Tag: Vasabis

  • Japonai valgo nuo seno: tikrasis vasabis gali slėpti naudą sveikatai, bet yra kabliukas

    Japonai valgo nuo seno: tikrasis vasabis gali slėpti naudą sveikatai, bet yra kabliukas

    Vasabis daugeliui siejasi su žaliu, itin aštriu priedu prie sušių, tačiau Japonijoje jis vertinamas gerokai plačiau. Tradicinėje virtuvėje jis naudojamas ne tik prie žuvies ar jūros gėrybių, bet ir kaip ryškaus skonio prieskonis kasdieniams patiekalams. Vis dėlto svarbiausia detalė ta, kad už Japonijos ribų dažnai valgome visai ne tai, ką įsivaizduojame.

    Tikrasis vasabis išgaunamas iš augalo Wasabia japonica šaknies. Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip krienai, ridikėliai ir garstyčios, o auginti jį sudėtinga, nes reikalinga švari, vėsi vandens tėkmė ir pavėsis kalnuotose vietovėse. Dėl šių sąlygų tikrasis vasabis yra brangesnis ir retesnis.

    Daugelyje restoranų Europoje ir Šiaurės Amerikoje patiekiama pasta neretai gaminama iš krienų, garstyčių, krakmolo ir dažiklių, o tikro vasabio joje gali būti mažai arba visai nebūti. Skonio pojūtis taip pat skiriasi: vasabis dažniau „kerta“ per nosį ir sinusus, o ne ilgai degina burnoje kaip aitriosios paprikos.

    Kas sukelia vasabio aštrumą?

    Vasabio aštrumą lemia sieros junginiai, vadinami izotiocianatais. Jie išsiskiria tuomet, kai šaknis sutarkuojama, todėl tradiciškai vasabis ruošiama prieš pat patiekimą. Praėjus keliolikai minučių aromatas ir aštrumas pastebimai susilpnėja.

    Moksliniuose tyrimuose izotiocianatai siejami su antioksidacinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl ši augalų grupė domina mitybos ir visuomenės sveikatos specialistus. Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad vasabis paprastai vartojamas mažais kiekiais, todėl jo poveikis priklauso nuo bendros mitybos.

    Ar tai ilgaamžiškumo paslaptis?

    Japonija ilgą laiką išlieka tarp valstybių, kuriose vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena didžiausių pasaulyje. Dėl to nuolat ieškoma paaiškinimų, kokie mitybos ir gyvenimo būdo veiksniai gali prisidėti prie tokių rodiklių. Vasabis kartais minimas kaip vienas tradicinės virtuvės elementų, tačiau jį vadinti pagrindine priežastimi būtų netikslu.

    Dažniau akcentuojamas visos tradicinės japoniškos mitybos modelis: daugiau daržovių, žuvies, ankštinių, jūros dumblių, žaliosios arbatos, mažesnės porcijos ir santykinai mažiau stipriai perdirbto maisto. Tokia visuma gali būti palanki širdies ir kraujagyslių sveikatai bei geresnei metabolinei būklei, o atskiri prieskoniai tėra bendro paveikslo dalis.

    Kada verta atsargiau?

    Nors vasabis laikomas saugiu maisto produktu, jis nėra tinkamas visiems vienodai. Žmonėms, turintiems jautresnį skrandį, intensyvus aštrumas gali sustiprinti rėmens ar refliukso simptomus, o didesni kiekiai gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę.

    Praktinis patarimas paprastas: jeigu norisi vasabį įtraukti į racioną, verta pradėti nuo mažo kiekio ir stebėti savijautą. Taip pat pravartu pasidomėti, ar patiekiamas produktas yra tikras vasabis, ar krienų pagrindu pagaminta alternatyva.

    Vasabis gali suteikti ryškų skonį ir padėti mažiau sūdyti patiekalus, tačiau didžiausia nauda sveikatai paprastai siejama su kasdieniais įpročiais. Įvairi, daug daržovių turinti mityba, pakankamas judėjimas ir saikas dažniau lemia ilgalaikį rezultatą nei vienas aštrus priedas lėkštėje.

  • Tikrasis vasabis kainuoja iki 350 eurų už kg: kodėl jį vadina ilgaamžiškumo paslaptimi?

    Daugelis vasabį sieja su žalia pasta prie sušių, tačiau dažnai tai tėra krienų, garstyčių ir dažiklių mišinys. Tikrasis vasabis gaminamas iš japoniško augalo šakniastiebio, o jo kaina dėl sudėtingo auginimo neretai tampa prabangos ženklu.

    Aukštos kokybės šviežio vasabio šakniastiebio kilogramas gali kainuoti apie 350 eurų. Kaina tokia didelė todėl, kad augalas lėtai auga, yra jautrus temperatūrai ir drėgmei, o geriausiai jam tinka itin švarus, vėsus tekantis vanduo.

    Kodėl jis toks retas?

    Natūraliose augimvietėse vasabis randamas kalnuotose vietovėse prie šaltinių ir upelių, tačiau tokių plotų mažėja. Komerciniuose ūkiuose tenka tiksliai atkartoti sąlygas, kurios gamtoje susiformuoja pačios, todėl derlius būna nepastovus, o rizika augintojams didelė.

    Be to, vasabis iki tinkamo dydžio dažnai auginamas ilgiau nei metus, o kai kuriais atvejais ir beveik dvejus metus. Toks ciklas reiškia, kad bet kokie vandens kokybės ar temperatūros svyravimai gali kainuoti visą sezoną.

