CP v2

Tag: Veisiejai

  • „Pasienio fiesta“ Lazdijuose: Garbės piliečio regalijos įteiktos Veisiejų kultūros puoselėtojui

    „Pasienio fiesta“ Lazdijuose: Garbės piliečio regalijos įteiktos Veisiejų kultūros puoselėtojui

    Lazdijuose per „Pasienio fiestą“ tradiciškai pagerbtas žmogus, kuriam suteiktas Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. Šiemet šis aukščiausias savivaldybės įvertinimas skirtas Vytautui Žukauskui, ilgametei Veisiejų krašto kultūrinio gyvenimo asmenybei.

    Iškilminga ceremonija surengta Lazdijų miesto parke, kur laureatui įteiktos Garbės piliečio regalijos. Renginio dalyviams pristatyti jo gyvenimo kelio ir darbų akcentai, siejami su meno sklaida, bendruomenės telkimu ir kultūrinių iniciatyvų kūrimu.

    Nors Vytautas Žukauskas gimė Šiauliuose, didžiąją savo veiklos dalį sieja su Veisiejais. Per daugelį metų jis dirbo kaip pedagogas, menininkas ir kultūros iniciatorius, prisidėjęs prie vietos tapatybės stiprinimo bei nuoseklaus kūrybinių veiklų vystymo regione.

    Vienu ryškiausių jo darbų laikomas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, rengiamas nuo 2001 metų. Per daugiau nei du dešimtmečius pleneras tapo tęstine tradicija, subūrusia kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio, o darbai prisidėjo prie viešųjų erdvių puoselėjimo ir Veisiejų vardo žinomumo.

    Ne mažiau svarbi ir nuolatinė veikla su vietos žmonėmis: parodos, edukacijos, kūrybiniai susitikimai bei renginiai, į kuriuos įtraukiami skirtingo amžiaus dalyviai. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atlieka platesnę funkciją nei vien kultūrinė programa, jos padeda kurti bendruomeniškumą, palaikyti vietos tradicijas ir suteikti erdvę naujoms idėjoms.

    Vytauto Žukausko nuopelnai buvo įvertinti ir anksčiau: 2018 metais jam suteiktas Veisiejų krašto garbės piliečio vardas, o jo veikla įamžinta Lazdijų kultūros centro Kultūros delnų alėjoje. Naujas Lazdijų rajono savivaldybės apdovanojimas šią įvertinimų grandinę papildo kaip viso krašto pripažinimas.

    Priimdamas regalijas, Vytautas Žukauskas dėkojo už pasitikėjimą ir akcentavo bendrystės svarbą kuriant didesnius darbus.

    Po ceremonijos naująjį Garbės pilietį pasveikino bendraminčiai, bičiuliai ir kraštiečiai, susirinkę į šventės renginius. Savivaldybės apdovanojimas tapo ne tik asmeniniu įvertinimu, bet ir proga priminti apie ilgalaikį kultūros projektų poveikį regionų gyvybingumui.

  • Albertas Antanavičius-Šekspyras Alytuje pristatys naują knygą ir pakvies į dainuojamosios poezijos vakarą

    Alytaus miesto dienų išvakarėse į Alytų sugrįžta kraštietis, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras. Birželio 11 dieną 17.15 valandą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) jis surengs muzikinį-poetinį susitikimą, kuriame pristatys naujausią savo leidinį, gros ir dainuos.

    Renginyje klausytojai išgirs ir kūrybos fragmentų iš knygos-albumo Veisiejų krašte – su paukščiais ir paukštukais, kurioje susipina poezija, gamtos pažinimas ir dzūkiškas krašto jautrumas. Biblioteka kviečia į vakarą kaip į gyvą susitikimą su autoriumi, kuriame knyga tampa ne tik skaitomu, bet ir klausomu pasakojimu.

