Varšuvos–Radomo oro uostas šiemet peržengė simbolinę 100 000 aptarnautų keleivių ribą. Apie tai pranešė Lenkijos oro uostai (Polskie Porty Lotnicze, PPL), apibendrinę rugsėjo rezultatus.
Rugsėjį oro uostu pasinaudojo 18 490 keliautojų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Reguliarių ir užsakomųjų skrydžių segmente atlikta 106 skrydžių operacijos, kuriomis naudojosi 18 318 keleivių.
Iš Radomo keleiviai daugiausia skrido atostogų ir miesto krypčių maršrutais, tarp jų – į Antaliją, Romą, Larnaką, Tiraną, Burgasą, Hurgadą ir Tel Avivą. PPL teigimu, geras lėktuvų užpildymas išliko ir pasibaigus intensyviausiam vasaros sezonui.
Bendras rugsėjo skrydžių operacijų skaičius siekė 235. Be keleivinių reisų, oro uoste buvo 104 mokomieji bei bendrosios aviacijos skrydžiai, o dar 25 operacijos priskirtos kitam eismui, įskaitant specialiuosius užsakomuosius reisus, vyriausybinius skrydžius ir orlaivių perdislokavimą.
Oro uosto vadovas Rafałas Siankowskis pažymėjo, kad keleivių srautai išlieka stabilūs ir po moksleivių atostogų, o tai esą rodo tvaresnį susidomėjimą pasiūla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į nuoseklią mokomųjų skrydžių veiklą, kuri gali rodyti platesnį oro uosto pritaikomumą.
„Labai geras lėktuvų užpildymas leido peržengti 100 000 keleivių ribą, o tai patvirtina, kad keliautojai vertina patogumą ir sklandų aptarnavimą mūsų oro uoste“, – sakė Rafałas Siankowskis.
Rugsėjį PPL ir Radomo miesto savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti stabilesnį bendradarbiavimo modelį ir pritraukti naujų investuotojų. Šis žingsnis siejamas su vadinamąja hibridine strategija, orientuota į pajamų diversifikavimą ir veiklas, kurios neapsiriboja vien keleivių aptarnavimu.
Tarp krypčių, kurias PPL įvardija kaip svarbias tolesnei plėtrai, minimos MRO paslaugos, krovinių infrastruktūra bei aviacijos mokymo veikla. Pasak bendrovės, vyksta pokalbiai su techninės priežiūros, logistikos ir mokymo sektorių atstovais, galinčiais investuoti oro uosto teritorijoje.
Kas lemia tokią kryptį?
Europos regioniniuose oro uostuose vis dažniau akcentuojamas mišrus veiklos modelis, kai keleivinius srautus papildo orlaivių techninė priežiūra, krovinių logistika ir mokymai. Tokios veiklos paprastai mažiau priklauso nuo sezoniškumo ir gali užtikrinti stabilesnes pajamas.
Varšuvos–Radomo atvejis rodo siekį sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip platesnės aviacijos ekosistemos dalį, o ne vien alternatyvą didžiajam Varšuvos oro uostui. Vis dėlto ilgalaikį rezultatą lems vežėjų pasiūla, maršrutų tęstinumas ir investicijų pritraukimo tempas.