Tag: Vatikanas

  • Szymonas Hołownia gali tapti Lenkijos ambasadoriumi Vatikane: sprendimą dar turi patvirtinti prezidentas

    Lenkijos politiko Szymono Hołownios kandidatūra į ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas sulaukė svarbaus žingsnio – jai pritarta Konvento Służby Zagranicznej posėdyje.

    Apie tai skelbia Lenkijos portalas „Super Express“ – teigiama, kad dabar galutinis sprendimas priklausys nuo prezidento Karolo Nawrockio.

    Jei prezidentas patvirtintų kandidatūrą, S. Hołownia galėtų vykti dirbti į Vatikaną ir užimti prestižinį diplomatinį postą prie Šventojo Sosto.

    Publikacijoje taip pat akcentuojama, kad kartu su pareigomis būtų siejamos ir didelės finansinės išmokos, tačiau konkrečios sumos pateiktoje informacijoje nenurodomos.

    Kas žinoma apie sprendimo procedūrą

    Šiuo metu S. Hołownios kandidatūra yra gavusi teigiamą nuomonę, tačiau tai dar nereiškia galutinio paskyrimo – tam reikalingas prezidento sprendimas.

    Toks paskyrimas paprastai laikomas politiškai ir diplomatiškai svarbiu, nes ambasadorius prie Šventojo Sosto atstovauja valstybei santykiuose su Vatikanu.

    Kol kas nėra skelbiama, kada prezidentas Karolas Nawrockis galėtų priimti galutinį sprendimą dėl šios kandidatūros.

  • Sikorskis: Szymonas Hołownia tinka ambasadoriumi Vatikane, bet sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis teigia, kad Szymonas Hołownia yra geras kandidatas į ambasadorius Vatikane, tačiau galutinį sprendimą priims prezidentas.

    Hołownios kandidatūrą teigiamai įvertino ir Konventas, atsakingas už nuomonę dėl užsienio tarnybos klausimų. Vis dėlto prezidento kanceliarija akcentuoja, kad dėl ambasadorių skyrimų trūksta platesnių suderinimų su Vyriausybe.

    Ši istorija vyksta tęsiantis nuo 2024 metų besitęsiančiam ginčui dėl diplomatinių postų skyrimų Lenkijoje. Prezidento aplinka pabrėžia, kad sprendimai neturėtų būti daromi „išimties tvarka“ vienam konkrečiam kandidatui.

    Pats Szymonas Hołownia viešai priminė, kad posėdyje prezidento atstovas, svarstant jo kandidatūrą, susilaikė. Politikas taip pat pažymėjo, jog neturi jokio prezidento patvirtinimo, kad nominacija bus pasirašyta.

    Kas sprendžia dėl ambasadoriaus

    Sikorskis patvirtino, kad prašymas dėl buvusio Seimo maršalkos kandidatūros yra pateiktas. Ministro teigimu, jei kandidatas nebūtų tinkamas, toks siūlymas apskritai nebūtų teikiamas.

    Sikorskis aiškino, kad Hołownios susidomėjimas ir išmanymas bažnytinių reikalų esą yra plačiai žinomas – tai, jo vertinimu, būtų svarbus privalumas atstovaujant šaliai Vatikane.

    Tačiau prezidento kanceliarijos pozicija kitokia: joje nurodoma, kad stokojama susitarimo su Vyriausybe dėl viso ambasadorių skyrimų paketo, o ne atskirų pavienių kandidatūrų.

    Ginčas dėl diplomatinių paskyrimų tęsiasi

    Prezidento patarėjas Marcin Przydacz, kalbėdamas radijuje „Trójka“, pabrėžė, kad Prezidentūra tikisi visapusiško susitarimo dėl visų ambasadorių nominacijų. Anot jo, tokiame kontekste sudėtinga taikyti išimtį vien Hołownios atvejui.

    Hołownia savo ruožtu nurodė, kad prezidentas nėra davęs jokio pažado pasirašyti būtent jo nominaciją, o sprendimą, kaip pats politikas supranta, valstybės vadovas priims tuomet, kai dokumentai pasieks jo stalą kartu su kitais laukiančiais teikimais.

  • Popiežius Leonas XIV Argentinoje griežtai kreipėsi į prezidentą Milei: valdžia turi tarnauti žmogui

    Per istorinį vizitą Argentinoje popiežius Leonas XIV viešai pasiuntė aiškią žinią prezidentui Javierui Milei – valdžia esą turi būti tarnystė, o sprendimuose žmogus negali atsidurti po ekonomikos interesais.