    Leidinys sudarytas iš 117 eiliuotų tekstų apie Dzūkijos Veisiejų krašto sparnuočius, o kiekvieną jų lydi dailininkės Aurelijos Ozolinios iliustracijos. Tokia knygos struktūra artima albumui ir kartu primena pažintinį žinyną, todėl gali sudominti ir vaikus, ir suaugusiuosius, ypač tuos, kurie ieško ryšio su regiono gamta bei kultūra.

    Dainuojamosios poezijos vakarai Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka gyvi dėl kamerinės atmosferos ir tiesioginio santykio su publika, o bibliotekos vis dažniau tampa svarbia erdve tokiems susitikimams. Čia dėmesys krypsta į tekstą, kalbą ir autentišką atlikimą, o klausytojai dažnai ateina ne tik į koncertą, bet ir į pokalbį.

    „Albertą praminė Šekspyru, ne kokiu apgailėtinu eiliakaliu, bet pačiu Šekspyru. Ir tai daug pasako, visų pirma apie jo aistrą eiliuoti. Panašu, kad jam daug sunkiau kalbėti proza, ilgais sakiniais nei sueiliuoti. Todėl jo tekstuose – ir nenuvalkiotos, šviežios metaforos, ir paprastučiai kasdieniai žodžiai, ir gili mintis. Bet svarbiausia, kad Albertas nesideda esąs Šekspyras. Jis tiesiog rašo kaip moka – ir jam sekasi“, – sakė rašytojas Juozas Šikšnelis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas atviras visiems, kurie vertina dainuojamąją poeziją, literatūrą ir dzūkišką kultūros pulsą. Tai proga išgirsti naujausius autoriaus tekstus, pasikalbėti apie knygos idėją ir patirti vakaro programą gyvai.

  • Veisiejuose startavo XII tarptautinis akordeonistų sąskrydis: kokie koncertai laukia klausytojų

    Veisiejuose startavo XII tarptautinis akordeonistų sąskrydis: kokie koncertai laukia klausytojų

    Veisiejuose birželio 3 dieną Šv. Jurgio bažnyčioje iškilmingai atidarytas XII tarptautinis akordeonistų sąskrydis Su meile akordeonui. Renginys subūrė akordeonistus, pedagogus ir šio instrumento gerbėjus iš Lietuvos bei užsienio.

    Atidaryme savivaldybės vadovų sveikinimus dalyviams perdavė vicemeras Dalius Mockevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovės Asta Zablackienė ir Auksė Stirbienė. Organizatoriai pabrėžia, kad sąskrydis yra ne tik koncertų ciklas, bet ir profesinių mainų erdvė.

    „Linkiu, kad šios dienos Jums būtų pilnos įspūdžių, šilto bendravimo, naujų pažinčių ir nepamirštamų muzikinių akimirkų“, – sakė vicemeras Dalius Mockevičius.

    Sąskrydžio pradžia tradiciškai susieta su sakraline erdve ir bendruomeniškumu: renginys pradėtas šv. mišiomis, kurias už sąskrydžio dalyvius, jų mokytojus, šeimas ir organizatorius aukojo Veisiejų parapijos klebonas Žydrūnas Burnys. Tokia pradžia pabrėžia renginio ryšį su vietos bendruomene ir kultūrinėmis tradicijomis.

    Meistriškumo pamokos ir bendradarbiavimas

    Artimiausiomis dienomis sąskrydžio dalyviai dalyvaus meistriškumo pamokose ir koncertuose, kur galės tobulinti atlikimo techniką, sceninę patirtį ir repertuaro interpretaciją. Tokie renginiai Lietuvoje svarbūs tuo, kad suteikia jauniesiems muzikantams progą mokytis iš patyrusių pedagogų ir pasitikrinti savo lygį gyvų pasirodymų aplinkoje.

