Tag: Varškės sūris

  • Dietologai sako: šis pigus varškės sūrelis iš parduotuvės sotina valandoms ir duoda daug baltymų

    Varškės sūris, dažnai vadinamas sūreliu ar grūdėta varške, pastaraisiais metais vėl grįžta į mitybos rekomendacijas kaip paprastas būdas padidinti baltymų kiekį racione. Jis lengvai randamas daugumoje parduotuvių, kainuoja palyginti nedaug ir tinka tiek pusryčiams, tiek greitiems užkandžiams. Nors socialiniuose tinkluose jam kartais priskiriamas riebalų deginimo efektas, specialistai pabrėžia, kad reali nauda dažniausiai susijusi su sotumu ir patogiu baltymų šaltiniu.

    Baltymai yra vienas svarbiausių sotumą lemiančių makroelementų, todėl jų turintis maistas dažnai padeda lengviau valdyti apetitą ir rečiau užkandžiauti. Dėl to varškės sūris neretai pasirenkamas siekiant mažinti svorį arba išlaikyti stabilų dienos kalorijų kiekį. Praktikoje tai reiškia, kad sotus užkandis gali sumažinti norą griebtis saldumynų ar itin kaloringų užkandžių vėliau dieną.

    Maistinė sudėtis skiriasi pagal gamintoją ir riebumą, tačiau dažnai 100 gramų tokio produkto turi apie 80–100 kilokalorijų ir maždaug 10–12 gramų baltymų. Įprastas 200 gramų indelis gali suteikti apie 20–24 gramus baltymų, todėl jis prilygsta daliai mėsos ar žuvies porcijos, tik yra greičiau paruošiamas. Renkantis liesesnį variantą dažniausiai gaunama mažiau riebalų, tačiau sotumas gali išlikti panašus dėl baltymų kiekio.

    Be baltymų, varškės sūryje paprastai būna kalcio ir fosforo, kurie svarbūs kaulams ir dantims, taip pat B grupės vitaminų, įskaitant vitaminą B12 ir riboflaviną. Vitaminas B12 reikalingas normaliai nervų sistemos veiklai ir kraujo ląstelių gamybai, o riboflavinas prisideda prie energijos apykaitos. Kai kuriuose produktuose randamas ir selenas, siejamas su antioksidacine apsauga bei imuninės sistemos funkcija.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad vienas produktas pats savaime riebalų nedegina. Kūno masės pokyčius lemia bendras mitybos ir fizinio aktyvumo balansas, o didesnis baltymų kiekis dažniausiai padeda netiesiogiai, nes žmogus ilgiau jaučiasi sotus. Todėl varškės sūris gali būti patogus įrankis subalansuotame racione, bet ne stebuklinga priemonė.

    Perkant verta atidžiai pažiūrėti į sudėtį, nes skirtingi gamintojai gali naudoti nevienodą druskos kiekį, o aromatizuotuose ar desertiniuose variantuose dažnai atsiranda daugiau cukraus. Jei tikslas yra kasdienis universalus produktas, dažniausiai patikimiausias pasirinkimas yra natūralus varškės sūris, o priedus galima susidėti pačiam. Taip lengviau kontroliuoti ir saldumą, ir bendrą kalorijų kiekį.

    Virtuvėje jis pritaikomas labai plačiai: saldžiam variantui tinka uogos ar vaisiai, šaukštas medaus ar nedidelė granolos porcija, o sūriam variantui dažnai pasirenkami pomidorai, agurkai, žalumynai. Jį galima įmaišyti į kiaušinienę, kad ji taptų kremiškesnė, arba naudoti kaip baltymingą pagrindą sumuštinių užtepėlei. Taip pat jis neretai dedamas į salotas ar naudojamas kaip dalinis alternatyvus ingredientas patiekaluose, kur įprastai naudojama rikota.

  • Į mizeriją vietoj grietinės įdėjo varškės sūrelį: anyta sugriebė už galvos, o dabar prašo recepto

    Agurkų salotos, lenkiškai vadinamos mizerija, dažniausiai gaminamos su grietine, tačiau vis dažniau ją keičia liesesni pieno produktai. Vienas paprasčiausių triukų – vietoj grietinės naudoti grūdėtą varškės sūrį, dar vadinamą varške su grietinėle.

    Toks pakeitimas iš pradžių gali atrodyti keistas dėl matomų varškės grūdelių, tačiau skonis daugeliui pasirodo net ryškesnis. Be to, patiekalas tampa lengvesnis, o baltymų kiekis dažniausiai didesnis nei gaminant su riebiąja grietine.

    Grūdėtos varškės sūris paprastai turi mažiau riebalų, todėl salotos mažiau apsunkina, ypač kai pagrindinis patiekalas riebesnis ar keptas. Tai ir viena priežasčių, kodėl šį variantą renkasi žmonės, norintys sumažinti bendrą kalorijų kiekį, bet neprarasti sotumo.

    Didžiausia kliūtis – tekstūra, nes ne visiems patinka grūdeliai. Jei norite, kad mizerija atrodytų ir būtų panašesnė į klasikinę, varškės sūrį prieš maišant verta pertrinti šakute arba trumpai sutrinti trintuvu, kad masė taptų vientisesnė.

    Skoniui sustiprinti dažniausiai pakanka druskos, pipirų, krapų ir trupučio citrinos sulčių arba šlakelio švelnaus acto. Agurkus verta lengvai pasūdyti iš anksto ir nupilti susidariusį skystį – tuomet salotos nebus vandeningos ir padažas geriau apgaubs griežinėlius.

    Šis recepto principas dera ir su šiuolaikinėmis mitybos tendencijomis: daugiau baltymų, mažiau sočiųjų riebalų, paprasti ingredientai. Jei norisi dar lengvesnio varianto, galima rinktis liesesnį varškės sūrį, o kremiškumą subalansuoti trupučiu natūralaus jogurto.