    Buenos Airėse pasirodymą lydėjo didžiulis gyventojų dėmesys – pontifiką pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių, o pagrindiniai susitikimai vyko prezidentūroje „Casa Rosada“.

    Vizitas vyksta įtemptame fone: nuo 2023 metų Milei vykdomos radikalios neoliberalios reformos šalį smarkiai suskaldė. Valdžia giriasi tam tikrais makroekonominiais rodikliais, tačiau visuomenėje auga nepasitenkinimas dėl taupymo politikos pasekmių.

    Tarp skaudžiausiai paliestų sričių minimi socialiniai mokėjimai, švietimas, universitetų ir mokslo finansavimas, taip pat darbo rinka – tai tapo kontekstu, kuriame popiežiaus raginimai nuskambėjo ypač aštriai.

    Vizitas, kurio Argentina laukė dešimtmečius

    Argentina popiežiaus vizito buvo laukusi beveik keturis dešimtmečius – paskutinį kartą šalyje 1987 metais lankėsi Jonas Paulius II. Šįkart Leonas XIV atvyko į Buenos Aires ir dar kelionės pradžioje pasirinko simbolinį gestą.

    Iškart po atvykimo jis nuvyko į Plaza San Martin – vieną svarbiausių sostinės aikščių, pavadintą generolo José de San Martino, Argentinos, Čilės ir Peru išvaduotojo, vardu. Šis sustojimas interpretuotas kaip pagarba šalies istorijai ir tapatybei.

    Tuo pat metu politinė atmosfera išlieka įtempta: dalis visuomenės reformose mato būtinybę, kiti – socialinį smūgį silpniausiems. Ši įtampa lydėjo ir popiežiaus susitikimą su prezidentu.

    Popiežiaus žinia Milei: „veikite apdairiai“

    Pagrindinė Leono XIV kalba nuskambėjo Buenos Airėse, „Palacio Libertad“. Nors tonas buvo diplomatiškas, kreipimasis aiškiai siejosi su politine šalies realybe.

    Popiežius pabrėžė, kad valdžia turi prasmę tik tada, kai yra tarnystė ir kai žvelgiama plačiau nei į trumpalaikius tikslus. Jis taip pat akcentavo apdairumo pareigą ir raginimą pripažinti valdžios ribas, sprendimus nukreipiant į visos bendruomenės gerovę.

    Svarbiausia mintis išreikšta tiesiogiai: „Tas, kuris turi valdžią, privalo veikti apdairiai, pripažinti jam patikėtos galios ribas ir savo sprendimus nukreipti visos bendruomenės labui.“

    Leonas XIV atkreipė dėmesį ir į demokratiją – kaip paveldą, kurį reikia saugoti klausantis ir kantriai ieškant susitarimo. Tai nuskambėjo kaip užuomina į Milei valdymo stilių, kai svarbūs sprendimai priimami dekretų keliu.

    Švietimas, socialinė apsauga ir jaunimo emigracija

    Popiežius kalbėjo ne vien abstrakčiai. Jis ragino stiprinti švietimą, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, taip pat skirti ypatingą dėmesį žmonėms su negalia.

    Kalboje buvo paminėti ir bedarbiai bei tie, kurie, nepaisant sunkaus darbo, sunkiai išlaiko šeimas. Šios temos tiesiogiai siejamos su taupymo politika, kurią reformų metu ypač pajuto socialinės sistemos ir viešasis sektorius.

    Kitas akcentas – jaunimas, kuris, popiežiaus žodžiais, priverstas palikti šalį ieškodamas geresnės ateities. Pontifikas klausė, kur buvo suklysta, jei vis daugiau jaunų žmonių nemato perspektyvos savo valstybėje.

    DI klausimas: skirtingos ateities vizijos

    Vizito metu ryškėjo ir idėjinis konfliktas dėl dirbtinio intelekto vaidmens valstybėje. Popiežius įspėjo apie grėsmes „žmogiškajam veiksniui“ ir ragino technologinę pažangą sieti su atsakomybe bei etiniu apmąstymu.

    Tuo metu Milei administracija sieja DI su būsimos ekonomikos pamatu: minimi planai plėtoti duomenų centrus, o diskusijose pasirodo ir idėjos apie teisinį statusą „nežmogiškoms korporacijoms“.

