Vasarą paplūdimio rankšluostis patiria tikrą išbandymą: sugeria vandenį po maudynių, guli ant smėlio, o vėliau neretai kelias valandas praleidžia uždarytas krepšyje. Dėl to jis greitai praranda gaivą, tampa šiurkštesnis ir ima skleisti pelėsio kvapą.
Dažniausiai kaltas ne smėlis, o įprotis drėgną rankšluostį palikti uždarame krepšyje kartu su šlapiu maudymosi kostiumėliu ar drabužiais. Šiluma ir prastas vėdinimas sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams, todėl nemalonus kvapas gali atsirasti jau po kelių valandų.
Didžiausia klaida po paplūdimio
Grįžus iš paplūdimio ar baseino, pirmas žingsnis turėtų būti rankšluosčio išėmimas iš krepšio ir išskleidimas džiūti. Net jei planuojate skalbti vėliau, svarbiausia neleisti jam ilgai likti suspaustam ir drėgnam.
Prieš džiovinant verta gerai išpurtyti audinį, kad smėlio dalelės neliktų plaušeliuose. Jei nėra galimybės rankšluostį iškart pakabinti, bent jau išimkite jį iš krepšio kuo greičiau ir laikykite atvirai, kad gautų oro.
Skalbimas: daugiau ne visada geriau
Dažnas noras įberti daugiau skalbiklio ar naudoti labai kvapnias priemones ne visada padeda. Per didelis detergentų kiekis gali kauptis pluošte, todėl rankšluostis tampa kietesnis, prasčiau sugeria vandenį ir sunkiau išsiskalauja.
Praktiškiau naudoti įprastą priemonės kiekį ir neperkrauti skalbyklės, kad vanduo laisvai išplautų druską, prakaitą, apsauginių kremų likučius ir smulkų smėlį. Audinių minkštiklis taip pat ne visada geriausias sprendimas, nes gali mažinti sugeriamumą.
Džiovinimas lemia daugiau nei kvapas
Po skalbimo rankšluostį būtina visiškai išdžiovinti, nes net šiek tiek drėgnas ir sulankstytas spintoje jis greitai vėl įgaus drėgmės kvapą. Geriausia jį džiauti laisvai, gerai vėdinamoje vietoje, nesuspaudžiant ir nesugniaužiant audinio.
Prieš sulankstant verta rankšluostį išpurtyti, kad pluoštas atsipalaiduotų ir audinys būtų minkštesnis. Toks paprastas įprotis dažnai padeda visą sezoną išlaikyti rankšluostį gaivų, be pelėsio kvapo ir nemalonaus šiurkštumo.