    Ne mažiau reikšminga ir tarptautinė sąskrydžio kryptis: į vieną vietą susirinkę atlikėjai dažnai mezga ryšius būsimiems bendriems projektams, konkursams ar studijoms. Praktikoje tai reiškia, kad regioninis renginys gali tapti tramplinu į platesnę koncertinę ir edukacinę veiklą.

    Kur ir kada vyks koncertai?

    Organizatoriai kviečia gyventojus ir rajono svečius išgirsti akordeonistų pasirodymus viešuose renginiuose. Birželio 5 dieną 19 valandą dalis programos skambės šventėje Pasienio fiesta 2026 Lazdijų miesto parke.

    Sąskrydis bus užbaigtas birželio 7 dieną 18 valandą Veisiejuose vyksiančiu uždarymo renginiu. Tikimasi, kad finalinis koncertas apibendrins visos savaitės kūrybinį darbą ir pristatys tiek solinius, tiek bendrus pasirodymus.

  • Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta nauja Menų studija – trečiajame pastato aukšte įrengta šiuolaikiška erdvė, skirta mokinių kūrybai, saviraiškai ir bendradarbiavimui. Studija sukurta taip, kad joje vienodai tilptų ir praktinės dirbtuvės, ir ramesnės vietos darbui ar poilsiui.

    Atidaryme dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės vadovai ir svečiai, tarp jų – merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, Seimo narys Linas Urmanavičius. Gimnazijos bendruomenė pabrėžė, kad nauja erdvė turi tapti kasdieniu įrankiu ugdymui, o ne tik reprezentacine patalpa.

    „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje duris atveria moderni, jauki ir šiuolaikiška Menų studija, kur susitinka mokymasis, kūryba ir poilsis“, – sakė merė Ausma Miškinienė.

    Projektu siekiama, kad Menų studija būtų naudojama plačiau nei dailės ar muzikos pamokoms: čia planuojamos integruotos meninio ugdymo, STEAM ir kitų dalykų veiklos, neformaliojo švietimo užsiėmimai, kūrybiniai projektai, mokinių darbų parodos ir bendruomenės renginiai. Skirtingos zonos pritaikytos tiek komandiniam darbui, tiek individualiems kūrybiniams bandymams.

    Studija aprūpinta įranga, kuri įprastai siejama su kūrybinių industrijų ar technologinių dirbtuvių aplinka: įrengtos interaktyvios darbo vietos, numatytos vietos fotografijai ir skaitmeninei kūrybai, įsigyti kompiuteriai. Taip pat numatytos galimybės prototipavimui ir gamybai – mokiniai galės dirbti su 3D spausdintuvu, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, grafikos spausdinimo presu.

    Muzikinėms veikloms įsigyti instrumentai, integruota garso aparatūra, o pristatymams ir renginiams pritaikyta mobili scena. Gimnazijoje tikimasi, kad tokia infrastruktūra padės mokiniams lengviau išbandyti skirtingas kūrybos kryptis, o mokytojams – kurti šiuolaikiškesnes pamokas ir projektus.

    Kartu su Menų studijos įrengimu atnaujintas ir pereinamasis koridorius, jungiantis du gimnazijos pastato korpusus: pakeistos grindys, atnaujinta sienų apdaila, įrengti nauji radiatoriai. Atnaujinta erdvė turėtų pagerinti kasdienį judėjimą ir komfortą visai bendruomenei.

    Menų studija įrengta įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri orientuota į ugdymo kokybės stiprinimą ir mokyklų infrastruktūros modernizavimą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis, programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • Veisiejuose paskutinį skambutį išgirdo 25 abiturientai: kokių palinkėjimų sulaukė iš vadovų

    Veisiejuose paskutinį skambutį išgirdo 25 abiturientai: kokių palinkėjimų sulaukė iš vadovų

    Paskutinis skambutis Veisiejuose

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis 25 abiturientams. Tai simbolinė riba, žyminti mokyklos etapo pabaigą ir artėjančią brandos egzaminų pradžią.

