Tag: Vartotojų kainų indeksas

  • JK infliacija pakilo į 12 mėnesių rekordą: kainas labiausiai stumia degalai

    JK infliacija pakilo į 12 mėnesių rekordą: kainas labiausiai stumia degalai

    Jungtinėje Karalystėje infliacija spalį pakilo iki aukščiausio lygio per pastaruosius 12 mėnesių, o vienu svarbiausių veiksnių vėl tapo brangstantys degalai.

    Kaip skelbia „Euronews“, vartotojų kainų indeksas (CPI) per metus iki rugsėjo padidėjo iki 3,6 proc., nuo 3,5 proc. rugsėjį, nurodė JK Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).

    Šis rodiklis atitiko analitikų prognozes, tačiau patvirtino, kad kainų spaudimas šalyje išlieka. ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris pažymėjo, kad metinė infliacija spalį ūgtelėjo būtent dėl degalų kainų.

    Be degalų, kainų augimą palaiko ir gamybos grandinės veiksniai: didėja žaliavų bei iš gamyklų išvežamų prekių kaštai, kuriuos, pasak ONS, kelia brangesnė nafta ir benzinas.

    Degalų kainos – pagrindinis smūgis

    Statistika rodo, kad dyzelino kaina JK degalinėse spalį pasiekė rekordą ir viršijo lygį, fiksuotą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    JK iždo vyriausioji sekretorė Emma Reynolds, reaguodama į naujausius skaičius, kainų kilimą siejo su pasauliniais geopolitiniais sukrėtimais – konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karu prieš Ukrainą.

    Bank of England jau kelia palūkanas

    Reaguodamas į infliacijos spaudimą, Anglijos bankas (Bank of England) šį mėnesį pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidino bazinę palūkanų normą.

    Monetarinės politikos komitetas lapkričio pradžioje palūkanas pakėlė ketvirčiu procentinio punkto iki 4,0 proc. Centrinis bankas teigė siekiantis riboti, kiek energijos kainos persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Anglijos bankas taip pat įspėjo, kad blogiausiu scenarijumi infliacija kitų metų trečiąjį ketvirtį galėtų pasiekti 6,2 proc., jei dėl Artimųjų Rytų konflikto naftos kaina šokteltų gerokai virš 100 JAV dolerių už barelį.

    Centrinio banko pagrindinis scenarijus – švelnesnis: infliacija, jo vertinimu, galėtų pasiekti piką ties 4,9 proc. kitų metų antrąjį ketvirtį.

    Ko tikisi analitikai ir ką tai gali reikšti

    Rinkos analitikų vertinimu, Anglijos bankas palūkanas gali kelti dar kartą jau gruodį. Toks žingsnis reikštų brangesnį skolinimąsi gyventojams ir verslui.

    Be to, analitikai atkreipia dėmesį, kad nuo sausio JK namų ūkiams ir įmonėms prognozuojami didesni energijos sąskaitų šuoliai, o tai gali dar labiau komplikuoti kovą su infliacija.

    „Capital Economics“ vyriausiasis JK ekonomistas Paulas Dalesas teigė, kad dar vienas palūkanų didinimas kitą mėnesį „atrodo vis labiau tikėtinas“.

  • Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonijos centrinis bankas Bank of Japan spalio 30 dieną paskelbė, kad bazinė infliacija pasiekė ilgai siektą 2 proc. tikslą. Tai įvyko praėjus daugiau nei 13 metų nuo tada, kai 2013 metais buvo įtvirtintas šis rodiklis, siekiant galutinai išvesti ekonomiką iš defliacijos.

    Vis dėlto palūkanų normos kol kas nebuvo didinamos: bankas pagrindinę normą paliko 1,25 proc. Sprendimui pritarta dauguma, o tai rodo, kad politikos formuotojai dar nenori skubėti su griežtinimu, nors kainų spaudimas akivaizdžiai atsinaujina.

    Defliacijos era traukiasi

    Japonija ilgus dešimtmečius kovojo su defliacija, kai kainos sistemingai krenta, o vartotojai ir verslas atideda pirkinius bei investicijas. 2013 metais pradėtas plataus masto pinigų politikos švelninimas buvo skirtas pakelti kainų lygį ir sustiprinti vidaus paklausą.

    Ankstyvaisiais 2020-aisiais infliacija kai kuriais mėnesiais trumpam viršijo 2 proc., tačiau Bank of Japan pabrėžė, kad tik dabar mato tvarų, ilgalaikę tendenciją atitinkantį kainų augimą. Banko vertinimu, bazinė vartotojų kainų infliacija ir toliau turėtų laikytis apie 2 proc. lygį.

