CP v2

Tag: Vartotojų kainų indeksas

  • Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Rugsėjį kainos kilo sparčiau

    Italijoje infliacija rugsėjį vėl paspartėjo ir pasiekė 4,2 proc. metinį lygį. Tai rodo Italijos statistikos instituto Istat išankstiniai skaičiavimai apie vartotojų kainų indeksą.

    Per mėnesį kainos, pagal nacionalinį indeksą, padidėjo 0,7 proc. Lyginant su rugpjūčiu, metinis rodiklis šoktelėjo nuo 3,3 proc. iki 4,2 proc.

    Pasak Istat, paskutinį kartą didesnė metinė infliacija Italijoje fiksuota 2023 metų rugsėjį, kai ji siekė 5,3 proc. Nors dabartiniai skaičiai gerokai mažesni nei istorinių šokų laikotarpiais, poveikį gyventojai jaučia kasdien.

    Energija ir šviežias maistas vėl spaudžia

    Didžiausią postūmį kainoms, kaip ir daugelyje Europos valstybių, suteikė energetika. Energetikos prekių kainų augimas per metus paspartėjo nuo 17,1 proc. iki 22,3 proc.

    Reguliuojamos energetikos komponentas per metus ūgtelėjo iki 25,9 proc., o nereguliuojamos energijos kainos kilo iki 22,2 proc. Vien per rugsėjį energijos kainos, pagal Istat, kilstelėjo keliais procentiniais punktais.

    Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir neperdirbtas maistas, ypač švieži vaisiai bei daržovės. Šios grupės metinis kainų augimas paspartėjo nuo 3,8 proc. iki 5,5 proc., o per mėnesį fiksuotas ryškesnis šuolis.

    Branduolinė infliacija laikosi, bet nuotaikos prastėja

    Vadinamoji branduolinė infliacija, skaičiuojama be energijos ir šviežio maisto, išliko santykinai nuosaiki. Ji pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,7 proc., o atmetus vien energiją – iki 2,0 proc.

    Tai leidžia daryti išvadą, kad dabartinis kainų spaudimas kol kas labiausiai koncentruojasi energetikoje ir šviežio maisto segmentuose. Vis dėlto skirtumas tarp prekių ir paslaugų infliacijos didėjo: prekės brango sparčiau nei paslaugos.

    Gyventojų nuotaikas kainų šuolis paveikė nedelsiant. Istat duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas krito nuo 94,5 iki 91,2 punkto, o verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 97,0 iki 95,9 punkto.

    Degalų kainos: vidurkiai mažėja, skirtumai išlieka

    Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija, remdamasi Degalų observatorijos duomenimis, nurodė nedidelį degalų kainų atoslūgį. Vidutinės savitarnos kainos kelių tinkle siekė apie 2,111 euro už litrą benzino ir 2,316 euro už litrą dyzelino.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad šalies viduje išlieka reikšmingi skirtumai tarp tinklų ir skirtingų degalinių. Kai kurie didieji operatoriai taikė kainų „lubas“, todėl atskirose degalinėse degalai buvo pigesni nei vidurkis.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad infliacija pirmiausia mažina perkamąją galią ir verčia namų ūkius atidėti nebūtinas išlaidas. Augančios sąskaitos už energiją ir brangstantis maistas dažniausiai greičiausiai atsispindi vartojimo įpročiuose ir bendrame pasitikėjime ekonomika.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Šokiruojantis „LongHorn Steakhouse“ kainų palyginimas: T-bone nuo 1980-ųjų iki 2026 metų

    Senų restoranų meniu peržiūra dažnai sukelia nostalgiją, tačiau kartu leidžia blaiviai įvertinti, kaip per dešimtmečius pasikeitė kainos. JAV tinklo „LongHorn Steakhouse“ T-bone kepsnio pavyzdys parodo, kad vien skaičiai čekyje ne visada atspindi tikrąją vertę.

    1980-aisiais „LongHorn Steakhouse“ meniu T-bone kepsnis kainavo 13,95 JAV dolerio, o į kainą buvo įskaičiuota salotų baro paslauga, pasirinktinai sriuba arba sultys, bulvių garnyras ir individuali duona. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį santykį, tai sudarytų apie 13 eurų.

