lenkija turi vario išteklius, bet investicijas stabdo mokesčiai: bendra našta siekia apie 70 proc.

    Vario projektus stabdo mokesčiai

    Lenkija pagal vario išteklius ir sidabro gavybos potencialą minima tarp stipriausių Europos šalių, tačiau naujų kasyklų plėtra stringa. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas Europos ekonomikos kongrese pabrėžė, kad investuotojams svarbiausi tampa ne žaliavų kiekiai, o finansinės ir reguliacinės sąlygos.

    Pasak jo, nors pasaulinė vario paklausa auga dėl energetikos transformacijos ir elektrifikacijos, sprendimus dėl naujų projektų dažnai sustabdo vietiniai kaštai. Lenkijos atveju didžiausias klausimas yra fiskalinė našta, kuri, investuotojų vertinimu, sumažina projektų patrauklumą tarptautinėje konkurencijoje.

    „Bendra mokestinė našta, įskaitant pelno mokestį, siekia apie 70 proc., todėl gerokai sunkiau priimti investicinius sprendimus“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Šis vertinimas siejamas su Lenkijoje nuo 2012 metais taikomu vario ir sidabro mokesčiu, kuris didina veiklos kaštus ir mažina prognozuojamą investicijų grąžą. Kasybos sektoriuje, kur projektai planuojami dešimtmečiams, mokesčių stabilumas ir aiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų finansuotojams.

    J. Pandoffas taip pat akcentavo, kad kasyba yra cikliška: 2015–2019 metais žaliavų kainoms esant žemoms, investicijos buvo karpomos visame pasaulyje. Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir suaktyvėjusios konkurencijos dėl kritinių žaliavų kainos bei investuotojų dėmesys vėl išaugo.

    Kapitalo yra, bet projektų trūksta

    Kanados investuotojas teigė, kad dabartinio ciklo pradžioje kapitalo rinkose lėšų netrūksta, o problema dažniau yra kita: stambių, aukštos kokybės vario projektų pasiūla. Jo vertinimu, per artimiausią dešimtmetį paklausa turėtų išlikti pakankamai stipri, kad pritrauktų reikšmingą finansavimą, tačiau realių projektų paruošimas užtrunka.

    „Lumina Metals“ vykdo įėjimo į biržą procesą ir kalbasi su investuotojais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Lenkija, pasak bendrovės, dažnai vertinama kaip stabili jurisdikcija su gera infrastruktūra, tačiau galutinį sprendimą nulemia mokesčių ir leidimų aplinka.

    „Lenkija laikoma stabilia jurisdikcija su gera infrastruktūra, ir tai yra didelis privalumas“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Leidimai ir terminai lemia rezultatą

    Vario kasyklos yra ilgalaikiai projektai, todėl net ir palankiomis rinkos sąlygomis greitų rezultatų tikėtis sunku. „Lumina Metals“ teigimu, darbus Lenkijoje ji pradėjo 2012 metais, o dabar, po daugiau nei dešimtmečio, projektas yra projektavimo ir leidimų gavimo etape.

    Planuojama investicija netoli Naujosios Solės minima kaip viena didžiausių naujų vario kasybos iniciatyvų šalyje, o statybų pradžia galėtų būti reali per artimiausius ketverius–penkerius metus. Tokie terminai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją: didžiausia kliūtis tampa ne vien technologijos, o procesų trukmė, visuomenės priėmimas ir administracinis sudėtingumas.

    „Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, projektus įgyvendinti gerokai sunkiau dėl mažesnio visuomenės palaikymo. Lenkija turi pranašumą dėl kasybos tradicijos ir sektoriaus supratimo“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Svarbi planuojamos grandinės dalis, pasak investuotojų, galėtų būti KGHM: numatoma, kad vario koncentratas būtų tiekiamas lydyklai Gloguve, o tai sumažintų logistikos sąnaudas. Papildomą patrauklumą suteikia ir tai, kad dalis telkinių, be vario, pasižymi didesniu sidabro kiekiu bei kitais vertingais metalais, kurie gali pagerinti projekto ekonominius rodiklius.

    J. Pandoffo teigimu, Lenkija turi išteklius, kompetencijas ir pramoninę bazę, tačiau proveržį nulemtų aiškesnės taisyklės ir konkurencingesnė mokestinė aplinka. Kritinių žaliavų svarbai augant, valstybių politika vis dažniau tampa tiesioginiu investicijų katalizatoriumi arba stabdžiu.