    Paskutinio skambučio šventė tradiciškai skirta ne tik atsisveikinimui su pamokomis, bet ir bendruomenės padrąsinimui prieš vieną svarbiausių metų išbandymų. Abiturientams tai metas susitelkti, užbaigti paskutinius pasirengimo darbus ir nusiteikti atsakingam laikotarpiui.

    Sveikinimai ir palinkėjimai

    Šventėje abiturientus sveikino savivaldybės atstovai ir vietos bendruomenės lyderiai. Sėkmės egzaminuose ir užtikrinto starto į kitą gyvenimo etapą linkėjo vicemeras Dalius Mockevičius, Veisiejų seniūnas Zenonas Sabliauskas bei gimnazijos direktorė Jurgita Mozerienė.

    Prie sveikinimų prisidėjo ir Veisiejų Šv. Jurgio parapijos klebonas Žydrūnas Burnys. Jo palinkėjimai, kaip ir kitų svečių žodžiai, buvo skirti padrąsinti abiturientus nepasimesti įtampos laikotarpiu ir pasitikėti savo darbu.

    Prieš egzaminus

    Artėjant brandos egzaminams, abiturientams ypač svarbi aiški dienotvarkė, poilsio režimas ir realistiški tikslai. Specialistai dažnai pabrėžia, kad geriausią rezultatą lemia ne paskutinės nakties mokymasis, o nuoseklus kartojimas ir ramus pasiruošimas.

    Gimnazijos bendruomenė abiturientams linkėjo lengvo skrydžio ir sėkmingų sprendimų renkantis tolimesnį kelią. Paskutinis skambutis Veisiejuose tapo dar vienu priminimu, kad mokyklos pabaiga yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

  • Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose užbaigtas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, savaitę sujungęs kūrybą, bendrystę ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiemet į renginį atvyko kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų ir Latvijos, o dalis darbų jau perkelti į miestą bei vietos įstaigas.

    Plenero uždarymas surengtas Veisiejų VESK aktų salėje, kur susitiko dalyviai, savivaldybės atstovai ir bendruomenė. Renginyje dalyvavusi merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad pleneras tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių krašte ir kasmet įgauna daugiau apimties.

    „Džiaugiuosi, kad „Veisiejų pavasaris“ kiekvienais metais stebina vis naujais darbais ir sukuria vertę, kuri lieka žmonėms ilgai po renginio“, – sakė Ausma Miškinienė.

    Plenero metu sukurti darbai apima kryždirbystę, medžio drožybą, kalvystę ir tapybą, o rezultatų geografija neapsiriboja vien Veisiejais. Organizatorių teigimu, daliai kūrinių prireiks daugiau laiko užbaigti, tačiau pagrindiniai akcentai jau matomi ir įsilieja į miesto kasdienybę.

    Veisiejietis Audrius Goberis atkūrė autentišką Sorakos Petroškų kaimo kryžių, tęsiant vietos sakralinio paveldo tradicijas. Liaudies meistras Juozas Videika išdrožė koplytstulpį su Šv. Agotėlės skulptūra, o kalvis Tomas Pacaitis jį papuoš metalo saulute.

    Jaunasis kūrėjas Benas Jezerskas su komanda pagamino dešimt ąžuolinių suolų, kurie papildys Veisiejų viešąsias erdves ir bus praktiškai naudojami gyventojų bei svečių. Kalviai Juozas Varnelis ir Ramūnas Šuminskas nukalė meniškus senųjų Veisiejų kapinių vartus, taip sustiprindami kapinių aplinkos estetiką ir ilgaamžiškumą.

    Vienas ryškiausių plenero akcentų – darbai, susiję su vietos sakraline erdve ir istorine atmintimi. Medžio drožėjas Artūras Zienka Veisiejų Šv. Jurgio parapijos bažnyčiai dovanoja apaštalų Petro ir Povilo skulptūras, kurios papildys bažnyčios meninį ansamblį.