    2026 metais vienoje „LongHorn Steakhouse“ vietoje Sankt Peterburge, Floridoje, 18 uncijų T-bone kepsnis kainavo 33,29 JAV dolerio, tai yra apie 31 eurą. Šiandien komplektacijoje įprastai siūlomi du garnyrai, o galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo miesto ir tiekimo.

    Ką iš tiesų pasako infliacija

    Iš pirmo žvilgsnio beveik 20 JAV dolerių skirtumas atrodo milžiniškas, tačiau ekonomikoje svarbu vertinti pinigų perkamąją galią. Remiantis vartotojų kainų indekso skaičiuoklėmis, 13,95 JAV dolerio 1985 metais 2026 metais atitiktų apie 43,29 JAV dolerio, arba maždaug 40 eurų.

    Tai reiškia, kad nominaliai kepsnis pabrango, bet įvertinus infliaciją jis tapo santykinai pigesnis: 2026 metais už panašų produktą mokama mažiau, nei būtų mokama, jei kaina augtų kartu su bendru kainų lygiu. Tokie palyginimai ypač aktualūs vertinant, kodėl vartotojams atrodo, kad viskas brangsta, net kai dalies prekių realios kainos stabilizuojasi.

    Kodėl restoranų kainos taip kinta

    Restoranų kainodarai įtaką daro ne tik infliacija, bet ir darbo užmokesčio augimas, nuomos kaštai, energijos kainos bei žaliavų svyravimai. Jautienos segmentas papildomai priklausomas nuo pašarų kainų, logistikos grandinių ir sezoniškumo, todėl net to paties tinklo patiekalai skirtingose vietovėse gali kainuoti nevienodai.

    Dar vienas pokytis yra komplektacijos ir porcijų logika: anksčiau kainoje dažniau būdavo daugiau „įskaičiuotų“ elementų, tokių kaip salotų baras ar sriuba, o dabar dalis priedų gali būti siūlomi kaip papildomi pasirinkimai. Dėl to vartotojui svarbu lyginti ne tik pagrindinio patiekalo kainą, bet ir visą pirkinių krepšelį, kurį sudaro garnyrai, gėrimai ir papildomi priedai.

  • Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijoje rugpjūtį metinė infliacija, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pakilo iki 2,9 proc. Tai daugiau nei liepą, kai rodiklis siekė 2,8 proc., tačiau mažiau, nei tikėjosi ekonomistai, kurie prognozavo 3,1 proc.

    Pagal išankstinius Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenis, kainos per mėnesį augo 0,2 proc., kai rinkos prognozė buvo 0,3 proc. Šis rodiklis yra ypač svarbus, nes būtent suderintu indeksu Europos Centrinis Bankas vertina pažangą siekiant 2 proc. infliacijos tikslo.

    Infliacijos spartėjimas tęsiasi jau trečią mėnesį iš eilės, po 2,4 proc. fiksuotų birželį. Spaudimą kainoms didino energijos kainų šokas, siejamas su įtampa dėl karo Irane, taip pat pasibaigusios kai kurios vidaus priemonės, mažinusios degalų kainų poveikį vartotojams.

    Ką rodo ekonomikos fonas

    Infliacijos duomenys pasirodė tuo metu, kai Vokietijos ekonomikos vaizdas išlieka nevienalytis. Patikslinti duomenys parodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas augo 0,3 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,2 proc.

    Statistikos tarnyba pažymėjo, kad augimą daugiausia palaikė eksportas, o prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Tuo pat metu vidaus paklausa išliko silpnesnė: investicijos į įrenginius ir techniką smuko 1,4 proc., o namų ūkių ir valdžios vartojimas ūgtelėjo po 0,1 proc.

    Darbo rinkos signalai taip pat atsargūs: dirbančiųjų skaičius mažėjo, o užimtųjų buvo apie 45,7 mln., tai yra 212 000 mažiau nei prieš metus. Toks fonas rinkoms svarbus, nes lėtesnė ekonomika paprastai mažina platesnio kainų spaudimo riziką.

    ECB dilema prieš posėdį

    Europos Centrinio Banko sprendimų kontekste svarbus ne vien infliacijos krypties faktas, bet ir tai, kad rodiklis nesiekė lūkesčių. ECB birželį padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc., o liepą jos nekeitė, todėl kitas posėdis Frankfurte laikomas kritiniu vertinant tolesnį griežtinimą.

