CP v2

Tag: Vega C

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.

  • ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    Europa siekia daugiau autonomijos

    Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

    „Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

    Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

    ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

    Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

    Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

    Testai iki 1 600 laipsnių

    Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

    Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

    Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

    Kada realus pirmasis skrydis

    ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

    Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

    „Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.