    „The Guardian“ skelbė, kad už biudžeto karpymus atsakingas ministras Federico Sturzenegger yra pripažinęs, jog DI jau naudotas rengiant įstatymų projektus. Tai dar labiau išryškino skirtingus požiūrius į technologijų reguliavimą ir jų vietą valstybės valdyme.

    Argentinos žiniasklaidos vertinimai ir galimas protokolinis incidentas

    Popiežiaus kalba Argentinoje sulaukė plataus atgarsio – dalis žiniasklaidos ją apibūdino kaip politiškai taiklų, „iki milimetro“ sureguliuotą diplomatinį pareiškimą. Pabrėžta, kad Leonas XIV kalbėjo mandagiai, bet tvirtai.

    Pranešta, kad kai kurios kalbos vietos salėje sulaukė audringų plojimų, ypač ten, kur pontifikas palietė ekonomikos ir socialinio teisingumo temas. Vienas momentas, pasak aprašymų, suvienijo skirtingas politines stovyklas – popiežiaus pasmerkta korupcija.

    Tekste taip pat minima, jog renginio pabaigoje galėjo įvykti diplomatinis nesusipratimas: esą prezidentas Milei nuo scenos pasitraukė neatsisveikinęs ir nepaduodamas rankos, o popiežius, pažeisdamas protokolą, priėjo prie viceprezidentės Victorios Villarruel, konfliktuojančios su Milei. Šis epizodas buvo plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose.

  • Popiežius Leonas XIV po šaudynių Krokuvoje: užuojauta aukų artimiesiems ir apaštalinis palaiminimas

    Popiežius Leonas XIV sureagavo į šeštadienį Krokuvoje įvykusias šaudynes, per kurias žuvo šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti. Pontifikas specialiu laišku pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir išreiškė dvasinį solidarumą su visais, kuriuos palietė ši tragedija.

    Laiškas, laikantis Vatikano diplomatinės tvarkos, buvo perduotas per Šventojo Sosto valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną ir adresuotas Krokuvos metropolitui kardinolui Grzegorzui Rysiui. Žinia vėliau paskelbta Krokuvos arkivyskupijos interneto svetainėje.

    Popiežius laiške pabrėžė esąs giliai nuliūdintas dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. Kartu jis patikino apie maldą bei paguodos žodžiais kreipėsi į šeimas, netikėtai netekusias artimųjų ar šiuo metu išgyvenančias sužeistųjų gydymo nerimą.

    Šis Vatikano kreipimasis – ne tik formalus gestas: jame kalbama apie viltį, kurią krikščioniškoje tradicijoje sieja Prisikėlimo simbolis. Popiežiaus žinia skirta padrąsinti žmones, susidūrusius su beprasmiu smurtu viešoje erdvėje.

    Popiežiaus žinia: viltis ir raginimas siekti taikos

    Užuojautos laiške popiežius Leonas XIV akcentavo ne tik atjautą, bet ir kvietimą nepasiduoti nevilčiai bei neapykantai. Jo žinia pristatoma kaip dvasinė parama gedintiems ir visai bendruomenei, sukrėstai dėl išpuolio.

    Kreipimesi taip pat minimas Marijos globos motyvas, daugeliui Lenkijos tikinčiųjų turintis ypatingą reikšmę. Šiuo kontekstu popiežius ragino išlaikyti viltį net ir gedulo metu.

    Laiško pabaigoje pontifikas suteikė nuo atakos nukentėjusiems apaštalinį palaiminimą. Vatikano teigimu, tai ženklas, kuriuo siekiama išreikšti artumą žmonėms, patyrusiems tragedijos pasekmes.

    Ką žinoma apie išpuolį Krokuvos centre

    Šaudynės įvyko šeštadienio popietę Krokuvos Rynko aikštėje – vienoje judriausių ir turistų labiausiai lankomų vietų Lenkijoje. Įvykis sukėlė paniką, o teritorija buvo skubiai uždaryta.

    Tekste nurodoma, kad po 15 valandos į aikštę įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo užsimaskavęs 24 metų vyras ir ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius bei žmones lauko kavinėse. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir policijos pareigūnai, pirmieji bandę sustabdyti užpuoliką.

    Po tragedijos į įvykio vietą buvo sutelktos didelės tarnybų pajėgos, ilgai dirbo prokurorai ir kriminalistai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai bei įvykio aplinkybės tapo plačiai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje.

  • Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV penktadienį išvyko į Urugvajų ir taip pradėjo kelionę po Pietų Ameriką. Vėliau pontifikas planuoja aplankyti Argentiną ir Peru.

