Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra smarkiai nuniokojo valstybinius miškus. Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad pirminiais skaičiavimais užfiksuota apie 150 000 kietmetrių vėjavartų ir vėjalaužų, o žala dar tikslinama.
Didžiausi pažeidimai nustatyti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioniniuose padaliniuose. Miškininkai tęsdami apžiūras registruoja išverstus ir nulaužtus medžius, kad galėtų planuoti tvarkymo darbus ir įvertinti realų mastą.
VMU duomenimis, plynai pažeistuose medynuose preliminariai suskaičiuota apie 17 000 kietmetrių medienos, o tokių teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų. Likusi dalis yra pavieniai vėjo išversti ar išlaužyti medžiai, kurių tūris viršija 130 000 kietmetrių.
Didžiausias audros pažeistos medienos kiekis fiksuotas Dubravos regioniniame padalinyje – 19 100 kietmetrių, Kazlų Rūdos – 17 900, Biržų – 16 800, Panevėžio – 9 000. Pasak VMU, šios audros padariniai jau daugiau nei du kartus viršija per visus 2025 metus iki šiol fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.
Kodėl pirmiausia tvarkomos eglės
Miškininkų skaičiavimu, spygliuočiai sudaro daugiau kaip 70 000 kietmetrių visos audros pažeistos medienos. Dėl to prioritetas teikiamas išverstų ir nulaužtų eglių sutvarkymui bei kuo greitesniam jų išgabenimui iš miško.
Toks sprendimas susijęs su žievėgraužio tipografo rizika. Audros pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas šiam kenkėjui daugintis, todėl operatyvus medžių pašalinimas laikomas viena svarbiausių priemonių, padedančių apsaugoti greta esančius sveikus eglynus.
Miško keliai ir lankytojų saugumas
Nurimus stipriausiems vėjo gūsiams, VMU darbuotojai pirmiausia ėmėsi atlaisvinti nuvirtusiais medžiais užverstus miško kelius ir privažiavimus. Pabrėžiama, kad tai svarbu ne tik miško technikai, bet ir specialiosioms tarnyboms, kurios turi pasiekti atokias vietoves.
VMU perspėja, kad lankytis audros smarkiai paveiktose teritorijose pavojinga, nors dabar pats grybavimo ir uogavimo sezonas. Miške pavojų kelia ne tik ant žemės gulintys kamienai, bet ir nulaužtos šakos, įstrigusios lajose, taip pat įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai.
Prieš vykstant į mišką rekomenduojama pasitikrinti orų prognozes ir vengti vietų, kuriose matomi akivaizdūs audros padariniai. Stiprėjant vėjui ar artėjant audrai, patariama nedelsti ir kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.
Duomenys dar gali keistis
VMU nurodo bendradarbiaujanti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei savivaldybėmis, derinant padarinių šalinimo darbus ir terminus. Kadangi pateikti skaičiai yra pirminiai, po išsamesnio vertinimo jie gali būti patikslinti.
Miškininkai prašo gyventojų kantrybės, nes kai kur pravažiavimas miško keliais vis dar gali būti apsunkintas. Taip pat primenama, kad atsargumo priemonių reikia laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.