    Vokietijos infliacija išlieka aukščiau 2 proc. tikslo, tačiau „netikėtai žemesnis“ rodiklis mažina argumentų svorį tiems, kurie ragina skubėti dar kartą kelti palūkanas. Kartu pridedamas ir silpnesnės vidaus paklausos bei mažėjančio užimtumo signalas, kuris gali reikšti, kad griežtesnė politika labiau smogtų augimui.

    Euro zonoje vaizdas išsiskiria: Ispanijoje rugpjūtį suderinta metinė infliacija šoktelėjo iki 4,5 proc. nuo 3,9 proc., o Prancūzijoje padidėjo iki 2,7 proc. nuo 2,4 proc., ypač išsiskiriant energijos kainų augimui. Tai paryškina pagrindinę ECB problemą: nustatyti vieną palūkanų normą šalims, kurių kainų dinamika skiriasi.

    Bendri euro zonos infliacijos duomenys turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, o tuomet ECB paskelbs sprendimą dėl palūkanų. Rinkos vertins, ar žemiau lūkesčių buvęs Vokietijos rodiklis taps argumentu pauzei, ar vis dėlto infliacijos kilimas trečią mėnesį iš eilės bus laikomas pakankamu signalu griežtinimui tęsti.

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.

  • Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Kainas į viršų kelia energija

    Ispanijoje infliacija liepą vėl paspartėjo ir per metus pasiekė 3,5 proc., rodo išankstinis Nacionalinio statistikos instituto (INE) įvertis. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    Statistikai nurodo, kad pagrindinė priežastis – sparčiau nei prieš metus brangę degalai ir tepalai privačioms transporto priemonėms, taip pat elektra. Pasak INE, tai aukščiausias metinis rodiklis nuo 2024 metų gegužės.

    Brangimas persimetė ir į krepšelį

    Kartu šiek tiek pakilo ir bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nes jų kainos paprastai labiausiai svyruoja. Liepą ji padidėjo iki 3 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Toks pokytis paprastai vertinamas kaip signalas, kad kainų spaudimas nėra vien laikinas energijos šoko efektas. Verslui tai reiškia didesnę sąnaudų riziką, o gyventojams – lėčiau atsigaunančią perkamąją galią.

    Ką rodo ES lyginamas indeksas

    Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą ES šalių palyginimui, metinė infliacija Ispanijoje liepą siekė 3,8 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    SVKI rodiklis svarbus ir dėl euro zonos pinigų politikos, nes leidžia vertinti bendras kainų tendencijas tarp valstybių. Staigesnis kainų kilimas didina spaudimą, kad infliacijos grįžimas į tvaresnį lygį užtruks ilgiau.

    Geopolitika ir naftos kainų poveikis

    Infliacijos šuolis fiksuojamas energijos brangimo fone, kai tarptautinėse rinkose naftos ir dujų kainas pastarosiomis savaitėmis veikė padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tokiais laikotarpiais degalų kainos dažnai tampa greičiausiai į vartotojų krepšelį persiduodančiu veiksniu.

    Ispanijos Ekonomikos ministerija tuo pat metu pabrėžia, kad priemonės, skirtos sušvelninti konflikto su Iranu ekonomines pasekmes, tebėra taikomos ir padeda amortizuoti energijos kainų šoką. Ministerija teigia, kad tai prisideda prie mažesnio poveikio infliacijai ir namų ūkių biudžetams.

  • Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Ispanijos infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: kainas kelia elektra, bet degalai pigina čekį

    Infliacija trečią mėnesį nesikeičia

    Ispanijoje metinė infliacija birželio mėnesį išliko 3,2 proc. ir tokį patį lygį fiksavo jau trečią mėnesį iš eilės. Tai rodo Nacionalinio statistikos instituto (INE) patvirtinti vartotojų kainų indekso duomenys.

    Rodiklis tebėra aukščiau Europos Centrinio Banko siekiamo 2 proc. tikslo, todėl kainų spaudimas išlieka juntamas tiek namų ūkiams, tiek verslui. Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbto maisto, sumažėjo iki 2,9 proc.

