CP v2

Tag: Vatikanas

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    Trumpo komandoje bręsta konfliktas dėl Popiežiaus Leono XIV DI įspėjimo: kas suskilo?

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ryškėja nesutarimai dėl Popiežiaus Leono XIV perspėjimų apie dirbtinį intelektą. Vatikano raginimas stiprinti DI priežiūrą išprovokavo skirtingas reakcijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

    Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas viešai menkino popiežiaus poziciją, teigdamas, kad pontifikas neturėtų „redaguoti technologijų“ darbotvarkės. Tuo metu viceprezidentas JD Vance’as tą patį signalą pavadino giliu ir svarbiu moraliniu orientyru DI eros pradžioje.

    Popiežiaus žinia apie DI rizikas

    Popiežius Leonas XIV neseniai paskelbė pirmąją encikliką, kurioje daug dėmesio skiriama DI plėtrai ir jos poveikiui žmogui. Dokumente akcentuojama, kad technologinė pažanga neturi aplenkti atsakomybės, o sprendimai turi išlikti žmogaus rankose.

    Pontifikas įspėjo, kad DI gali išstumti dalį darbuotojų, didinti nelygybę ir sukurti situacijų, kai mirtinų ginklų panaudojimo sprendimai priimami be pakankamos žmogaus kontrolės. Vatikano pozicija atliepia augantį tarptautinį susirūpinimą dėl autonominių sistemų ir generatyvinių modelių panaudojimo.

    Baltojoje rūmuose svarstymai dėl priežiūros

    Nesutarimai išryškėjo tuo metu, kai Baltieji rūmai svarsto, kiek griežtai reguliuoti sparčiai besivystančias DI technologijas. Administracija DI plėtrą sieja su ekonomikos konkurencingumu ir geopolitine įtaka, todėl priežiūros mechanizmai vertinami per inovacijų tempo prizmę.

    Pasak JAV pusės argumentų, papildomos taisyklės gali lėtinti technologijų diegimą ir silpninti konkurencinę poziciją prieš Kiniją. Tačiau kritikų nuomone, savanoriškos iniciatyvos ir rinkos savireguliacija gali būti nepakankamos, kai DI sistemų sprendimai ima daryti tiesioginę įtaką darbo rinkai ir nacionaliniam saugumui.

    Vatikano ir Trumpo įtampa plečiasi

    DI tema tapo dar vienu ginčų tašku platesniame Trumpo ir Vatikano santykių konflikte. Per pastaruosius mėnesius popiežius kritikavo kai kurias JAV politikos kryptis, o Trumpas savo ruožtu nevengė aštrių viešų pasisakymų apie pontifiką.

    „Manau, kad Bažnyčia privalo pasiūlyti moralinę lyderystę, kai technologijos ima formuoti kasdienį gyvenimą“, – sakė JD Vance’as.

    Politologų vertinimu, viešas konfliktas su popiežiumi gali turėti politinių pasekmių, nes katalikų rinkėjai JAV yra reikšminga elektorato dalis, ypač svyruojančiose apygardose. Kita vertus, konservatyvūs katalikai dažnai išlieka lojalūs respublikonams dėl vertybinių klausimų, todėl tiesioginis efektas gali būti nevienareikšmis.

    DI saugumo šalininkai tikina, kad popiežiaus argumentai suteikia papildomo svorio raginimams kurti aiškesnes taisykles dėl modelių testavimo, skaidrumo ir atsakomybės. Administracijai tai tampa ir politine, ir komunikacine dilema: kaip išlaikyti technologinę lyderystę, kartu neignoruojant visuomenės nerimo dėl darbo vietų, šeimų gerovės ir saugumo.

  • Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Vatikanas skelbia, kad popiežius Leonas XIV rengia pirmąjį svarbų savo pontifikato dokumentą, kuriame dėmesio centre atsidurs dirbtinis intelektas. Encyklika turėtų būti pristatyta Vatikane gegužės 25 dieną, o renginyje planuoja dalyvauti ir DI bendrovės „Anthropic“ bendraįkūrėjas Christopheris Olah.

    Šventasis Sostas nurodo, kad dokumentas bus skirtas žmogaus apsaugai dirbtinio intelekto amžiuje. Tokie akcentai atspindi augantį nerimą dėl DI poveikio visuomenei, nuo kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos iki galimo poveikio psichikos sveikatai bei energijos sąnaudų.

    DI klausimas tampa prioritetu

    Popiežius Leonas XIV DI temą iškėlė tarp ankstyvų pontifikato prioritetų, ypač kalbėdamas apie technologijų naudojimą karo kontekste ir būtinybę užtikrinti aiškią priežiūrą. Vatikanas taip pat patvirtino naujos komisijos dirbtinio intelekto klausimams steigimą gegužės 16 dieną.

    Komisijos užduotis bus koordinuoti DI iniciatyvas Vatikano institucijose, dalintis informacija, derinti projektus ir nustatyti vidines taisykles, kaip technologijos gali būti naudojamos Šventajame Soste. Į jos veiklą įtrauktos kelios Vatikano struktūros, tarp jų ir tikėjimo doktrinos bei bioetikos kryptimis dirbančios institucijos.

