CP v2

Tag: Vario pramonė

  • „KGHM“ mažina druskingų vandenų išleidimą į Oderą, bet druskos gamyklos planus stabdo kaita

    Lenkijos vario ir sidabro koncernas „KGHM Polska Miedź“ pranešė sumažinęs druskų kiekį, kuris su kasyklų vandenimis patenka į Oderą. Bendrovė teigia tęsianti vandentvarkos darbus, tačiau didesnės apimties sprendimus, susijusius su vandenų gėlinimo įrenginiais, komplikuoja besikeičiantis kasyklų vandens mineralizacijos lygis.

    Apie planus ieškoti sisteminio sprendimo „KGHM“ kalbėjo po 2022 metais įvykusios ekologinės nelaimės Odrėje, kai dėl padidėjusio druskingumo ir kitų veiksnių buvo fiksuotas masinis žuvų kritimas. 2023 metais koncernas paskelbė rengsiantis galimybių studiją druskos gamybos įmonei, kuri galėtų panaudoti iš šachtų išsiurbiamus sūrius vandenis.

    Tuomet skelbta, kad projekto kaina galėtų siekti apie 225 000 000 eurų, o idėja – mažinti neigiamą kasybos poveikį upės ekosistemai. Vis dėlto 2025 metų vasarą bendrovė jau nurodė, kad darbai tebėra koncepcinėje stadijoje, o sprendimų priėmimą stabdo techninis neapibrėžtumas.

    Kas apsunkina gėlinimo projektą?

    „KGHM“ atstovas spaudai Arturas Neweckis aiškino, kad bendrovė vykdo vandentvarkos priemones: sandarina uolienų masyvą injekcijomis, plečia nusausinimo sistemas ir gerina kasyklų vandenų surinkimo bei perdavimo infrastruktūrą. Pasak bendrovės, tai leido stabilizuoti į šachtas pritekančio vandens srautus ir sumažinti į Oderą išnešamų druskų kiekį.

    Tačiau, koncerno teigimu, projektuojant gėlinimo įrenginius išryškėjo papildoma problema: kasyklų vandenų mineralizacija per laiką pakito ir, lyginant su pradine projekto prielaida, sumažėjo. Dėl tokių svyravimų sudėtingiau parengti tikslius techninius planus, įvertinti pajėgumus ir patikimai suskaičiuoti ekonominę grąžą.

    „Esant tokiai kintančiai aplinkai, parengti tinkamus planus, projektus ir finansines analizes gėlinimo įrenginiams yra sunkiau“, – sakė A. Neweckis.

    Ką bendrovė žada toliau?

    „KGHM“ pabrėžia, kad investuodama į nusausinimo ir perdavimo sistemas bei sukaupdama vandenį požeminėse ertmėse ir paviršiuje, gali lanksčiau pasirinkti išleidimo laiką. Bendrovė teigia siekianti užtikrinti, kad esant žemiems Oderos vandens lygiams būtų išvengta leistinų kokybės parametrų viršijimo.

    Ši tema Lenkijoje išlieka jautri, nes Odrės baseinas apima didelę šalies dalį, o upės ekologinė būklė pastaraisiais metais tapo nuolatinių diskusijų objektu. Didesnis druskingumas laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nes jis gali skatinti nepageidaujamus biologinius procesus ir didinti ekosistemos pažeidžiamumą karščio bangų bei sausros laikotarpiais.

    „KGHM“ yra viena strategiškai svarbiausių Europos žaliavų sektoriaus įmonių: varis laikomas kritine žaliava, būtina elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektrifikacijai. Bendrovė pabrėžia, kad yra didžiausia vario gamintoja Europoje, todėl aplinkosauginiai sprendimai jos veikloje turi reikšmę ne tik regioniniu, bet ir platesniu mastu.

  • Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Uzbekistanas į eksportą žiūri naujai: šalis siekia ne tik daugiau pagaminti, bet ir uždirbti daugiau iš to, ką jau dabar išaugina ar išgauna. Strategijos centre atsidūrė maisto perdirbimas, plieno gamyba, vario apdirbimas ir vadinamieji technologiniai metalai.

