Netikėta jungtis tarp kraujospūdžio ir sąnarių
Nauji moksliniai duomenys rodo, kad osteoartritas gali būti susijęs ne tik su amžiumi, antsvoriu ar patirtomis traumomis, bet ir su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Tyrėjai pastebi, kad hipertenzija gali būti vienas veiksnių, galinčių paspartinti sąnario kremzlės irimą.
Pietų Korėjos Chonnam nacionalinio universiteto mokslininkai analizavo daugiau kaip 36 000 vyresnių nei 45 metų žmonių duomenis. Nustatyta, kad turintys hipertenziją dažniau sirgo osteoartritu, o ryšys buvo ryškesnis moterims ir esant pažengusiems kelio sąnario pokyčiams.
Svarbu pabrėžti, kad toks ryšys dar nereiškia tiesioginės priežasties. Vis dėlto mokslininkai ieškojo biologinio paaiškinimo, kuris galėtų parodyti, kaip padidėjęs kraujospūdis potencialiai prisideda prie sąnarių pažeidimų.
Kas yra vazopresinas ir kodėl jis svarbus
Tyrime daug dėmesio skirta arginino vazopresinui, hormonui, susijusiam su skysčių pusiausvyra ir kraujospūdžio reguliavimu. Pasak autorių, tam tikromis sąlygomis jo aktyvumas gali būti reikšmingas ir sąnarių kremzlei.
Raktiniu taikiniu laikomas receptorius AVPR1A. Sveikoje kremzlėje jo kiekiai paprastai yra nedideli, tačiau senstant arba po sąnario pažeidimo receptorių gali daugėti, todėl kremzlės ląstelės tampa jautresnės vazopresino signalams.
Tokiu atveju, jei žmogus kartu turi ir hipertenziją, padidėjęs vazopresino aktyvumas gali skatinti procesus, susijusius su tolimesne kremzlės degradacija. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad osteoartritas ne visada yra vien mechaninio nusidėvėjimo pasekmė.
Simptomai ir ką verta įsivertinti
Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelius, klubus, plaštakų sąnarius ir stuburą, o simptomai paprastai stiprėja palaipsniui per mėnesius ar metus. Dažniausi požymiai yra skausmas judant ar po krūvio, sąnario sustingimas ir judesių amplitudės mažėjimas.
Medikai atkreipia dėmesį į rytinio sustingimo trukmę: trumpas sustingimas labiau būdingas osteoartritui. Jei sustingimas užtrunka ilgiau, pavyzdžiui, apie 30–60 minučių ar dar ilgiau, tai gali rodyti uždegiminę sąnarių ligą ir yra signalas kreiptis į gydytoją.
Kadangi hipertenzija ir osteoartritas dažnai pasitaiko kartu, specialistai pabrėžia ir bendrus rizikos veiksnius, ypač antsvorį. Didesnė kūno masė ne tik didina mechaninę apkrovą keliams ir klubams, bet ir siejama su sisteminiais uždegiminiais bei metaboliniais pokyčiais.
Riziką galima mažinti kontroliuojant kūno svorį, reguliariai judant ir stiprinant raumenis, kurie stabilizuoja sąnarius. Tinka mažesnę apkrovą sukelianti veikla, pavyzdžiui, ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, taip pat saikingi jėgos pratimai, parinkti pagal fizinę būklę.
Taip pat svarbu vengti traumų ir pasikartojančių perkrovų, laiku reabilituoti patempimus ar sąnarių sužalojimus, o sportuojant laikytis taisyklingos technikos. Mityboje rekomenduojama orientuotis į daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, ankštines kultūras ir nesočiuosius riebalus, nes tai padeda valdyti svorį ir bendrą uždegimo foną.
Mokslininkų teigimu, tolesni tyrimai padės tiksliau įvertinti, ar kraujospūdžio kontrolė gali turėti tiesioginės naudos lėtinant osteoartrito progresavimą. Tačiau jau dabar aišku, kad širdies ir kraujagyslių sveikata bei sąnarių būklė dažnai yra glaudžiau susijusios, nei manyta anksčiau.