    Elektra brango po PVM pokyčių

    Didžiausiu infliacijos varikliu tapo elektra: jos kaina birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 6 proc. Prie to prisidėjo ir karščiai, kai gyventojai intensyviau naudoja kondicionierius bei ventiliatorius.

    Ankstesniais mėnesiais elektros kainos metiniu palyginimu buvo kritusios, o tai leido ilgiau išlaikyti sušvelnintą PVM tarifą. Šiai lengvatai pasibaigus, energijos dedamoji vėl tapo ryškesnė bendrame kainų indekse.

    „Birželio vartotojų kainų duomenys patvirtina Ispanijos Vyriausybės priemonių veiksmingumą: infliacija išlieka stabili, o maisto kainų augimas lėtėja“, – sakė finansų ministras Arcadi España.

    Degalų kainas trumpam atvėsino geopolitika

    Infliaciją švelnino pigesni degalai, kurių dinamiką birželį paveikė trumpalaikis įtampos sumažėjimas Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto situacijai vėl aštrėjant, naftos kainos gali grįžti prie kilimo, o tai greitai persiduotų ir degalinių švieslentėms.

    INE duomenimis, benzinas birželį metiniu palyginimu brango 1,3 proc., o dyzelinas – 14,1 proc. Ispanijos valdžia tuo pačiu tęsia palaipsnį degalų subsidijų atsisakymą, todėl kainų jautrumas rinkos svyravimams didėja.

    Būstas ir turizmas didina spaudimą

    Ryškiau brango ir su būstu susijusios išlaidos: ši dedamoji birželį metiniu palyginimu augo 4,7 proc., kai gegužę augimas siekė 1,4 proc. Transporto kainų augimas lėtėjo iki 5,1 proc., tačiau kainų lygį aukštyn stūmė ir paslaugos.

    Restoranų bei apgyvendinimo paslaugų kainos, prasidėjus intensyviam turizmo sezonui, kilo sparčiai, o apgyvendinimo paslaugos pabrango 9,3 proc. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją, kai paslaugų infliacija, ypač kelionių pike, išlieka atsparesnė mažėjimui.

    Didžiausia provincijų infliacija fiksuota Madride – 3,8 proc., kiek mažesnė Las Palmas – 3,6 proc. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Cáceres ir Jaén, kur metinė infliacija siekė 2,2 proc., o tarp regionų lėčiausiai kainos kilo Extremadūroje – 2,4 proc.

  • Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija vėl įsibėgėjo

    JAV vartotojų kainų indeksas balandį kilo sparčiausiai per beveik trejus metus: metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai dar labiau nutolino rodiklį nuo Federalinio rezervo siekiamo 2 proc. tikslo ir sustiprino rinkų abejones dėl artimo palūkanų mažinimo.

    Didžiausią įtaką kainoms turėjo energija: naftos brangimas ir su tuo susijęs degalų bei logistikos kaštų augimas kėlė spaudimą platesniam prekių ir paslaugų krepšeliui. Investuotojai taip pat laukė gamintojų kainų indekso, kuris dažnai parodo, ar kainų spaudimas persiduos vartotojams.

    „OpenAI“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu Kalifornijoje tęsėsi byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu. Altmanas liudijo teisme ir, pasak pranešimų, kryžminė apklausa buvo ramesnė nei anksčiau vykę Musko pasisakymai.

    Altmanas teisme kalbėjo ir apie „OpenAI“ valdymo krizę 2023 metais, kai jis trumpam buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų. Procesas atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai augančios DI bendrovės sprendžia valdymo, misijos ir komercinių interesų konfliktus.

    „Nvidia“ ir Trumpo vizitas Kinijoje

    „Nvidia“ patvirtino, kad jos vadovas Jensenas Huangas prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos vizito Kinijoje. Viešojoje erdvėje buvo kilę klausimų dėl jo dalyvavimo, tačiau vėliau patikslinta, kad vadovas vis dėlto vyksta kartu.

    Šis vizitas vyksta JAV ribojant pažangių lustų eksportą į Kiniją, o puslaidininkių sektorius laikomas vienu svarbiausių strateginių technologijų frontų. „Nvidia“ lustai yra esminė infrastruktūra DI skaičiavimams, todėl bet kokie prekybos politikos pokyčiai tiesiogiai veikia įmonės pajamas ir rinkos lūkesčius.