    Planai ambicingi ir vertinami milijardais eurų. Iki 2030 metų šalis kelia tikslą stipriai išplėsti maisto perdirbimo pajėgumus, o kartu vysto technologinių metalų projektų portfelį ir siekia vietoje gaminti dalį anksčiau importuotos valcuotos skardos.

    Vertės grandinės perorientavimas

    Uzbekistanas neturi tiesioginės prieigos prie jūros, todėl transporto kaštai ir logistika tradiciškai mažina eksporto maržas. Dėl to vis svarbiau tampa ne vien siuntos apimtis, o jos vertė vienam tonui, kurią lemia perdirbimas, pakuotė ir atitikimas tarptautiniams standartams.

    Šalies žemės ūkio sektoriuje akcentuojama, kad vien rekordiniai derliai nebesprendžia pagrindinės problemos, jei produkcija nepaverčiama stabiliomis pajamomis. Didesnę grąžą turėtų kurti konservavimas, sulčių ir kitų produktų gamyba, moderni taros ir šaldymo grandinė, taip pat sertifikavimas eksporto rinkoms.

    „Pagaminti didelį kiekį yra tik dalis užduoties. Produkcija turi pasiekti rinkas ir generuoti pajamas“, – sakė Uzbekistano žemės ūkio ministras Ibrokhim Abdurakhmonov.

    Augant konkurencijai tarptautinėse rinkose, gamintojams tampa kritiška laboratorinė kontrolė ir atitikties įrodymai. Praktikoje tai reiškia investicijas į likučių tyrimus, atsekamumą, kokybės vadybos sistemas ir pramoninius pajėgumus, kurie leidžia produkciją parduoti brangiau, o ne kaip žaliavą.

    Investuotojams reikia aiškių taisyklių

    Dideliems perdirbimo projektams būtinas kapitalas ir ilgalaikė infrastruktūra, todėl investuotojai vertina ne tik rinkos potencialą, bet ir teisinį stabilumą. Pastaruoju metu šalis sulaukė geresnių signalų iš tarptautinių kredito rinkų, o tai paprastai mažina skolinimosi kainą ir palengvina projektų finansavimą.

    Azijos plėtros banko atstovai viešai pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir energetikos sistemos yra ilgalaikės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir kompetencijų. Privatus kapitalas ateina tada, kai aiškus pelningumo kelias, užtikrinama politinė ir reguliacinė aplinka bei yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

    „Infrastruktūra yra ilgalaikė investicija, todėl svarbu planavimas, priežiūra ir tvirta teisinė bazė“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Metalai: daugiau nei žaliavos

    Metalo ir kasybos srityje šalis siekia pakilti vertės grandine aukštyn: neapsiriboti rūdos ar pirminių produktų eksportu, o plėtoti rafinavimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Tam kuriami projektai, apimantys technologinių metalų žvalgybą, apdirbimą ir gaminių gamybą.

    Plieno sektoriuje akcentuojama vietinės gamybos plėtra, nes dalis skardos gaminių anksčiau buvo importuojami. Skaičiuojama, kad naujos gamyklos leistų reikšmingą dalį poreikio patenkinti šalies viduje, o dalį produkcijos nukreipti į eksportą.

    Ekonominė logika paprasta: didėjant apdirbimo lygiui, auga ir pardavimo kaina. Skirtumą tarp bazinių ir legiruotų plieno gaminių lemia sudėtingesnės technologijos, griežtesni standartai ir paklausa pramonės šakose, kur svarbios specifinės savybės.

    „Spaudimas spartinti leidimų išdavimą neturi silpninti skaidrumo“, – sakė Išgaunamųjų išteklių skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Ekspertai pažymi, kad būtent skaidrumas, aiškūs konkursai ir sutartys tampa lemiamu faktoriumi, kad kasybos pajamos virstų ilgalaike nauda visuomenei. Augant pasaulinei kritinių žaliavų paklausai, rizika kyla tada, kai greitis tampa svarbesnis už kontrolę, o tai gali didinti korupcijos ar neefektyvių sprendimų tikimybę.