    Į plenerą įsilieję Latvijos kūrėjai prisidėjo ir prie didelio formato darbų. Dailininkė Ieva Liepina kartu su Arvydu Brazdžiūnu ant bažnyčios sienos tapė Šv. Jurgį, kovojantį su slibinu – darbą, reikalaujantį kruopštumo, techninio pasirengimo ir darbo aukštyje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie plenerai regionuose vis dažniau tampa ne vien menininkų susitikimais, bet ir tvariu viešųjų erdvių stiprinimo būdu. Lietuvoje ryškėjanti tendencija – meną priartinti prie kasdienės aplinkos, kai kūriniai kuriami konkrečioms vietoms, o bendruomenė įtraukiama ne tik kaip žiūrovas, bet ir kaip proceso dalis.

    Šiemet plenero programoje atsirado ir aiškesnis ryšys su sukaktimis bei kultūrine edukacija. Kadangi Lazdijų rajone minimas Antano Žmuidzinavičiaus jubiliejus, sukurti šeši dailininko kūrinių printai, kurie papuoš savivaldybės erdves, o dailininkas Alfredas Jurevičius nutapė Antano Žmuidzinavičiaus portretą.

    Prie dovanojamų darbų prisidėjo ir kiti plenero dalyviai: Elena Griščenko Lazdijų kultūros centrui parengė Rudaminos bažnyčios vaizdinį, o tapytojai savo drobėse įamžino Lazdijų krašto gamtos motyvus. Pasak organizatorių, tai leidžia plenerui išlikti ne vien kaip renginiui, bet ir kaip augančiai kultūrinei kolekcijai.

    Plenero rengėjai dėkojo kūrėjams, rėmėjams, partneriams ir vietos bendruomenei, prisidėjusiems prie renginio logistikos ir priėmimo. Plenero akimirkas fiksavo fotografas Artūras Bėkšta, o sukurti darbai artimiausiu metu bus pristatomi ir plačiau, kviečiant gyventojus juos atrasti Veisiejų ir kitose Lazdijų rajono erdvėse.

  • Lazdijų rajono garbės pilietis Vytautas Žukauskas: pleneras „Veisiejų pavasaris“ paliko ryškų pėdsaką

    Lazdijų rajono garbės pilietis Vytautas Žukauskas: pleneras „Veisiejų pavasaris“ paliko ryškų pėdsaką

    Lazdijų rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Jis vertinamas kaip ilgametis kultūros puoselėtojas, menininkas ir parodų kuratorius, kurio darbai ir iniciatyvos siejamos su Veisiejų bei viso rajono kultūriniu gyvenimu.

    Vienas ryškiausių jo projektų – tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, pradėtas 2001 metais. Per daugiau nei du dešimtmečius renginys tapo nuolatine kūrybine platforma, į kurią atvyksta autoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių bei kitų Europos šalių.

    Per 26 plenero gyvavimo metus, savivaldybės pateikiamais duomenimis, sukurta daugiau kaip 200 kūrinių – nuo tapybos iki skulptūros ir kalvystės darbų. Dalis jų šiandien puošia Veisiejų ir Lazdijų rajono viešąsias erdves, taip pat kultūros įstaigas, mokyklas ir bažnyčias, formuodami atpažįstamą vietos vizualinį identitetą.

    Kultūrinėms iniciatyvoms papildomo svorio suteikė ir atminimo ženklai, susiję su krašto istorija bei kūrėjais. 2023 metais Veisiejuose, minint poeto Sigito Gedos 80-ąsias gimimo metines, pastatytas jam skirtas paminklas, tapęs svarbiu vietos kultūros akcentu.

    Pastaraisiais metais, tęsiantis karo Ukrainoje kontekstui, „Veisiejų pavasaryje“ aktyviau dalyvavo ir Ukrainos menininkai. Savivaldybė pabrėžia, kad plenero metu vyko bendros kūrybinės dirbtuvės, parodos ir bendruomenę telkiančios veiklos, stiprinusios tarptautinius ryšius ir kultūrinį solidarumą.

