Tag: Veido atpažinimas

  • Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Europos Sąjungos naujoji įvažiavimo ir išvykimo registravimo sistema EES turėjo pakeisti pasų antspaudus skaitmeniniu įrašu ir paspartinti patikras. Tačiau pirmosios savaitės parodė, kad daliai keliautojų ji sukelia papildomų nesklandumų, o kai kuriais atvejais sistema net supainioja žmones.

    Didžiausias pokytis tas, kad kertant ES išorės sieną iš trečiųjų šalių piliečių pirmą kartą renkami biometriniai duomenys: veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kartu susiejant juos su paso informacija. Dėl to pasienyje dažniau atsiranda papildomas žingsnis, kuris piko metu gali pailginti eiles.

    EES klaidos: kai veidas per daug panašus

    Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių atvejų užfiksuotas Rumunijoje, kai keliautoja buvo sustabdyta dėl įtarimo, kad ji Šengeno erdvėje praleido per daug laiko. Priežastis pasirodė netikėta: EES įrašai buvo susieti su jos identiškos dvynės kelione, nors tai buvo du skirtingi asmenys su skirtingais pasais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad identifikavimas neturėtų remtis vien veido atpažinimu, nes EES logika numato kelių duomenų šaltinių sutikrinimą. Jeigu patikra atliekama atmestinai arba pareigūnai per daug pasikliauja vienu požymiu, didėja klaidų rizika, ypač kai išvaizda praktiškai identiška.

    „Iš pateikto pasakojimo matyti, kad buvo per daug pasikliauta veido atvaizdu ir nepakankamai sutikrinti kiti duomenys“, – sakė Liuksemburgo universiteto kibernetinės politikos profesorė Niovi Vavoula.

    Kodėl eilės ilgėja ir kas už tai atsakingas

    Ilgesnis laukimas pasienyje siejamas ne tik su technologija, bet ir su praktiniu jos įdiegimu: įrangos parengtimi, pareigūnų apmokymu, duomenų nuskaitymo greičiu bei procedūrų suvienodinimu skirtingose šalyse. Europos Komisija yra pripažinusi, kad sistemoje dar esama techninių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

    Svarbus aspektas tas, kad duomenų įvedimą ir įrašų kokybę užtikrina valstybės narės, kurios realiai atlieka patikras. Tai reiškia, kad net ir turint vienodą ES lygmens sistemą, praktika skirtinguose oro uostuose ar pasienio punktuose gali skirtis, o klaidos dažniau pasitaiko ten, kur procesai dar nėra nusistovėję.

    Ką daryti keliautojams, jei kyla problemų?

    Jeigu keliautojas įtaria, kad EES sistemoje yra netikslumų, jis turi teisę prašyti duomenų ištaisymo ar papildymo. Paprastai dėl to reikia kreiptis į atsakingas institucijas toje valstybėje, kur buvo atlikta patikra, arba aiškintis situaciją pasienyje, jei problema paaiškėja kelionės metu.

    EES poveikis ypač juntamas Jungtinės Karalystės piliečiams po „Brexit“, nes sistema taikoma keliautojams iš ne ES ir ne Šengeno šalių. Vasaros kelionių piko metu tikimasi didesnių srautų, todėl aviacijos ir pasienio institucijoms svarbiausia užduotis bus sumažinti eiles ir užtikrinti, kad identifikavimas vyktų pagal visas numatytas patikros grandis, o ne vien pagal veidą.

  • Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Kas pasikeitė istorijoje

    Naujas mokslinis tyrimas siūlo kitokią Simonettos Vespucci, laikomos Sandro Botticelli mūza, mirties versiją. Mokslininkų teigimu, ji galėjo mirti ne nuo tuo metu plačiai paplitusios tuberkuliozės, o nuo naviko komplikacijų.

    Istoriniai šaltiniai mini, kad Simonetta mirė 1476 metais, būdama 23 metų. Tuberkuliozės versija ilgą laiką buvo laikoma labiausiai tikėtina, tačiau nauja analizė ją kvestionuoja kaip per daug supaprastintą paaiškinimą.

    Kaip tyrėjai pritaikė DI

    Tyrimą parengusi tarptautinė mokslininkų grupė pasitelkė veido atpažinimo principu veikiančius algoritmus, pritaikytus tapybos kūriniams. Analizuoti keli Simonettą vaizduojantys portretai ir Botticelli darbai, tarp jų ir su ja siejami ikonografiniai motyvai.

    Autorių teigimu, paveiksluose per kelerius metus matyti laipsniškos veido ir minkštųjų audinių proporcijų permainos. Jos, kartu su rašytiniais to laikotarpio liudijimais, leido suformuluoti hipotezę apie hipofizės adenomą, galėjusią paveikti hormonų pusiausvyrą.

    „Įžvelgėme požymių, kad navikas galėjo išskirti augimo hormoną ir prolaktiną, o jų perteklius ilgainiui keičia veido kontūrus“, – sakė endokrinologas Paolo Pozzilli.

    Kokie požymiai nurodomi

    Tyrime akcentuojama, kad hipofizės navikai kai kuriais atvejais sukelia lėtai progresuojančius išvaizdos pokyčius, o vėliau gali baigtis staigia komplikacija. Viena iš jų yra hipofizės apopleksija, kai navikas kraujuoja arba staigiai ištinsta, sukeldamas greitą būklės blogėjimą.

    Mokslininkai taip pat aptaria istoriniuose tekstuose minėtus simptomus, tokius kaip galvos skausmai, vėmimas, karščiavimas ar sąmonės sutrikimai. Jų vertinimu, toks simptomų derinys gali labiau atitikti staigios endokrininės komplikacijos scenarijų nei lėtesnę, sekinančią tuberkuliozės eigą.

    Dar vienas argumentas remiasi keliomis užuominomis apie staigius sveikatos pablogėjimus prieš pat mirtį, įskaitant aprašytą kolapsą per šokį. Tyrėjai kelia prielaidą, kad stresinis įvykis ar trauma galėjo tapti veiksniu, paskatinusiu kraujavimą navike.

    Patys autoriai pabrėžia, kad po daugiau nei 500 metų medicininės diagnozės tiksliai patvirtinti neįmanoma. Vis dėlto jie mano, kad DI ir medicinos žinios, derinamos su meno istorijos analize, gali padėti tikslinti senas biografijas ir aiškinti, kodėl tam tikri pasakojimai tapo dominuojantys.