Sekmadienį Bulgarijoje vyksta prezidento rinkimų pirmasis turas, kurį kampanijoje užgožė du klausimai: Rusijos karas Ukrainoje ir spaudimas gyventojų piniginėms. Šalyje daug diskutuojama ir apie pastaruoju metu fiksuojamas dronų atakas prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.
Balsavimas laikomas pirmu rimtu išbandymu ministro pirmininko Rumeno Radevo vadovaujamai partijai „Progressive Bulgaria“. Ji pavasarį laimėjo parlamento rinkimus, todėl prezidento rinkimai tampa ir visuomenės pasitikėjimo vyriausybe barometru.
Nors dėl posto varžosi rekordinis kandidatų skaičius, daugiausia dėmesio sutelkta į du favoritais laikomus politikus. Apklausos rodo, kad kova gali persikelti į antrą turą, nes tikėtinas mažesnis nei 50 proc. rinkėjų aktyvumas.
Favoritai ir jų kryptys
Vienu pagrindinių favoritų laikoma einanti pareigas prezidentė Iliana Jotova, kurią remia premjero politinė jėga. Ji viešai pabrėžia dialogo su Maskva būtinybę ir kritiškai vertina karinės paramos Ukrainai didinimą.
Kitu svarbiausiu varžovu įvardijamas ekonomistas Andrejus Gjurovas, anksčiau ėjęs laikinojo ministro pirmininko pareigas ir dirbęs centrinio banko vadovybėje. Jį remia proeuropietiškos ir reformoms palankios opozicinės partijos, o jo retorikoje dominuoja tvirtesnė parama Ukrainai.
Trečioje vietoje apklausose minimas prorusiškos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vazrazhdane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas. Jo žinutė remiasi kritika Vakarams ir griežtesnėmis nuostatomis dėl sankcijų bei karo Ukrainoje vertinimo.
Juodosios jūros saugumas ir ekonomika
Rinkimų kampanijoje ryški vieta skirta saugumo situacijai Juodojoje jūroje, kur dėl dronų atakų prieš laivybą stiprėja įtampa. Bulgarija yra tiek Europos Sąjungos, tiek NATO narė, todėl bet koks eskalacijos požymis kelia papildomų įsipareigojimų ir vidaus politinių diskusijų.
Bulgarijos valdžia pastaruoju metu signalizavo partneriams apie poreikį stiprinti jūrų saugumą ir stebėseną. Kandidatai šią temą išnaudoja skirtingai: vieni akcentuoja atgrasymą ir paramą Ukrainai, kiti ragina vengti veiksmų, galinčių didinti konfliktą regione.
Ne mažiau svarbi rinkėjams ir ekonomika: energijos kainos, infliacija bei realių pajamų spaudimas ypač jaučiamas mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Politikai žada priemones, kurios mažintų sąskaitų naštą, tačiau kartu pripažįstama, kad ilgalaikiai sprendimai priklauso ir nuo ES energetikos bei bendros saugumo situacijos.
Balsavimo apylinkės turėtų užsidaryti vakare, po to laukiama pirmųjų rinkėjų apklausų rezultatų, o preliminarūs skaičiai paprastai skelbiami kitą dieną. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugumos, šalis ruošis antrajam turui.