Kinijoje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys per metus paaugo vos 0,4 proc. – tai antras iš eilės sulėtėjimas ir vienas silpniausių rezultatų nuo atsigavimo pradžios. Rodiklis buvo mažesnis nei ekonomistų lūkesčiai ir signalizuoja, kad vartotojų išlaidos vis dar neatsigauna.
Šis tempas išryškina augantį disbalansą: šalis daug gamina, tačiau perka santūriai, todėl didėja atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos. Po pandemijos pabaigos vidaus vartojimas išliko vangus, nors eksportas ir dalis pramonės sektorių demonstruoja geresnę dinamiką.
Gamyba stiprėja, investicijos silpsta
Tuo pat metu pramonės produkcija rugpjūtį augo 5,2 proc. ir paspartėjo, palyginti su liepa. Tačiau fiksuotojo kapitalo investicijos per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius, skaičiuojant metinį pokytį, sumažėjo 7,2 proc., o tai rodo atsargų verslo ir savivaldos elgesį.
Nacionalinis statistikos biuras teigė, kad ekonomika veikė stabiliai, bet pripažino stiprėjančius neigiamus išorės veiksnius. Institucija taip pat pabrėžė, jog vidaus ekonomikoje išlieka ryški problema – stipri pasiūla ir silpna paklausa, o dalis įmonių susiduria su veiklos sunkumais.
Analitikų vertinimu, Kinijos rodikliai toliau siunčia prieštaringus signalus: pramonė ir eksportas išlaiko pagreitį, tačiau vartojimas bei investicijos atsilieka. Tai reiškia, kad augimas vis labiau remiasi gamyba, o ne vidaus paklausa.
Dideli pinigai bankams – ar pasieks gyventojus?
Duomenys paskelbti netrukus po to, kai Kinijos finansų ministerija pranešė apie maždaug 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudikus. Iš šios sumos apie 37,2 mlrd. eurų nukreipiama bankams, kad jie išlaikytų skolinimo pajėgumą ir galėtų remti ekonomikos skatinimą.
Vis dėlto rinkose išlieka klausimas, ar tokios priemonės realiai padidins namų ūkių vartojimą, nes fiskalinė ir kreditinė parama paprastai į ekonomiką persiduoda su uždelsimu. Kai vartotojai jaučiasi nesaugiai dėl pajamų perspektyvų ar turto vertės, jie linkę taupyti net ir esant palankesnėms finansavimo sąlygoms.
Pekinas šiais metais siekia 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo – tai vienas žemiausių tikslų per kelis dešimtmečius. Tokiu fone silpna mažmeninė prekyba tampa vienu svarbiausių indikatorių, parodančių, ar Kinijai pavyks perbalansuoti ekonomiką nuo gamybos ir eksporto link tvaresnio vartojimu grįsto modelio.
Diplomatiniai signalai ir prekybos įtampa
Artimiausiomis savaitėmis dėmesys krypsta ir į tarptautinę darbotvarkę: pranešama, kad Xi Jinpingas turėtų vykti į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną. Tikimasi, jog kartu gali atvykti ir didesnė Kinijos verslo atstovų delegacija, o tai būtų signalas apie siekį aktyvinti investicijas ir prekybinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl proveržio išlieka atsargūs, nes abi pusės vis dar nesutaria dėl to, kokios prekės ir technologijos turėtų būti laikomos nesensytyviomis pagal galiojančius prekybos susitarimus. Kol šie nesutarimai tęsiasi, Kinijai sunkiau perorientuoti augimą į vidaus vartojimą, o verslas linkęs veikti atsargiau.