    Ką iš tiesų žada mokslas?

    Vasabio aštrumą ir aromatą lemia izotiocianatai, kurie susidaro šakniastiebį sutarkavus ar pažeidus. Šios medžiagos tiriamos dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, taip pat dėl galimo antimikrobinio poveikio.

    Būtent dėl pastarojo vasabis tradiciškai patiekiamas su žalia žuvimi, nes gali slopinti kai kurių bakterijų dauginimąsi. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad daug tyrimų nagrinėja atskiras veikliąsias medžiagas, o ne parduotuvėse paplitusias vasabio pastas, kuriose tikro vasabio gali ir nebūti.

    Ilgaamžiškumo paslaptis ar tik prieskonis?

    Japonija ilgą laiką minima tarp šalių, kur vidutinė gyvenimo trukmė yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau šio reiškinio neįmanoma priskirti vienam produktui. Dažniau akcentuojamas bendras mitybos modelis: daugiau daržovių, žuvies, fermentuotų produktų, mažiau itin perdirbto maisto, taip pat fizinis aktyvumas ir streso kontrolė.

    Tikrasis vasabis gali būti šios mitybos dalis, tačiau jis nėra stebuklingas ingredientas. Jeigu pavyksta įsigyti šviežią šakniastiebį, kulinarai pataria jį tarkuoti nedideliais kiekiais ir valgyti su paprastais patiekalais, kad atsiskleistų sudėtingesnis, švelnesnis skonis nei įprastų pakaitalų.

    Virtuvėje vasabis tinka ne tik prie sušių ar sašimi: jis naudojamas su soba makaronais, ryžių patiekalais, ant grotelių kepta žuvimi, jūrų gėrybėmis, taip pat padažuose ir užpiluose. Japonijoje vartojami ir lapai bei stiebai, kurie marinuojami ar rauginami.

  • Brangiausias pasaulyje augalas kaimynystėje: tikrasis vasabis Lenkijoje kainuoja iki 4 000 eurų už kilogramą

    Lenkijoje, netoli Radomo, auginamas vienas brangiausių valgomųjų augalų pasaulyje – tikrasis vasabis (japoniškasis krienas). Šio augalo kaina rinkoje gali siekti iki maždaug 4 000 eurų už kilogramą, o pagrindinė priežastis paprasta: vasabį užauginti itin sudėtinga ir brangu.

    Vasabis kilęs iš Japonijos, o jo šakniastiebis naudojamas gaminti žaliai pastai, dažniausiai patiekiamai su sušiais. Skirtingai nei aitriosios paprikos, vasabis labiau „kerta“ per nosį ir ančius, o ne degina liežuvį – šis pojūtis laikomas vienu iš atpažįstamiausių tikro produkto bruožų.

    Vasabiui reikia išskirtinių sąlygų: labai švaraus vandens, stabilios temperatūros ir nuolat pakankamos drėgmės. Augalas jautrus svyravimams, todėl bet koks nukrypimas nuo optimalių sąlygų gali reikšti prastesnę kokybę arba viso derliaus praradimą.

    Dėl šių reikalavimų vasabis dažniau auginamas specializuotuose ūkiuose, kur būtina kontroliuoti mikroklimatą ir vandens tiekimą. Būtent todėl Europoje tokios plantacijos yra retos, o kiekiai – riboti, kas tiesiogiai kelia kainą.

    Skelbiama, kad Lenkijoje kultivuojama vasabio atmaina daruma. Ji vertinama dėl skonio intensyvumo, o valgomas ne tik šakniastiebis: aštrumo turi ir lapai bei stiebai, todėl augalas panaudojamas plačiau nei vien tik pastai.

    Ūkininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad tikras vasabis dažniausiai vartojamas šviežiai tarkuotas, nes tada geriausiai atsiskleidžia aromatas ir skonis. Be to, šviežios pastos spalva gali skirtis – ji nebūtinai ryškiai žalia, gali būti tamsesnė, šviesesnė ar net turėti gelsvą atspalvį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugelis produktų, parduodamų kaip vasabis, su originaliu augalu turi mažai bendro. Dažnai tai būna krienų, garstyčių, krakmolo ir dažiklių mišiniai, sukurti imituoti aštrumą ir spalvą, bet ne tikrąjį aromatinį profilį.

    „Apskritai parduotuvėse esančios pastos ir milteliai turi mažai ką bendro su tikru vasabiu: skiriasi skonis, konsistencija ir spalva. Tik šviežias vasabis turi tai, dėl ko jis vertinamas“, – sakė Agnieszka Firlej iš šeimos ūkio Wasabi Farm Poland.

    Vasabis laikomas mažai kaloringu augalu, turinčiu nedaug riebalų ir vidutinį angliavandenių kiekį. Taip pat minimos skaidulos ir vitaminas C, o tarp mineralų dažniausiai išskiriami kalis, kalcis ir magnis.

    Pirkėjams, norintiems paragauti tikro vasabio, svarbiausia užuomina paprasta: jei produktas yra labai pigus, tikėtina, kad tai imitacija. Tikras vasabis dėl auginimo sudėtingumo ir ribotos pasiūlos išlieka nišinis, o jo kaina beveik visada bus gerokai didesnė nei įprastų padažų.