CP v2

Tag: Vasaros saulėgrįža

  • Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Atrasta vos keli kilometrai nuo paminklo

    Pietų Anglijoje, netoli Stounhendžo, archeologai aptiko 5 000 metų senumo medinę konstrukciją, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti ankstyvas vėliau iškilusio garsiojo akmenų rato pirmtakas. Apie radinį pranešė britų archeologinių tyrimų bendrovės Wessex Archaeology komanda.

    Pasak tyrėjų, išlikę du stambūs stulpaviečių taškai rodo, kad vietoje kadaise stovėjo du mediniai stulpai. Jie buvo išdėstyti maždaug 120 metrų atstumu vienas nuo kito, o visa struktūra orientuota pagal Saulės judėjimą.

    Orientuota į saulėgrįžas

    Skaičiuojama, kad stulpai galėjo siekti 3–4 metrų aukštį, o jų išdėstymas tiksliai atitiko vasaros saulėgrįžos saulėtekį ir žiemos saulėgrįžos saulėlydį. Tokia orientacija leidžia manyti, kad dar prieš Stounhendžo statybas čia gyvenusios bendruomenės sąmoningai stebėjo dangaus reiškinius.

    Šis faktas svarbus platesniame Stounhendžo interpretacijų kontekste, nes pats paminklas taip pat siejamas su saulėgrįžomis. Nors mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar Stounhendžas buvo šventykla, ritualų vieta, gydymo centras ar astronominių stebėjimų taškas, jo orientacija į metų virsmus laikoma vienu tvirčiausių argumentų.

    „Tokios galimybės, ko gero, pasitaiko tik kartą per karjerą, o gal ir per visą gyvenimą“, – sakė archeologas Philas Hardingas.

    Radinius analizavo kelerius metus

    Kartu su stulpavietėmis rasta keramikos šukių, gyvūnų kaulų ir įrankių, įskaitant retą disko formos titnaginį peilį. Archeologai neatmeta, kad jo simbolika galėjo būti susieta su Saule ir vietos ritualais.

    Tyrėjų teigimu, vietovė galėjo būti didelių religinių ar bendruomeninių susibūrimų centras ir maždaug 500 metų senesnė už Stounhendžą. Pirminiai kasinėjimai šioje vietoje vyko 2015–2017 metais, o vėliau sekė ilga radinių analizė ir duomenų tikslinimas.

    Kasimus paskatino platesnė archeologinė programa, vykdyta kartu su Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos infrastruktūros planais. Bulfordo apylinkėse yra karinis miestelis, todėl prieš statybos ir pertvarkos darbus čia atlikti išsamūs tyrimai.

    Radinys paskelbtas artėjant vasaros saulėgrįžai, kai į Stounhendžą tradiciškai susirenka tūkstančiai žmonių pasitikti ilgiausios metų dienos. Archeologai pabrėžia, kad nauji duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kaip ir kodėl Solsberio lygumose formavosi vienas garsiausių Europos neolito kraštovaizdžių.

  • Vasarvidžio šventė Ukmergėje: trumpiausios nakties magija su muzika, ugnies šou ir edukacijomis

    Ukmergėje ruošiamasi Vasarvidžio šventei, kuri kvies pasitikti trumpiausią metų naktį ir prisiminti senąsias vasaros saulėgrįžos tradicijas. Organizatoriai skelbia, kad renginys vyks birželio 21 dieną 21.00 valandą Ukmergės piliakalnio papėdėje.

    Vasarvidis Lietuvoje siejamas su gamtos virsmu, žolynų rinkimu ir bendruomenišku buvimu po atviru dangumi, todėl šventės programoje numatytos veiklos, artimos etninei tradicijai. Lankytojai bus kviečiami kupoliauti pievose ir dalyvauti edukacijose, skirtose papročiams, simboliams ir jų prasmei.