    Ką žada būsimoji enciklika?

    Pagal skelbiamą informaciją, enciklika DI vertins per katalikiško socialinio mokymo prizmę, todėl joje gali atsirasti temos apie darbo teises, teisingumą ir žmogaus orumą. Taip pat tikimasi, kad dokumente bus kalbama apie tai, kaip DI keičia darbo rinką, sprendimų priėmimą ir atsakomybės ribas.

    Vatikanas DI etikos klausimus kelia ne pirmą kartą: ankstesnis popiežius Pranciškus 2024 metais apie DI etiką kalbėjo G7 formate, o Šventasis Sostas ne vienus metus palaikė dialogą su technologijų bendrovėmis, tokiomis kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Cisco“.

    „Anthropic“ vaidmuo ir įtampa JAV

    „Anthropic“ save pristato kaip DI kūrėją, didelį dėmesį skiriantį saugai ir rizikų mažinimui. Vis dėlto bendrovė pastaraisiais mėnesiais atsidūrė JAV administracijos ir politikos kryžkelėje: viešai skelbta apie sprendimus riboti „Anthropic“ technologijų naudojimą federalinėse agentūrose bei kilusį ginčą dėl DI taikymo kariniams poreikiams.

    Bendrovė taip pat inicijavo teisinį procesą, teigdama, kad spaudimas esą susijęs su jos pastangomis nustatyti ribas, kaip DI gali būti diegiamas jautriuose sektoriuose. Ši situacija papildo platesnį kontekstą, kuriame vis daugiau organizacijų ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir atsakomybės.

    DI reguliavimas pasaulyje sparčiai griežtėja: Europos Sąjungoje įtvirtinamas rizika grįstas požiūris, o daugelyje šalių auga reikalavimai skaidrumui, atsakomybei ir turinio kilmės atsekamumui. Vatikanas, pristatydamas naują dokumentą, siekia į šią diskusiją įnešti moralinės lyderystės ir žmogaus orumo apsaugos argumentą.

  • Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Popiežius Leonas XIV įspėja: DI valdomi ginklai stumia pasaulį į naikinimo spiralę

    Kalba Romoje apie karą

    Popiežius Leonas XIV Romoje pasmerkė augančias investicijas į dirbtinį intelektą ir aukštąsias technologijas karo pramonėje, perspėdamas, kad tai gali įsukti pasaulį į naikinimo spiralę. Kreipdamasis į akademinę bendruomenę jis ragino lygiagrečiai siekti taikos Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.

    Kalba pasakyta La Sapienza universitete, laikomame didžiausiu Europoje. Tai buvo retas įvykis: popiežius šiame universiteto miestelyje lankėsi pirmą kartą nuo 2008 metų, kai Benediktas XVI atsisakė planuotos viešnagės dėl kilusių protestų.

    Gazos studentai ir humanitarinis koridorius

    Vizito metu Leonas XIV susitiko ir su jaunais palestiniečiais, kurie į Italiją atvyko per humanitarinį koridorių iš Gazos Ruožo, kad tęstų studijas. Su jais popiežius trumpai bendravo universiteto koplyčioje ir po kalbos pagrindinėje auditorijoje.

    Italijos valdžia kartu su katalikiškomis organizacijomis nuo 2023 metais prasidėjusio karo Gazos Ruože į šalį yra atgabenusi šimtus palestiniečių studijoms bei gydymui. Tokios programos dažnai derinamos su universitetais ir ligoninėmis, kad atvykusieji galėtų greičiau integruotis.

    Įspėjimas dėl atsakomybės

    Popiežius pabrėžė, kad karinės išlaidos Europoje sparčiai auga, o tai, jo teigimu, vyksta švietimo ir sveikatos apsaugos sąskaita. Jis taip pat kritiškai įvertino tendenciją, kai gynybos užsakymų nauda pirmiausia tenka siauriems interesų ratams, o ne bendrajam gėriui.

    „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Gazoje ir Palestinos teritorijose, Libane ir Irane, rodo nežmonišką karo ir naujųjų technologijų ryšio raidą naikinimo spiralėje“, – sakė Leonas XIV.

    Anot pontifiko, DI plėtra ir naudojimas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje turi būti griežčiau prižiūrimi, kad technologijos neatleistų žmonių nuo atsakomybės už sprendimus. Jis akcentavo, kad galutinis moralinis ir teisinis pasirinkimų svoris privalo likti žmogui, ypač kai kalbama apie gyvybę ir mirtį.

    Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos, Raudonasis Kryžius ir dalis Europos valstybių vis dažniau kelia klausimą dėl vadinamųjų mirtinų autonominių ginklų, kurie galėtų parinkti taikinius ir smogti su minimaliu žmogaus įsikišimu. Kritikai įspėja, kad tokios sistemos didina klaidų, eskalacijos ir atsakomybės išplovimo riziką, o šalininkai teigia, jog jos gali suteikti pranašumą ir sumažinti karių nuostolius.

