CP v2

Tag: Vartojimo paskolos

  • Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą mažmeninės bankininkystės rinkoje. Pagrindinis siūlymas – nustatyti maksimalią galutinę grąžintiną sumą vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų, į ją įskaičiuojant palūkanas ir visus mokesčius.

    Planą pristatė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis, pabrėžęs, kad tikslas – apriboti piktnaudžiavimą ir sutarčių sąlygose paslepiamus kaštus. Jo teigimu, aiškesnės taisyklės turėtų sukurti sąžiningesnę sistemą tiek klientams, tiek skolintojams.

    Pagal siūlomą modelį bendra vartotojo grąžinama suma būtų „užrakinama“ taip, kad viršytų pasiskolintą kapitalą tik 30–50 proc. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, pasiskolinus 10 000 eurų, bendra suma su palūkanomis ir mokesčiais negalėtų peržengti 13 000–15 000 eurų ribos.

    Numatoma, kad didžiausias poveikis bus jaučiamas neužtikrintoms vartojimo paskoloms ir kredito kortelių skoloms, kur palūkanos ir papildomi mokesčiai paprastai būna didžiausi. Tokios finansavimo formos dažnai naudojamos kasdienėms išlaidoms ar netikėtiems pirkiniams, todėl rizika įsiskolinti sparčiai didėja.

    „Reikia sustabdyti praktiką, kai žmogus sužino tikrąją paskolos kainą tik įsigilinęs į smulkų šriftą“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Kartu svarstomas ir 14 dienų apsisprendimo laikotarpis nuo sutarties pasirašymo, per kurį klientas galėtų atsisakyti įsipareigojimo. Tokia priemonė Europos Sąjungoje laikoma svarbia vartotojų apsaugos dalimi, nes sumažina skubotų sprendimų ir agresyvios rinkodaros poveikį.

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai vartojimo kreditavimas Graikijoje po ilgų stagnacijos metų pamažu atsigauna. Po skolos krizės ir griežto finansų sektoriaus valymo bankai grįžo į stabilesnio pelningumo kelią, tačiau namų ūkiams skolinimosi kaina išlieka jautri tema.

    Viešojoje erdvėje Graikijoje ne kartą kelti klausimai dėl sudėtingų įkainių struktūrų, sunkiai suprantamų sutarčių sąlygų ir ribotos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje. Taip pat kritikuota, kad palūkanų normoms kylant bankai ne visada pakankamai greitai didino indėlių palūkanas, o dalį naudos išaugusių bazinių normų aplinkoje pasiliko sau.

    Vyriausybės planas rodo platesnę Europos tendenciją ieškoti griežtesnių vartotojų apsaugos saugiklių kreditavimo rinkoje, ypač kai namų ūkių biudžetą spaudžia brangus skolinimasis ir augančios pragyvenimo išlaidos. Galutiniai siūlymo parametrai dar turės būti įtvirtinti teisės aktuose, tačiau kryptis aiški – daugiau skaidrumo ir aiškesnės lubos tam, kiek paskola gali realiai kainuoti.

  • Pirmoji Komunija tampa prabanga: šeimos planuoja tūkstantinius biudžetus ir vengia skolintis

    Pirmoji Komunija Lenkijoje vis dažniau virsta ne tik svarbia religine ir šeimos švente, bet ir rimtu finansiniu projektu. Prie išlaidų prisideda vaiko apranga, šventės vieta, maistas, dekoracijos, fotografas, o kartais ir svečių apgyvendinimas, jei artimieji atvyksta iš toliau.

    Šeimos biudžetą paprastai planuoja iš anksto, o restoranus ar sales rezervuoja gerokai prieš šventę, nes paklausa sezono metu didelė. Ekspertai pastebi, kad spaudimas surengti iškilmingą šventę auga, tačiau dalis tėvų vis sąmoningiau atsisako pertekliaus.

    Kiek kainuoja šventė?

    Remiantis Krajowy Rejestr Długów (KRD) apklausa, 59 proc. tėvų, kurių 9–10 metų vaikai Pirmąją Komuniją turės 2026 metais, teigia norintys iškilmingos šventės su elegantiška aplinka, geru maistu ir papildomomis pramogomis. Tuo metu 25 proc. sako, kad puošni forma jiems nėra svarbiausia.

    Kalbant apie konkrečius biudžetus, dažniausiai minimos kelių tūkstančių eurų sumos. 41 proc. apklaustųjų planuoja išleisti apie 1 200–2 400 eurų, 23 proc. numato apie 700–1 200 eurų, dar 16 proc. apie 350–700 eurų.

    Tuo pat metu yra ir grupė, kuri šventei ketina skirti daugiau nei 2 400 eurų, tokių – 8 proc. Mažiausių biudžetų kategorija, iki maždaug 350 eurų, tampa reta: ją pasirinko 5 proc. respondentų, o daugiau nei 7 proc. dar nėra apsisprendę, kiek išleis.

    Skolos – ne visiems priimtina išeitis

    Apklausa rodo, kad didelė dalis tėvų aukštas išlaidas vertina kaip „normalią“ šventės kainą, tačiau skolinimasis dėl vienos dienos vis dažniau laikomas rizika. 77 proc. respondentų mano, kad galėtų surengti iškilmingą šventę nesiskolindami, bet beveik pusė jų renkasi atsargią formuluotę „greičiau taip“, kas gali reikšti ribotą finansinį rezervą.

    Dar 17 proc. pripažįsta, kad be papildomos finansinės paramos tokios šventės neįpirktų. Tuo pat metu 33 proc. teigia, kad verčiau rinksis kuklesnį variantą, nei imsis paskolos, net jei aplinkoje jaučiama konkurencija ir lūkesčiai dėl „tinkamos“ šventės.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad nors tėvai priima aukštą Komunijos kainą, kas trečias neketina dėl to skolintis. Jie nori surengti vaikui šventę, bet ne už sumą, siekiančią apie 2 400 eurų ar daugiau“, – sakė Krajowy Rejestr Długów valdybos prezidentas Adam Łącki.

    Kai vis dėlto pasirenkama skolintis, dažniausiai kreipiamasi į bankus – taip nurodė 12 proc. apklaustųjų, galėjusių pažymėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį. Apie 10 proc. prašo pagalbos šeimos ar pažįstamų, o 4 proc. renkasi vartojimo paskolų bendroves.

    Skolų išieškojimo specialistai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne pati šventės suma, o šeimos galimybė po jos toliau laiku mokėti kasdienius įsipareigojimus. Net ir palyginti nedidelė įmoka gali tapti našta, jei namų ūkyje nėra finansinės „pagalvės“.

    „Iš skolų išieškojimo perspektyvos svarbiausia, ar po šventės šeima vis dar gebės vykdyti kasdienius įsipareigojimus: mokėti paskolų įmokas, nuomą, sąskaitas ir padengti kasdienes išlaidas. Jei Komunija finansuojama skolintomis lėšomis, net nedidelė įmoka gali tapti sunkiai pakeliama“, – sakė įmonės Kaczmarski Inkasso viceprezidentas Jakub Kostecki.