    Apie vizito pradžią skelbia „Euronews“. Pasak Vatikano, skrydis iš Romos Fiumičino oro uosto pakilo netrukus po 7 valandos ryto.

    Numatoma, kad popiežius Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje nusileis apie 16.30 val. vietos laiku. Šalyje jo laukia intensyvi trijų dienų programa.

    Kelionė rengiama praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 71 metų Leonui XIV buvo atlikta plaučių vėžio operacija. Vatikano komunikacijos vadovė Maria Montserrat Alvar teigė, kad pontifiko ištvermė esą labai gera, o gydytojai yra nusiteikę optimistiškai.

    Susitikimai Montevidėjuje ir vizitai regionuose

    Urugvajuje Leonas XIV turi susitikti su šalies prezidentu Yamandú Orsi. Taip pat suplanuota sveikinimo kalba vyriausybės pareigūnams ir diplomatams.

    Programoje numatyta ir pamaldų dalis – popiežius vadovaus vakarinei maldai (Vesperoms) Montevidėjaus metropolijos katedroje.

    Artimiausiomis dienomis taip pat planuojami vizitai į Paysandú ir Florida miestus. Be to, darbotvarkėje – apsilankymas rajone, kurį vargina gaujų smurtas.

    Kitos stotelės – Argentina ir Peru

    Iš Urugvajaus Leonas XIV turėtų vykti į Argentiną, kur numatyti vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Lujáne.

    Vėliau kelionė tęsis Peru. Ten popiežius planuoja apsilankyti Čiklajuje, Kuske ir Pukalpoje.

    Tekste pažymima, kad Peru popiežius anksčiau ne vienerius metus dirbo misionieriumi, o vėliau ėjo vyskupo pareigas.

  • Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bobas Dylanas trečiadienio popietę Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Audiencija Apaštalų rūmuose buvo trumpa – apsikeista pasisveikinimais ir keliomis mintimis.

    Apie susitikimą socialiniuose tinkluose pranešė kunigas Antonio Spadaro, į audienciją lydėjęs Dylaną kartu su „L’Osservatore Romano“ redaktoriumi Andrea Monda, skelbia „Euronews“.

    Per susitikimą popiežius Leonas XIV muzikantui padovanojo rožinį. Savo ruožtu B. Dylanas įteikė popiežiui savo autobiografijos „Chronicles – Volume 1“ egzempliorių.

    85-erių Nobelio literatūros premijos laureatas į Romą atvyko dėl koncertinio turo – ketvirtadienio vakarą jis turėtų pasirodyti „Palazzo dello Sport“ arenoje.

    Taikos tema – bendras vardiklis

    Susitikimas nėra visiškai atsitiktinis: praėjusių metų liepą popiežius Leonas XIV buvo pacitavęs B. Dylaną. Jis tai padarė įžangoje į Vatikano leidyklos „Libreria Editrice Vaticana“ išleistą knygą „Disarmata e disarmante. La pace è un dono“, kurią sudarė žurnalistas Alessandro Banfi.

    Popiežius tuomet pasirinko 1963 metais parašytos protesto dainos „Go Away You Bomb“ eilutes, sukurtas Šaltojo karo įtampos laikotarpiu. Šis kūrinys, kaip pažymima tekste, ilgą laiką buvo mažai žinomas – daina nebuvo įrašyta ar oficialiai išleista B. Dylano albumuose, o rankraštis aptiktas tik 2013 metais.

    Leonui XIV B. Dylano žodžiai tapo proga perspėti dėl ginklavimosi ir galimos naujos branduolinės eskalacijos rizikos.

    Dylanas prieš popiežių – ne pirmą kartą

    Tai ne pirmasis atvejis, kai B. Dylanas pasirodo popiežiaus akivaizdoje. 1997 metais jis dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Bolonijoje, kur koncertavo popiežiui Jonui Pauliui II ir, kaip teigiama, maždaug 300 000 jaunuolių miniai.

    Tuomet atlikęs tris dainas, tarp jų ir „Knockin’ on Heaven’s Door“, atlikėjas užlipo ant popiežiaus pakylos ir paspaudė ranką Karoliui Wojtylai. Savo kalboje jaunimui Jonas Paulius II net citavo dainą „Blowin’ in the Wind“, pasiūlydamas ir savo interpretaciją.

    Tikėjimo kelias Dylano kūryboje

    Dvasiniai motyvai B. Dylano biografijoje ir kūryboje minimi ne kartą. Jis užaugo žydų šeimoje, o septintojo dešimtmečio pabaigoje patyrė ryškų religinį lūžį, po kurio priartėjo prie krikščionybės.