    Vyriausybė neskuba skelbti pergalės

    Nors centrinis bankas kalba apie pasiektą tikslą, politiniu lygmeniu tonas atsargesnis. Premjerės Sanae Takaichi vadovaujama vyriausybė vengia per anksti deklaruoti, kad defliacijos problema galutinai išspręsta, nes dalis kainų augimo gali būti susijusi su išoriniais veiksniais.

    „Mes dar ne ten“, – sakė ekonomikos ministras Minoru Kiuchi.

    Rinkose taip pat stebima įtampa tarp siekio palaikyti ekonomikos augimą ir būtinybės suvaldyti kainų kilimą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad per didelis spaudimas ilgiau išlaikyti žemas palūkanas gali būti suprastas kaip bandymas daryti įtaką Bank of Japan nepriklausomumui.

    Kodėl kainos gali kilti dar sparčiau?

    Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos spaudimas stiprėja: rugsėjį bazinė infliacija siekė 2,1 proc., kai rugpjūtį buvo 1,7 proc. Bank of Japan perspėjo, kad vartotojų kainų indekso augimas, atmetus šviežią maistą, gali pagreitėti ir tapti aiškiai didesnis nei 2 proc.

    Prie rizikų bankas priskyrė brangstančią naftą, kuri kelia energijos ir dalies prekių kainas, taip pat augančias puslaidininkių kainas. Pastarąsias bankas sieja su pasauliniu DI paklausos šuoliu, didinančiu lustų poreikį duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai.

    Papildomu veiksniu įvardytas jenos silpnėjimas, nes tai brangina importą ir perkelia kainų spaudimą į vidaus rinką. Dėl šių priežasčių dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanų normų didinimas gali įvykti jau artimiausiais mėnesiais.

    Capital Economics ekonomistas Marcelis Thieliantas teigė, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas atrodo labai tikėtinas, o palūkanų norma, jo vertinimu, galėtų pasiekti 2 proc. iki kitų metų vidurio. Jis pridūrė, kad rizikos kryptis išlieka link dar didesnio griežtinimo vėliau.

    Bank of Japan sprendimas priimtas pasaulio centriniams bankams išlaikant atsargesnį toną: pastarosiomis dienomis palūkanų normų nekeitė ir JAV Federalinis rezervų bankas, ir Europos Centrinis Bankas. Investuotojai atidžiai stebi, ar Japonija taps viena iš nedaugelio didžiųjų ekonomikų, kurioje palūkanų kilimo ciklas dar tik įsibėgėja.

  • PPI pašoko iki 6,1 proc.: brangstanti gamyba siunčia signalą apie naują infliacijos bangą

    Rugsėjį Lenkijoje sparčiai augo gamintojų kainos, o ekonomistai tai vertina kaip ankstyvą perspėjimą vartotojams. Gamintojų kainų indeksas (PPI) per metus pakilo iki 6,1 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų gegužės.

    PPI rodo, kaip keičiasi įmonių sąnaudos, todėl dažnai laikomas išankstiniu rodikliu, kuris vėliau gali pasireikšti ir parduotuvių lentynose. Jei įmonės didesnes energijos, žaliavų ar logistikos išlaidas perkels į galutines kainas, vartotojų infliacija gali vėl įgauti pagreitį.

    Banko Pekao analitikai atkreipia dėmesį, kad brangesni degalai ir energija dar ne visiškai atsispindėjo vartotojų kainose, tačiau jų poveikis jau matomas gamintojų infliacijoje. Pasak jų, šis efektas paprastai sklinda palaipsniui, todėl kainų spaudimas gali išlikti ir artimiausiais mėnesiais.

    „Kol kas PPI daugiausia kelia degalai, tačiau brango ir platesnė perdirbamosios pramonės kategorija, vien rugsėjį pridėjusi daugiau nei 1 procentinį punktą prie bendro PPI“, – teigė Banko Pekao analitikai.

    Tuo metu vartotojų kainų indeksas (CPI) rugsėjį per metus siekė 4,1 proc. Tai sustiprina diskusijas dėl palūkanų normų krypties ir rizikos, kad aukštesnės įmonių sąnaudos vėl įkaitins kainų augimą.