    Muzika ir pasirodymai po atviru dangumi

    Renginyje skambės liaudiška muzika, pasirodys kapela „Šeduvos bernai“, taip pat numatyti folkloro ansamblių pasirodymai. Organizatoriai tikisi, kad gyva muzika ir tradiciniai motyvai padės sukurti šventės nuotaiką, artimą Vasarvidžio papročiams.

    Vakarą papildys ugnies šou „Liepsnų valdovai“, kuris, pasak organizatorių, taps vienu ryškiausių akcentų. Programoje taip pat numatytos pramogos šeimoms, kurias ves linksmosios Dėdienytė ir Agotėlė.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems atvykti

    Skelbiama, kad renginys yra nemokamas, todėl organizatoriai kviečia atvykti su šeima ar draugais ir pasiruošti vakarui lauke. Kadangi šventė vyks vakare, verta pasirūpinti šiltesniais drabužiais ir apsauga nuo vabzdžių, ypač jei planuojama ilgiau būti pievose.

    Taip pat pranešama, kad renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, todėl atvykę dalyviai gali patekti į viešinimo medžiagą. Organizatoriai kviečia bendruomenę susitikti Ukmergės piliakalnio papėdėje ir kartu kurti Vasarvidžio vakarą, kuriame susipins tradicijos, muzika ir ugnies šviesa.

  • Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Baltijos pajūryje prasideda baltosios naktys: kada jos ryškiausios ir kur stebėti geriausia

    Kas yra baltosios naktys?

    Baltosios naktys yra astronominis reiškinys, kai po Saulės laidos dangus taip ir netampa visiškai tamsus. Taip nutinka todėl, kad Saulė nenusileidžia giliau nei 18 laipsnių po horizontu, o jos šviesa vis dar išsisklaido aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.

    Dėl to šiaurinėje dangaus dalyje išlieka pastebimas prieblandos švytėjimas, o „tikros“ nakties juoduma neateina. Vizualiai tai primena ilgą vasaros sutemą, kuri kartais tęsiasi kone iki ryto.

    Kodėl tai matyti prie Baltijos?

    Reiškinys tiesiogiai susijęs su Žemės ašies pasvirimu Saulės atžvilgiu: artėjant vasaros saulėgrįžai šiauriniuose platumose naktys trumpėja, o prieblanda ilgėja. Kuo toliau į šiaurę, tuo baltosios naktys ryškesnės, o dar aukščiau platumose jos pereina į poliarinę dieną.

    Baltijos pakrantėje baltosios naktys paprastai labiausiai juntamos vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, kai saulėlydžiai vėlyvi, o nakties tamsa „neįsijungia“ iki galo. Lietuvoje efektas nėra toks ekstremalus kaip Skandinavijoje, tačiau giedromis naktimis jis gali būti aiškiai matomas.

    Kada stebėti ir kur ieškoti geriausių vaizdų?

    Ryškiausias baltųjų naktų laikotarpis paprastai sutampa su savaitėmis apie vasaros saulėgrįžą, kuri dažniausiai būna apie birželio 21 dieną. Stebėjimams verta rinktis laiką tarp vidurnakčio ir ankstaus ryto, kai įprastai tamsa turėtų būti giliausia, bet vietoje jos lieka melsva prieblanda.

    Geriausiai reiškinys matomas ten, kur mažiau dirbtinės šviesos, todėl pranašumą turi atviros pajūrio erdvės: paplūdimiai, kopos ar aukštesnės apžvalgos vietos. Kuo toliau nuo ryškiai apšviestų promenadų ir miestų, tuo natūralesnis ir kontrastingesnis bus dangaus švytėjimas.

    Stebėjimo kokybę labiausiai lemia giedras dangus ir mažesnė oro drėgmė, nes debesys bei migla „suvalgo“ subtilius prieblandos atspalvius. Jei naktis rami ir be debesų, ties horizontu dažnai matomas pilkšvai oranžinis ruožas, o virš jo dangaus spalva išlieka tamsiai mėlyna, bet ne juoda.