Teksase vasaros karščiai vis dažniau priartina elektros sistemą prie ribos, kai didžiulę paklausą sukuria milijonai kondicionierių. Kad sumažintų lokalių sutrikimų ir atsijungimų riziką, kai kurie mokyklų rajonai pradėjo naudoti elektrinius mokyklinius autobusus kaip laikinas energijos kaupimo sistemas.
Per mokslo metus tokie autobusai atlieka įprastą funkciją, tačiau vasarą didžiąją laiko dalį stovi parkuose. Būtent šis „laisvas“ laikas tampa galimybe: didelės talpos baterijos gali būti įkraunamos, o piko metu dalį energijos grąžinti atgal į tinklą.
Kaip veikia energijos grąžinimas
Sprendimo pagrindas yra dvikryptis įkrovimas, dažniausiai vadinamas vehicle-to-grid, arba V2G, technologija. Ji leidžia transporto priemonei ne tik imti elektrą, bet ir, esant poreikiui, tiekti ją atgal, kai tinkle trūksta galios.
Elektrinių mokyklinių autobusų baterijos paprastai gerokai didesnės nei daugumos lengvųjų elektromobilių, todėl vienoje autobusų aikštelėje sukauptas rezervas gali būti reikšmingas. Kai karščio banga pakelia vartojimą, tinklo operatorius ar energijos tiekėjas gali aktyvuoti sutartą režimą, o autobusai pradeda iškrovimą į tinklą.
Pavyzdžiui, tarptautinės analitinės organizacijos skaičiavimai rodo, kad keli šimtai V2G paruoštų autobusų gali pateikti kelias megavatvalandes elektros. Toks kiekis per kelias valandas gali padėti subalansuoti paklausos šuolį konkrečioje teritorijoje ir sumažinti poreikį įjungti brangesnius rezervinius pajėgumus.
Nauda mokykloms ir energetikai
Mokyklų rajonams tai gali tapti papildomų pajamų šaltiniu: už dalyvavimą lankstumo programose ir už atiduotą energiją dažnai numatomas atlygis. Taip dalis elektrinių autobusų įsigijimo ir infrastruktūros kaštų ilgainiui gali būti kompensuojami, ypač regionuose, kur elektros paklausos pikai vasarą yra ryškūs.
Energetikos sistemai toks modelis suteikia greitą, decentralizuotą rezervą, kuris aktyvuojamas ten, kur reikia labiausiai. Be to, tai dera su atsinaujinančios energetikos plėtra: kai vėjas ar saulė pagamina daugiau elektros ne piko metu, ją galima sukaupti autobusų baterijose ir panaudoti vėliau.
Ką dar reikia išspręsti?
Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra ir baterijų eksploatacija. V2G reikalauja suderinamų įkroviklių, programinės įrangos, ryšio su operatoriumi, o taip pat aiškių taisyklių, kada ir kiek energijos galima paimti, kad nenukentėtų autobusų parengtis mokslo metų poreikiams.
Ne mažiau svarbus klausimas yra baterijų dėvėjimasis: dažnesni įkrovimo ir iškrovimo ciklai gali turėti įtakos ilgaamžiškumui, todėl programos dažnai kuriamos taip, kad būtų ribojamas iškrovimo gylis ir prioritetas teikiamas autobusų funkcijai. Vis dėlto, dažnėjant ekstremaliems karščiams, Teksaso patirtis rodo, kad mokyklinių autobusų parkai gali tapti netikėtu, bet praktišku įrankiu elektros tinklui stabilizuoti.