    Apie tai kalbėdamas Lenkijos pinigų politikos tarybos narys Marcin Zarzecki neatmetė palūkanų normų didinimo galimybės, nors teigė artimiausiu metu jo nesitikintis. Jo vertinimu, sprendimą galėtų paskatinti keli vienu metu sutampantys veiksniai, tarp jų spartėjanti bazinė infliacija, atlyginimų augimas ir silpnesnė nacionalinė valiuta euro atžvilgiu.

    Ekonomistai pabrėžia, kad PPI šuolis nebūtinai automatiškai reiškia greitą kainų šuolį parduotuvėse, nes dalį sąnaudų įmonės gali sugerti mažindamos pelno maržas. Vis dėlto, kai brangimas tęsiasi ilgiau, spaudimas perkelti kaštus vartotojams didėja, o tai tampa svarbiu signalu tiek namų ūkiams, tiek centriniam bankui.

  • Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    JAV metinė infliacija rugsėjį paspartėjo iki 3,7 proc., rodo JAV Darbo departamento paskelbti vartotojų kainų indekso duomenys. Rugpjūtį metinis kainų augimas siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc. po 0,4 proc. mėnesinio augimo ankstesnį mėnesį.

    Rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis ekonomistų, todėl sustiprino rinkų nervingumą dėl tolesnių Federalinio rezervo sprendimų. Finansų rinkose tokie duomenys paprastai reiškia didesnę tikimybę, kad skolinimasis ilgiau išliks brangesnis.

    Didžiausią įtaką bendram kainų šuoliui darė brangę degalai, taip pat augusios kelionių išlaidos, įskaitant skrydžių kainas. Kylant degalų kainoms, brangsta ir logistikos grandinė, todėl dalį papildomų sąnaudų verslai neretai perkelia galutiniams vartotojams.

    Atmetus maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija per metus siekė 2,6 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį, kai sudarė 2,4 proc. Per mėnesį bazinis kainų augimas išliko 0,3 proc., o tai rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra visiškai išnykęs.

    Situaciją komplikuoja geopolitiniai veiksniai: naftos ir degalų rinkos jautriai reaguoja į tiekimo sutrikimus, todėl kainų svyravimai greitai persiduoda transporto, pramonės ir paslaugų sektoriams. Dėl to infliacijos mažėjimas gali būti banguotas net ir tuomet, kai paklausa pamažu vėsta.

    Federalinio rezervo tikslas išlieka 2 proc. infliacija, todėl pareigūnai atidžiai stebi, ar energijos kainų šuolis neįsišaknys kitose prekių ir paslaugų kategorijose. Aukštesnės palūkanų normos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau tiekimo šokų jos tiesiogiai neišsprendžia, todėl sprendimai dažnai tampa kompromisu tarp infliacijos ir ekonomikos augimo.

    Infliacijos duomenys itin jautrūs politiniame kontekste, nes kainų augimas tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią. Apklausos JAV nuolat rodo, kad pragyvenimo išlaidų tema išlieka viena svarbiausių rinkėjams, o energijos kainų šuoliai greitai keičia visuomenės nuotaikas.

    Tuo pačiu ryškėja ir platesnės tendencijos: augančios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir dirbtinis intelektas didina kai kurių technologinių komponentų ir įrangos paklausą, o tai gali kelti kainų spaudimą atskirose tiekimo grandinėse. Ekonomistai pabrėžia, kad tokie struktūriniai pokyčiai, kartu su geopolitiniais sukrėtimais, gali išlaikyti infliaciją labiau nepastovią nei laikotarpiu iki 2020 metų.

  • Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Rugsėjį kainos kilo sparčiau

    Italijoje infliacija rugsėjį vėl paspartėjo ir pasiekė 4,2 proc. metinį lygį. Tai rodo Italijos statistikos instituto Istat išankstiniai skaičiavimai apie vartotojų kainų indeksą.

    Per mėnesį kainos, pagal nacionalinį indeksą, padidėjo 0,7 proc. Lyginant su rugpjūčiu, metinis rodiklis šoktelėjo nuo 3,3 proc. iki 4,2 proc.

    Pasak Istat, paskutinį kartą didesnė metinė infliacija Italijoje fiksuota 2023 metų rugsėjį, kai ji siekė 5,3 proc. Nors dabartiniai skaičiai gerokai mažesni nei istorinių šokų laikotarpiais, poveikį gyventojai jaučia kasdien.

    Energija ir šviežias maistas vėl spaudžia

    Didžiausią postūmį kainoms, kaip ir daugelyje Europos valstybių, suteikė energetika. Energetikos prekių kainų augimas per metus paspartėjo nuo 17,1 proc. iki 22,3 proc.

