Cininijos laikomos vienomis patikimiausių vasaros gėlių: jos žydi ilgai, nebijo karštesnių dienų, o sėklas kitam sezonui dažnai galima pasiruošti patiems. Taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų, tačiau svarbiausia taisyklė čia viena – neskubėti.
Patyrę sodininkai pabrėžia, kad per anksti surinktos sėklos dažnai būna nevisiškai subrendusios. Tokios sėklos pavasarį gali sudygti prastai arba visai nedygti, todėl derliaus kokybę lemia ne tik augalo grožis, bet ir tiksliai parinktas laikas.
Kada rinkti cininijų sėklas?
Sėklas verta rinkti tik nuo visiškai peržydėjusių žiedų, kai žiedgalvis akivaizdžiai išdžiūvęs. Dažniausiai tai matyti iš to, kad žiedas paruduoja, tampa trapus, o žiedlapiai beveik visi būna nubyrėję.
Praktiškiausia rinktis stipriausius, sveikiausius augalus, kurie visą sezoną žydėjo gausiai. Jei leidžia oras, žiedui geriau kuo ilgiau džiūti ant stiebo, bet ne tiek, kad rudeniniai lietūs ar vėjas sėklas išbarstytų.
Kaip išimti ir atsirinkti sėklas?
Sausą žiedgalvį nupjaukite ir padėkite ant popieriaus ar stalo, kad sėklos neišsibarstytų. Tada pirštais švelniai išardykite žiedą: tarp sudžiūvusių dalių rasite pailgas, tamsesnes, standžias sėklas.
Paprastai jos būna apie 1–2 centimetrų ilgio, plokščios, su kiek smailesniu galu. Labai šviesias, minkštas ar tuščiavidures sėklas geriau atskirti ir išmesti – dažniausiai jos nebūna gyvybingos.
Džiovinimas ir laikymas iki pavasario
Net jei žiedgalvis atrodo visiškai sausas, sėklas rekomenduojama papildomai padžiovinti. Išdėliokite jas vienu sluoksniu ant popieriaus sausoje, šiltoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių.
Dažniausiai pakanka 7–10 dienų, kad sėklos išdžiūtų iki saugaus laikymo būklės. Per didelis karštis gali sumažinti daigumą, todėl geriau rinktis natūraliai šiltą, bet ne įkaitusią vietą.
Visiškai sausas sėklas supilkite į popierinį voką ar popierinį maišelį ir užrašykite veislę bei surinkimo metus. Laikykite tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje, nes plastikinėje pakuotėje, likus menkiausiai drėgmei, lengviau atsiranda pelėsis.
Dar vienas svarbus niuansas – ne visos cininijos iš sėklų kitais metais pakartos tą patį žiedo vaizdą. Jei auginate hibridines veisles, kitą sezoną spalvos, žiedo pilnavidurystė ar augalo aukštis gali skirtis, o atvirai apsidulkinančios veislės dažniau išlaiko panašius požymius.
Norint gauti kokybiškesnių sėklų, verta dar vasarą pasižymėti kelis gražiausius žiedus ir jų nekarpyti puokštėms. Palikę juos iki visiško subrendimo, dažniausiai surinksite stipriausias sėklas ir kitą vasarą vėl džiaugsitės gausiu žydėjimu.