    Uzbekistano siekis pereiti nuo žaliavų eksporto prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų atitinka platesnę regiono tendenciją: šalys nori ne tik tiekti išteklius, bet ir kurti pramonę bei darbo vietas vietoje. Ar milijardiniai planai virs realiu pelnu, priklausys nuo investicijų, logistikos, standartų ir pasitikėjimo taisyklėmis.

  • Lenkijos Jerzmanovos fenomenas: vidutinė alga apie 3 000 eurų, Varšuva lieka užnugaryje

    Naujausi Lenkijos statistikos duomenys rodo netikėtą lyderį pagal atlyginimus: Dolnosląsko vaivadijoje esanti Jerzmanovos savivaldybė aplenkė Varšuvą. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis čia siekė apie 3 000 eurų bruto, o sostinėje rodiklis nesiekė maždaug 2 300 eurų.

    Skirtumas iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalus, nes Varšuva tradiciškai laikoma geriausių karjeros galimybių centru. Tačiau statistika atskleidžia, kad labai aukštus vidurkius gali sukurti specifinė vietos ekonomikos struktūra, kai vienas sektorius ar darbdavys dominuoja didelėje dalyje darbo rinkos.

    Kas kelia atlyginimų vidurkį?

    Jerzmanovos atvejį daugiausia aiškina stipri vario pramonės koncentracija. Regione didelę reikšmę turi valstybinė kasybos ir metalurgijos grupė „KGHM“, kurios kasyklos bei lydyklos garsėja aukštesniais nei šalies vidurkis atlyginimais.

    Prie rekordinio sausio rodiklio prisidėjo ir vienkartinės išmokos bei metiniai priedai. Tokiais mėnesiais vidurkis šokteli, nes darbuotojai gauna papildomas premijas, kurios kai kuriais atvejais gali prilygti visam mėnesio atlyginimui ar net jį viršyti.

    Ne viena savivaldybė lenkia sostinę

    Jerzmanova nėra vienintelė savivaldybė, kur atlyginimų rodikliai viršija Varšuvos. Aukštesni nei sostinėje vidurkiai fiksuojami ir kituose pramonės bei specifinių darbdavių dominuojamuose regionuose, tarp jų Lubine, Rudnoje, Polkovicuose ir Gloguve.

    Šis vaizdas atspindi bendrą tendenciją: ten, kur sutelktos kasybos, energetikos ar stambios perdirbamosios pramonės darbo vietos, atlyginimai gali būti aukšti, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo vieno sektoriaus ciklų. Pavyzdžiui, Bogatynioje svarbų vaidmenį atlieka su energetika susiję objektai, įskaitant Turovo kompleksą.

    Ką reiškia toks palyginimas?

    Ekspertai pabrėžia, kad lyginant savivaldybes svarbu suprasti rodiklių prigimtį: vidutinė alga nebūtinai atspindi tipinio gyventojo pajamas. Mažoje savivaldybėje kelių tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų koncentracija gali smarkiai „pakelti“ vidurkį, o didmiestyje skirtingų sektorių įvairovė jį „išlygina“.

    Dar vienas veiksnys yra sezoniškumas ir premijų mokėjimo kalendorius. Jei dalis priedų išmokama metų pradžioje, vieno mėnesio statistika gali sudaryti įspūdį, kad skirtumas yra pastovus, nors kitu laikotarpiu jis sumažėja.

    Vis dėlto Jerzmanovos istorija išryškina svarbią pamoką apie regionų konkurencingumą: aukštos pajamos nebūtinai susijusios su sostinėmis. Kartais jas sukuria pramonės „inkarai“ ir kolektyvinė darbo užmokesčio politika didelėse, strategiškai svarbiose įmonėse.