    Vatikane tikimasi, kad dirbtinio intelekto tema taps viena centrinių popiežiaus darbotvarkėje ir bus plačiau aptarta artimiausiu metu planuojamoje pirmojoje jo enciklikoje. Joje, kaip prognozuojama, gali būti sujungtos technologijų etikos, karo moralės ir socialinio teisingumo temos.

  • Popiežius Leonas XIV susitiko su Kenterberio arkivyskupė Mullally: ką reiškia istorinis gestas Vatikane

    Popiežius Leonas XIV susitiko su Kenterberio arkivyskupė Mullally: ką reiškia istorinis gestas Vatikane

    Vatikane įvyko istorinis susitikimas: popiežius Leonas XIV priėmė Kenterberio arkivyskupę Sarah Mullally ir kartu su ja meldėsi, pabrėždamas krikščionių vienybės svarbą. Tai pirmas kartas, kai Anglikonų bendruomenei ir Anglijos Bažnyčiai vadovauja moteris, todėl vizitas sulaukė išskirtinio tarptautinio dėmesio.

    Popiežiaus audiencija vyko minint 60 metų sukaktį nuo pirmojo formalaus anglikonų ir Romos katalikų ekumeninio pareiškimo, pasirašyto 1966 metais. Tada dokumentą pasirašė Kenterberio arkivyskupas Michaelis Ramsey ir popiežius Paulius VI, o tai tapo svarbiu žingsniu švelninant šimtmečius trukusią įtampą.

    Kodėl vienybė vėl akcentuojama?

    Popiežius Leonas XIV kreipdamasis į delegaciją pabrėžė, kad krikščionių susiskaldymas silpnina jų gebėjimą būti patikimais taikos nešėjais. Jo teigimu, pasauliui ypač reikia Kristaus taikos, tačiau skirtingų konfesijų nesutarimai mažina bendrų pastangų poveikį.

    „Nors mūsų kenčiantis pasaulis labai reikalingas Kristaus taikos, krikščionių susiskaldymas silpnina mūsų gebėjimą būti veiksmingais šios taikos nešėjais“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat priminė velionio popiežiaus Pranciškaus mintį, kad būtų skandalinga, jei dėl vidinių skirtumų krikščionys neįvykdytų bendro pašaukimo skelbti Kristų. Popiežiaus žodžiais, per pastaruosius dešimtmečius, šalia pažangos sprendžiant istorinius ginčus, atsirado ir naujų klausimų, kurie vėl išbando tarpusavio pasitikėjimą.

    Anglikonų bendruomenėje aštrėja ginčai

    Sarah Mullally vizitas į Romą, kurį ji pavadino keturių dienų piligrimine kelione, yra pirmoji jos užsienio kelionė po paskyrimo. Nors dalis anglikonų jos išrinkimą vertina kaip reikšmingą lūžį ir lyderystės atsinaujinimą, Anglikonų bendruomenėje nuomonės dėl to išlieka stipriai išsiskyrusios.

    Anglikonų bendruomenė, jungianti apie 100 milijonų narių daugiau nei 160 šalių, pastaraisiais metais ypač susiskaldžiusi dėl moterų vaidmens Bažnyčioje ir požiūrio į LGBTQ+ žmones. Dalis sparčiausiai augančių Afrikos bažnyčių priklauso konservatyviai krypčiai, dažnai siejamai su Global Anglican Future Conference (Gafcon), kuri kritiškai vertina tokias permainas ir įspėja apie galimą galutinį skilimą.

    „Žmoniškumą paneigiančio smurto, gilių susiskaldymų ir sparčios visuomenės kaitos akivaizdoje turime pasakoti vilties istoriją, kad kiekviena žmogaus gyvybė turi begalinę vertę“, – sakė Sarah Mullally.

    Santykių fonas: nuo skilimo iki dialogo

    Anglijos Bažnyčios ir Vatikano santykių istorija siekia XVI amžių, kai karalius Henrikas VIII nutraukė ryšius su Roma ir suformavo Anglijos Bažnyčią. Nors vėlesniais šimtmečiais įtampa išliko, XX amžiuje dialogas stiprėjo, o 1966 metų pareiškimas tapo vienu svarbiausių simbolinių taškų.

    Pastarąjį dešimtmetį naujų įtampų kilo dėl moterų šventinimo į vyskupes anglikonų tradicijoje. Anglijos Bažnyčia moterims leido tapti vyskupėmis nuo 2014 metų, tačiau Katalikų Bažnyčia moterų šventinimo kunigėmis ar vyskupėmis nepripažįsta, todėl ši tema išlieka viena jautriausių ekumeniniame dialoge.

    Vizitas į Vatikaną įgavo ir platesnį politinį bei diplomatinį svorį: jis įvyko praėjus maždaug pusei metų po to, kai karalius Charlesas III tapo pirmuoju Anglijos Bažnyčios pasaulietiniu vadovu, kuris meldėsi kartu su popiežiumi. Mullally taip pat pranešė, kad vasarą planuoja vykti į Kamerūną ir Ganą, tęsdama ryšius su Afrikos bažnyčiomis, kur šiandien sprendžiama nemaža dalis anglikonų ateities klausimų.