    Vašingtone taip pat pranešta apie permainas Maisto ir vaistų administracijoje: prezidentas paskelbė, kad komisaro pareigas paliko Marty Makary, o laikinai agentūrai vadovaus Kyle Diamantas. Be to, Senate vyko balsavimai dėl Federalinio rezervo vadovybės sudėties, kas rinkoms svarbu vertinant būsimą pinigų politikos kryptį.

    Pramogų sektoriuje fiksuotas ryškus kino teatrų pajamų šuolis: savaitgalio bilietų pardavimai JAV išaugo beveik 88 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto bendras 2026 metų rezultatas dar atsilieka nuo 2019 metų lygio, o studijos tikisi, kad vasaros repertuaras toliau didins srautus.

  • Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Iranas įžiebė kainų šoką JAV: infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc., brangsta degalai

    Kainas kelia energijos šokas

    JAV vartotojų kainos balandį augo sparčiau, o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai rodo JAV Darbo departamento paskelbtas vartotojų kainų indeksas, kurį reikšmingai pakėlė pabrangusi energija.

    Per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc., o degalų kainos per tą patį laikotarpį augo 5,4 proc. Nors mėnesinis tempas lėtėjo, energijos komponentas išliko pagrindiniu infliacijos varikliu.

    Degalai brango, atlyginimai nebespėja

    Vyriausybės duomenimis, degalų kainos per metus šoktelėjo daugiau nei 28 proc. Tai reiškia, kad namų ūkių biudžetams didžiausią spaudimą daro būtent kasdienės, sunkiai išvengiamos išlaidos.

    Įvertinus infliaciją, vidutinis valandinis darbo užmokestis balandį buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis realių atlyginimų smukimas per maždaug trejus metus.

    „Dabar infliacija yra pagrindinis JAV ekonomikos stabdis. Pirmą kartą per trejus metus kainų augimas suvalgo visą atlyginimų prieaugį“, – sakė „Navy Federal Credit Union“ vyriausioji ekonomistė Heather Long.

    Branduolinė infliacija ramesnė, bet rizikos išlieka

    Atmetus labiausiai svyruojančias maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija augo nuosaikiau: per mėnesį siekė 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai signalizuoja, kad energijos brangimas kol kas ne visur persidavė į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Vis dėlto maisto kainos parduotuvėse per mėnesį pakilo 0,7 proc., o didesnį šuolį lėmė brangesnė mėsa. Tokie pokyčiai dažniausiai greitai pastebimi kasdieniuose pirkiniuose ir didina infliacijos pojūtį.

    Karas ir palūkanų normų dilema

    Infliacija JAV pastaraisiais metais buvo mažėjusi po 2022 metų birželį fiksuoto 9,1 proc. piko, kurį skatino tiekimo grandinių sutrikimai po pandemijos, taip pat energijos šokas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Tačiau kainų augimas vis dar viršija JAV Federalinio rezervo 2 proc. tikslą.

    Tekste minima, kad konfliktas su Iranu ir įtampa dėl strateginių energijos tiekimo kelių išaugino naftos rinkos rizikos priedą, o tai tiesiogiai atsiliepė degalų kainoms. Tokiose situacijose rinkos jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimų signalus, todėl kainų šuoliai gali būti staigūs.

    Dėl šių rizikų Federalinis rezervas elgiasi atsargiau, vertindamas, ar energijos brangimas neįžiebs platesnės infliacijos bangos. Investuotojams ir vartotojams tai reiškia ilgiau išliekančią didesnių palūkanų normų tikimybę, o tai brangina skolinimąsi ir gali slopinti vartojimą.

    Verslas ir vartotojai jau jaučia pasekmes

    Kai kurios bendrovės signalizuoja apie prastėjančias nuotaikas. Buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“ pranešė, kad jos pajamos per ketvirtį krito beveik 10 proc., o karo nulemtą rinkos situaciją pavadino recesijos lygio pramonės nuosmukiu.

    Vartotojai taip pat perskirsto išlaidas: augant maisto ir degalų kainoms, mažėja nebūtinų pirkinių dalis. Tokia tendencija dažniausiai pirmiausia smogia mažmeninei prekybai ir vartojimo prekių sektoriui, nes namų ūkiai pradeda taupyti.