Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.
Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.
Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis
Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.
Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.
Rialis smunka, kainos įsisuka
Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.
Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.
Skaudžiausia smogia maistas ir regionai
Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.
Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.
Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.
Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.
Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.