    Reguliuojamos energetikos komponentas per metus ūgtelėjo iki 25,9 proc., o nereguliuojamos energijos kainos kilo iki 22,2 proc. Vien per rugsėjį energijos kainos, pagal Istat, kilstelėjo keliais procentiniais punktais.

    Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir neperdirbtas maistas, ypač švieži vaisiai bei daržovės. Šios grupės metinis kainų augimas paspartėjo nuo 3,8 proc. iki 5,5 proc., o per mėnesį fiksuotas ryškesnis šuolis.

    Branduolinė infliacija laikosi, bet nuotaikos prastėja

    Vadinamoji branduolinė infliacija, skaičiuojama be energijos ir šviežio maisto, išliko santykinai nuosaiki. Ji pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,7 proc., o atmetus vien energiją – iki 2,0 proc.

    Tai leidžia daryti išvadą, kad dabartinis kainų spaudimas kol kas labiausiai koncentruojasi energetikoje ir šviežio maisto segmentuose. Vis dėlto skirtumas tarp prekių ir paslaugų infliacijos didėjo: prekės brango sparčiau nei paslaugos.

    Gyventojų nuotaikas kainų šuolis paveikė nedelsiant. Istat duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas krito nuo 94,5 iki 91,2 punkto, o verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 97,0 iki 95,9 punkto.

    Degalų kainos: vidurkiai mažėja, skirtumai išlieka

    Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija, remdamasi Degalų observatorijos duomenimis, nurodė nedidelį degalų kainų atoslūgį. Vidutinės savitarnos kainos kelių tinkle siekė apie 2,111 euro už litrą benzino ir 2,316 euro už litrą dyzelino.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad šalies viduje išlieka reikšmingi skirtumai tarp tinklų ir skirtingų degalinių. Kai kurie didieji operatoriai taikė kainų „lubas“, todėl atskirose degalinėse degalai buvo pigesni nei vidurkis.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad infliacija pirmiausia mažina perkamąją galią ir verčia namų ūkius atidėti nebūtinas išlaidas. Augančios sąskaitos už energiją ir brangstantis maistas dažniausiai greičiausiai atsispindi vartojimo įpročiuose ir bendrame pasitikėjime ekonomika.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Šokiruojantis „LongHorn Steakhouse“ kainų palyginimas: T-bone nuo 1980-ųjų iki 2026 metų

    Senų restoranų meniu peržiūra dažnai sukelia nostalgiją, tačiau kartu leidžia blaiviai įvertinti, kaip per dešimtmečius pasikeitė kainos. JAV tinklo „LongHorn Steakhouse“ T-bone kepsnio pavyzdys parodo, kad vien skaičiai čekyje ne visada atspindi tikrąją vertę.

    1980-aisiais „LongHorn Steakhouse“ meniu T-bone kepsnis kainavo 13,95 JAV dolerio, o į kainą buvo įskaičiuota salotų baro paslauga, pasirinktinai sriuba arba sultys, bulvių garnyras ir individuali duona. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį santykį, tai sudarytų apie 13 eurų.

    2026 metais vienoje „LongHorn Steakhouse“ vietoje Sankt Peterburge, Floridoje, 18 uncijų T-bone kepsnis kainavo 33,29 JAV dolerio, tai yra apie 31 eurą. Šiandien komplektacijoje įprastai siūlomi du garnyrai, o galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo miesto ir tiekimo.

    Ką iš tiesų pasako infliacija

    Iš pirmo žvilgsnio beveik 20 JAV dolerių skirtumas atrodo milžiniškas, tačiau ekonomikoje svarbu vertinti pinigų perkamąją galią. Remiantis vartotojų kainų indekso skaičiuoklėmis, 13,95 JAV dolerio 1985 metais 2026 metais atitiktų apie 43,29 JAV dolerio, arba maždaug 40 eurų.

    Tai reiškia, kad nominaliai kepsnis pabrango, bet įvertinus infliaciją jis tapo santykinai pigesnis: 2026 metais už panašų produktą mokama mažiau, nei būtų mokama, jei kaina augtų kartu su bendru kainų lygiu. Tokie palyginimai ypač aktualūs vertinant, kodėl vartotojams atrodo, kad viskas brangsta, net kai dalies prekių realios kainos stabilizuojasi.