    1979 metais jis išleido albumą „Slow Train Coming“, vėliau – „Saved“ ir „Shot of Love“: trijuose įrašuose krikščioniško tikėjimo ir gospelo kalba buvo ypač ryški. Vėlesniais metais atlikėjas grįžo prie įvairesnio repertuaro, tačiau religinių nuorodų visiškai neatsisakė.

    Tekste taip pat pažymima, kad per vieną iš vėlesnių interviu B. Dylanas teigė esąs religingas žmogus – skaitantis Šventąjį Raštą, medituojantis ir besimeldžiantis.

    Popiežius Leonas XIV ir muzika

    Popiežius Leonas XIV muziką yra ne kartą akcentavęs kaip svarbią dvasinio gyvenimo dalį. Per pirmuosius pontifikato metus jis viešumoje buvo girdimas giedantis „Regina Caeli“ ir lotyniškai atliekantis „Tėve mūsų“, taip pat – itin įsitraukiantis klausantis bendruomenių giesmių kelionių metu.

    2025 metų lapkritį Jubiliejaus chorams ir chorinėms grupėms renginyje jis apibūdino muziką kaip didžiųjų civilizacijų dovaną, galinčią išreikšti tai, ką žmogus nešiojasi širdyje. Cituodamas šv. Augustiną popiežius priminė frazę „Cantare amantis est“ – dainavimas būdingas mylinčiam.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.

  • Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV po operacijos Gemelli ligoninėje: palaipsniui grįš prie pareigų

    Popiežius Leonas XIV sekmadienį pirmą kartą po hospitalizacijos pasirodė viešai Vatikane ir, susirinkusiųjų plojimų lydimas, iš Apaštalų rūmų lango vedė „Viešpaties angelo“ maldą Šv. Petro aikštėje.

    Pontifikas tikintiesiems dėkojo už maldas ir palaikymą, o atskirai padėkojo Romos Gemelli poliklinikos gydytojams, slaugytojams bei visam personalui. Popiežius pabrėžė, kad buvimas ligoninėje sustiprino jo artumą sergantiems ir išgyvenantiems silpnumą.

    Popiežius iš ligoninės buvo išleistas šeštadienį po penkių dienų gydymo. Vatikanas pranešė, kad jam buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta apatinė dešiniojo plaučio skiltis, o priežastis buvo diagnozuota plaučių adenokarcinoma.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiomis dienomis už mane meldėsi. Jaučiau jūsų palaikymą, ačiū“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Pasak jo, prasidėjo jautrus sveikimo etapas, todėl artimiausiu metu veiklą jis atnaujins palaipsniui. Šis sprendimas atitinka įprastą praktiką po krūtinės ląstos operacijų, kai organizmui reikia laiko prisitaikyti prie pakitusios plaučių funkcijos.

    Sveikimo eiga ir kelionių planai

    Popiežių operavęs chirurgas profesorius Stefano Margaritora Vatikano žiniasklaidai teigė, kad išrašymo metu Leono XIV klinikinė būklė buvo patenkinama. Anot jo, plaučio atsistatymas po operacijos vyksta pagal įprastą laiką, o bendra paciento būklė vertinama kaip gera.

    Profesorius taip pat pažymėjo, kad navikas aptiktas atsitiktinai, atliekant kitus, su pilvo sritimi susijusius tyrimus, kuriuose matėsi ir apatinės plaučių dalys. Medikai atkreipia dėmesį, kad tokie atsitiktiniai radiniai medicinoje nėra reti ir neretai tampa ankstyvesnės diagnostikos priežastimi.

    Chirurgas sakė, kad popiežiaus ryžtas laikytis rekomendacijų ir aktyviai dalyvauti reabilitacijoje teigiamai veikė pooperacinį laikotarpį. Jo vertinimu, sveikimui gali prireikti kelių savaičių, tačiau tam tikslui parinktas režimas neturėtų ilgam sustabdyti popiežiaus darbotvarkės.

    Kalbėdamas apie artimiausius planus, profesorius teigė nematantis klinikinių priežasčių, dėl kurių numatyta apaštalinė kelionė į Lotynų Ameriką negalėtų įvykti. Kelionės pradžia planuojama lapkričio 6 dieną, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip popiežius jausis artėjant išvykai.

    Ką reiškia palaipsnis grįžimas?