    Vytautas Žukauskas taip pat įvertintas už gebėjimą suburti skirtingas kartas ir auditorijas: jo iniciatyva rajone rengtos parodos, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su menininkais. Toks nuoseklus darbas prisideda prie regiono kultūrinio patrauklumo ir ilgalaikės kūrybinės infrastruktūros kūrimo.

    2018 metais Vytautui Žukauskui buvo suteiktas Veisiejų krašto garbės piliečio vardas. Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio ženklas ir liudijimas jam bus įteikti birželio 5 dieną per renginį „Pasienio fiesta 2026“.

  • Veisiejuose startavo 26-asis pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“: kūrėjai savaitę dirbs miestui

    Veisiejuose startavo 26-asis pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“: kūrėjai savaitę dirbs miestui

    Veisiejuose iškilmingai atidarytas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“. Šiemet jis rengiamas jau 26-ąjį kartą, o atidarymo ceremonija tradiciškai vyko Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje.

    Renginys į miestą sukvietė įvairių sričių kūrėjus iš Lietuvos ir Latvijos. Visą savaitę tapytojai, medžio drožėjai ir kalviai kurs vietoje, dalysis patirtimi ir idėjomis, o dalis darbų bus skiriami Veisiejų bei Lazdijų kraštui.

    Atidaryme dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, tarybos nariai, plenero dalyviai ir kiti svečiai. Merė menininkams linkėjo įkvėpimo ir sėkmingos kūrybinės savaitės, pabrėždama, kad renginys tapo svarbia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.

    Plenero erdvė Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje per daugelį metų įgijo simbolinę prasmę ir tapo neatsiejama renginio tradicijos dalimi. Už Amžinybėn išėjusius buvusius plenero dalyvius Šv. Mišias aukojo ilgametis plenero dalyvis, Marijampolės dekanato vicedekanas kunigas Algirdas Žukauskas.

    Organizatoriai pristatė plenero programą ir dalyvius, kurie šiemet atstovauja kelioms kūrybos kryptims. Tarp jų yra tapytojai Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Gražina Vitartaitė, Vytautas Poška, Andrius Mosiejus, Alfredas Jurevičius, Elena Griščenko, Arvydas Brazdžiūnas ir Ieva Liepina.

    Plenere taip pat dirbs medžio drožėjai Artūras Zienka, Juozas Videika, Gintautas Akstinas, Saulius Lampickas, Audrius Goberis ir Benas Jezerskas. Kalvystės darbams atstovaus Juozas Varnelis, Ramūnas Šuminskas ir Tomas Pacaitis.

    Plenero akimirkas fiksuos fotografas Artūras Bėkšta. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokie kūrybiniai susitikimai ne tik praturtina vietos kultūros lauką, bet ir stiprina bendruomenės ryšį su menininkais, kai kūrybos procesas tampa atviras žiūrovams.

    Plenero darbų paroda ir uždarymo ceremonija numatyta gegužės 23 dieną 13 valandą VESK Veisiejai salėje Ryto g. 15, Kailinių kaime, Veisiejų seniūnijoje. Į renginį kviečiami visi meno mylėtojai, norintys pamatyti savaitės metu sukurtus darbus ir susitikti su jų autoriais.

  • Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų tarybos posėdis: priimti 56 sprendimai, nuo kapinių plėtros iki mokyklų klasių komplektų

    Lazdijų rajono savivaldybės 10-oji taryba 31-ajame posėdyje apsvarstė 56 klausimus ir priėmė sprendimų paketą, kuris palies tiek kasdienes paslaugas, tiek ilgalaikį rajono planavimą. Tarp svarbiausių temų – švietimo tinklas, atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas ir projektai, orientuoti į investicijų pritraukimą.