    Kodėl restoranų kainos taip kinta

    Restoranų kainodarai įtaką daro ne tik infliacija, bet ir darbo užmokesčio augimas, nuomos kaštai, energijos kainos bei žaliavų svyravimai. Jautienos segmentas papildomai priklausomas nuo pašarų kainų, logistikos grandinių ir sezoniškumo, todėl net to paties tinklo patiekalai skirtingose vietovėse gali kainuoti nevienodai.

    Dar vienas pokytis yra komplektacijos ir porcijų logika: anksčiau kainoje dažniau būdavo daugiau „įskaičiuotų“ elementų, tokių kaip salotų baras ar sriuba, o dabar dalis priedų gali būti siūlomi kaip papildomi pasirinkimai. Dėl to vartotojui svarbu lyginti ne tik pagrindinio patiekalo kainą, bet ir visą pirkinių krepšelį, kurį sudaro garnyrai, gėrimai ir papildomi priedai.

  • Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijos infliacija vėl kyla, bet rinka klydo: ką tai reiškia ECB sprendimui Frankfurte

    Vokietijoje rugpjūtį metinė infliacija, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pakilo iki 2,9 proc. Tai daugiau nei liepą, kai rodiklis siekė 2,8 proc., tačiau mažiau, nei tikėjosi ekonomistai, kurie prognozavo 3,1 proc.

    Pagal išankstinius Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenis, kainos per mėnesį augo 0,2 proc., kai rinkos prognozė buvo 0,3 proc. Šis rodiklis yra ypač svarbus, nes būtent suderintu indeksu Europos Centrinis Bankas vertina pažangą siekiant 2 proc. infliacijos tikslo.

    Infliacijos spartėjimas tęsiasi jau trečią mėnesį iš eilės, po 2,4 proc. fiksuotų birželį. Spaudimą kainoms didino energijos kainų šokas, siejamas su įtampa dėl karo Irane, taip pat pasibaigusios kai kurios vidaus priemonės, mažinusios degalų kainų poveikį vartotojams.

    Ką rodo ekonomikos fonas

    Infliacijos duomenys pasirodė tuo metu, kai Vokietijos ekonomikos vaizdas išlieka nevienalytis. Patikslinti duomenys parodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas augo 0,3 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,2 proc.

    Statistikos tarnyba pažymėjo, kad augimą daugiausia palaikė eksportas, o prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Tuo pat metu vidaus paklausa išliko silpnesnė: investicijos į įrenginius ir techniką smuko 1,4 proc., o namų ūkių ir valdžios vartojimas ūgtelėjo po 0,1 proc.

    Darbo rinkos signalai taip pat atsargūs: dirbančiųjų skaičius mažėjo, o užimtųjų buvo apie 45,7 mln., tai yra 212 000 mažiau nei prieš metus. Toks fonas rinkoms svarbus, nes lėtesnė ekonomika paprastai mažina platesnio kainų spaudimo riziką.

    ECB dilema prieš posėdį

    Europos Centrinio Banko sprendimų kontekste svarbus ne vien infliacijos krypties faktas, bet ir tai, kad rodiklis nesiekė lūkesčių. ECB birželį padidino indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc., o liepą jos nekeitė, todėl kitas posėdis Frankfurte laikomas kritiniu vertinant tolesnį griežtinimą.

    Vokietijos infliacija išlieka aukščiau 2 proc. tikslo, tačiau „netikėtai žemesnis“ rodiklis mažina argumentų svorį tiems, kurie ragina skubėti dar kartą kelti palūkanas. Kartu pridedamas ir silpnesnės vidaus paklausos bei mažėjančio užimtumo signalas, kuris gali reikšti, kad griežtesnė politika labiau smogtų augimui.

    Euro zonoje vaizdas išsiskiria: Ispanijoje rugpjūtį suderinta metinė infliacija šoktelėjo iki 4,5 proc. nuo 3,9 proc., o Prancūzijoje padidėjo iki 2,7 proc. nuo 2,4 proc., ypač išsiskiriant energijos kainų augimui. Tai paryškina pagrindinę ECB problemą: nustatyti vieną palūkanų normą šalims, kurių kainų dinamika skiriasi.

    Bendri euro zonos infliacijos duomenys turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis, o tuomet ECB paskelbs sprendimą dėl palūkanų. Rinkos vertins, ar žemiau lūkesčių buvęs Vokietijos rodiklis taps argumentu pauzei, ar vis dėlto infliacijos kilimas trečią mėnesį iš eilės bus laikomas pakankamu signalu griežtinimui tęsti.

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.