    Vatikano vartojama formuluotė, kad pareigos bus atnaujinamos palaipsniui, paprastai reiškia, jog pirmiausia grįžtama prie trumpesnių susitikimų ir liturginių pareigų, o ilgos kelionės ar didelio krūvio renginiai vertinami atsargiau. Toks režimas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir leidžia objektyviai stebėti organizmo atsistatymą.

    Tuo pat metu popiežiaus viešas pasirodymas ir žinutė tikintiesiems signalizuoja siekį išlaikyti įprastą pastoracinį ritmą. Vatikane tai vertinama kaip svarbus ženklas, kad pontifikas, nepaisant diagnozės ir operacijos, ketina tęsti darbus, bet darys tai pagal medikų rekomendacijas.

  • Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Vatikanas pranešė, kad popiežiui Leonui XIV atlikta operacija Romoje esančioje Gemelli ligoninėje, o po jos histologinis tyrimas patvirtino plaučių adenokarcinomą. Tai vienas dažniausių plaučių vėžio tipų, priklausantis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio grupei. Ligos eiga ir gydymo taktika labiausiai priklauso nuo stadijos ir to, ar navikas išplitęs.

    Pasak pranešimų, gydytojai anksčiau dešiniajame plautyje buvo aptikę pakitimą, todėl nuspręsta šalinti dalį plaučio. Operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu, o po jos popiežiaus būklė įvardyta kaip stabili. Vatikanas taip pat nurodė, kad pradėta kvėpavimo kineziterapija ir atlikti kontroliniai tyrimai.

    Kas yra plaučių adenokarcinoma

    Plaučių adenokarcinoma sudaro reikšmingą dalį visų plaučių vėžio atvejų ir dažnai formuojasi plaučio periferijoje. Šis tipas neretai diagnozuojamas ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, tačiau riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro tarša, radono poveikis, profesiniai veiksniai bei genetiniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvienu atveju priežastys gali būti skirtingos.

    Prognozei lemiami keli kriterijai, įskaitant naviko dydį, limfmazgių būklę ir tai, ar aptinkama metastazių. Jei navikas lokalus ir pašalinamas radikaliai, operacija gali būti gydomoji, tačiau daliai pacientų po jos vis tiek prireikia papildomo gydymo. Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus galutinius pašalinto audinio tyrimo rezultatus.

    Koks gydymas taikomas šiandien

    Šiuolaikinis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas dažnai remiasi ne viena priemone, o jų deriniais. Be operacijos, taikoma spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas, kuris gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją ar taikinių terapiją. Pastarosios parinkimas priklauso nuo molekulinių žymenų, todėl vis dažniau atliekami išsamūs genetiniai naviko tyrimai.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvam nustatymui ir rizikos grupių patikrai, nes anksti aptiktas plaučių vėžys dažniau būna išgydomas. Vis dėlto vien žinia apie sėkmingą operaciją dar neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl visiško pasveikimo. Klinikinę situaciją galutinai apibrėžia stadija ir papildomų tyrimų atsakymai.

    Popiežiaus brolio liga ir atkrytis

    Tuo pat metu paaiškėjo, kad su onkologine liga susiduria ir popiežiaus vyresnysis brolis Louis Prevost. Jo šeima nurodė, kad vyras serga daugybine mieloma, tai yra kraujodaros sistemos piktybine liga, susijusia su plazminėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Ši liga gali sukelti kaulų pažeidimus, mažakraujystę, inkstų veiklos sutrikimus ir didesnę infekcijų riziką.

    Skelbiama, kad Louis Prevost diagnozę išgirdo 2017 metais, vėliau buvo taikytas intensyvus gydymas ir pasiekta remisija. Maždaug prieš tris mėnesius, pasak artimųjų, fiksuotas ligos atkrytis, todėl pradėtas naujas gydymo etapas ir svarstomas dalyvavimas klinikiniame tyrime. Daugybinė mieloma daugeliui pacientų laikoma lėtine liga, kuri gali kartotis, tačiau atkrytis savaime nereiškia, kad baigėsi gydymo galimybės.

    „Stengiamės išlaikyti viltį ir palaikyti abu brolius, jie nuolat bendrauja“, – sakė Louis Prevost žmona Deborah Prevost.

    Medikai pabrėžia, kad tiek plaučių vėžio, tiek daugybinės mielomos prognozės yra individualios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, o be detalių klinikinių duomenų jų tiksliai įvertinti neįmanoma. Vatikanas kol kas nėra pateikęs išsamaus popiežiaus tolesnio onkologinio gydymo plano.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.