    Posėdyje priesaiką davė ir prie tarybos darbo vėl prisijungė Sigita Lenauskienė. Tokie pasikeitimai tarybos sudėtyje paprastai reiškia, kad sprendimų priėmimo procesuose grįžta tęstinumas komitetuose ir balsavimuose, o daliai klausimų gali būti perskirstytos atsakomybės.

    Taip pat nuspręsta suteikti Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardą Vytautui Žukauskui. Savivaldybė sprendimą grindė jo ilgamečiu indėliu į kultūros puoselėjimą, kūrybinę veiklą ir iniciatyvas, kurios, pasak tarybos, prisidėjo prie Veisiejų krašto žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų.

    Taryba pritarė 2025 metų veiklos ataskaitoms, apimančioms savivaldybės, administracijos ir savivaldybės įstaigų darbą. Tokie dokumentai savivaldybių praktikoje tampa pagrindu vertinant, ar įgyvendinami strateginiai tikslai, ir kokių korekcijų reikia planuojant kitų metų biudžeto prioritetus.

    Švietimo srityje patvirtinti 2026–2027 mokslo metų klasių komplektai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bei mokinių skaičius rajono mokyklose. Šie sprendimai paprastai susiję su demografinėmis tendencijomis ir finansavimu, nes nuo mokinių skaičiaus priklauso mokyklų tinklo planavimas, pedagogų poreikis ir ugdymo organizavimas.

    Gyventojams aktualūs pokyčiai numatyti ir paslaugų įkainių srityje: patvirtinti atnaujinti VšĮ „Lazdijų kultūros centras“ ir VšĮ „Lazdijų švietimo centras“ teikiamų atlygintinų paslaugų įkainiai. Savivaldybė tokius sprendimus dažniausiai sieja su sąnaudų pokyčiais bei paslaugų prieinamumo išlaikymu, todėl galutinis poveikis gyventojams priklausys nuo konkrečių kainų ir taikomų lengvatų.

    Atliekų tvarkymo srityje patvirtinta atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo tvarka, taip pat atnaujintos Lazdijų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti aiškesniam procesui, kai gyventojai ginčija sąskaitas, konteinerių aptarnavimą ar rūšiavimo reikalavimus, o savivaldybei – mažinti interpretacijų ir nesusipratimų riziką.

    Teritorijų planavimo darbotvarkėje – Lazdijų rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimas ir Veisiejų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo pradžia. Bendrieji planai nubrėžia plėtros kryptis, nustato prioritetus infrastruktūrai ir apsaugo teritorijas, kuriose svarbios gamtinės ar kultūrinės vertės, todėl tokie sprendimai paprastai daro įtaką tiek statyboms, tiek investicijų pritraukimui.

    Atsižvelgus į bendruomenės, seniūnaičių ir parapijos nuomonę, pritarta Šventežerio civilinių kapinių plėtrai prie esamų kapinių miestelyje. Savivaldybės sprendimą siejo su siekiu išsaugoti gyventojams svarbią, lengvai pasiekiamą laidojimo vietą, o tolesni veiksmai paprastai apima projektavimą ir žemės tvarkymo procedūras.

    Posėdyje pritarta ir dalyvavimui projektuose, susijusiuose su infrastruktūros plėtra bei visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumu. Savivaldybė planuoja dalyvauti projekte „Elektros infrastruktūros plėtra investicijų pritraukimui Lazdijų rajone“, o Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras – projekte, orientuotame į integruotas, mokslu pagrįstas paslaugas tikslinėms grupėms.

    Galiausiai patikslinta Lazdijų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategija, kuri, savivaldybės teigimu, leistų pritraukti papildomą finansavimą gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais. Pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti pasirengimui ekstremalioms situacijoms, todėl strateginiai dokumentai vis dažniau numato informavimo, mokymų ir bendruomenių įtraukimo priemones.