CP v2

Tag: Vėjo parkai

  • „Tauron“ įsigijo 21 MW vėjo elektrinės projektą: kur Lenkijoje iškils Myślibórz parkas

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ atsinaujinančios energetikos bendrovė „Tauron Zielona Energia“ įsigijo 21 MW galios vėjo elektrinės projekto bendrovę „Myślibórz Wind Farm“. Apie sandorį pranešė projektą vystžiusi „European Energy“, iki šiol rengusi projektą statyboms.

    Planuojamas Myślibórz vėjo parkas bus statomas šiaurės vakarų Lenkijoje. Projektą numatyta įgyvendinti su šešiomis „Vestas“ V126 turbinomis, kurių kiekvienos galia siekia 3,5 MW.

    „European Energy“ modelis dažnas atsinaujinančios energetikos rinkoje: įmonė išvysto projektą iki parengties statyboms ir tuomet jį parduoda investuotojui ar energetikos grupei. Toks sandoris leidžia vystytojui išlaisvinti kapitalą ir tęsti naujų projektų portfelio plėtrą.

    „Matome geras galimybes toliau vystyti projektus, kurie gali pateikti naujų atsinaujinančios energetikos galių Lenkijos rinkai“, – sakė „European Energy“ viceprezidentė ir regiono vadovė Vidurio Europai Olga Sypuła.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 2025 metais „Enea Nowa Energia“ pardavė šešis veikiančius vėjo parkus, kurių bendra galia siekė 84,5 MW. Toks aktyvumas rodo, kad Lenkijos vėjo energetikos projektų rinka išlieka likvidi, o portfeliai pereina iš vystytojų į operatorius, galinčius užtikrinti statybų ir eksploatacijos finansavimą.

    „Tauron Zielona Energia“ grupėje atsakinga už atsinaujinančių išteklių projektų parengimą, plėtrą ir įsigijimus. Vienu svarbiausių jos vystomų projektų laikomas Miejska Górka vėjo parkas: 190 MW galia ir 53 vėjo turbinos.

    Tokie įsigijimai atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur didieji energijos tiekėjai ir gamintojai spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių. Vėjo parkų projektų pirkimas dažnai leidžia greičiau didinti žaliąsias galias nei pradėti vystymą nuo nulio, ypač kai projektas jau turi pagrindinius leidimus ir yra parengtas statybų etapui.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • Lenkijos jūrinė vėjo energetika: startuoja programa „Gotowi na Offshore“ su iki 23 mln. eurų parama

    Lenkijos pramonės plėtros agentūra ARP kartu su verslo plėtros agentūra PARP ir vystytojais PGE Baltica bei Orlen Neptun pradeda programą „Gotowi na Offshore“. Ji skirta vietos įmonėms, siekiančioms įsitraukti į jūrinės vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje.

    Programos esmė – padėti tiekėjams pasirengti konkurencingai dalyvauti dideliuose pirkimuose: nuo technologinių sprendimų iki organizacinių, finansinių ir operacinių gebėjimų. Iniciatyva siejama su platesnėmis pastangomis didinti vietinį turinį energetikos investicijose.

    Kas siūloma įmonėms?

    Programa remiasi dviem kryptimis: kompetencijų ugdymu ir finansavimu. Įmonėms numatytos mokymų galimybės per PARP administruojamą Paslaugų plėtros bazę, kurioje akcentuojami įėjimo į tiekimo grandines, pasiūlymų rengimo, sutarčių valdymo, saugos ir kokybės klausimai.

    Antroji kryptis – kapitalo prieinamumas. ARP skelbia planuojanti suteikti iki 23 mln. eurų finansavimą investicijoms, kurios reikalingos norint atitikti jūrinės vėjo energetikos projektų reikalavimus ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    Kodėl ši programa svarbi?

    Jūrinė vėjo energetika Baltijos regione spartėja, o tiekimo grandinės tampa vis labiau konkurencingos ir specializuotos. Tiekėjams svarbūs sertifikavimai, griežti terminai, tarptautiniai HSE standartai ir gebėjimas užtikrinti stabilų tiekimą didelės apimties projektuose.

    Lenkija viešai deklaruoja tikslus iki 2030 metais pasiekti 5,9 GW jūrinio vėjo galią, o iki 2040 metais šis segmentas galėtų išaugti iki 18 GW. Tokios apimtys reiškia ilgalaikę paklausą gamybai, logistikai, uostų infrastruktūrai ir specializuotoms paslaugoms.

    Programos rengėjų teigimu, konsultacijos su rinka parodė, kad vietos įmonės domisi offshore sektoriumi, tačiau dažniausiai susiduria su kompetencijų spragomis ir ribotu finansavimu. Todėl tikimasi, kad „Gotowi na Offshore“ padės greičiau suformuoti konkurencingą vietos tiekėjų bazę.

  • Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Europoje 2026 metų pirmąjį pusmetį į tinklą prijungta 8,8 gigavato naujų vėjo elektrinių galios, arba 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „WindEurope“ duomenys. Didžiausią naujų įrengimų dalį sudarė sausumos parkai, o jūroje prijungta 2,3 gigavato.

    Bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia Europoje jau viršija 311 gigavatų, iš kurių apie 270,5 gigavato tenka sausumai ir 40,9 gigavato jūrai. Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse sukaupta beveik 252 gigavatų vėjo galios, didžioji dalis taip pat yra sausumoje.

    Rekordiniai metai ir poveikis dujų importui

    Prognozuojama, kad 2026 metai gali tapti rekordiniai: iki metų pabaigos Europoje gali būti įrengta apie 24 gigavatai naujos vėjo galios. „WindEurope“ skaičiuoja, kad vien šių metų naujai įrengtos elektrinės gali pagaminti tiek elektros, kiek jos pakaktų maždaug 7 milijonams Europos namų ūkių.

    Organizacijos vertinimu, toks papildomas generacijos kiekis gali sumažinti iškastinio kuro importą, prilygstantį maždaug 25 suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams per metus. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų energetikos kainų šuolių, kai Europa aktyviai didino tiekimo šaltinių įvairovę ir spartino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Kur augimas sparčiausias?

    Didžiausią postūmį 2026 metų pirmąjį pusmetį suteikė Vokietija, kur įrengta apie 3,4 gigavato. Reikšmingas augimas fiksuotas ir Danijoje, Lenkijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje, o Ukraina, nepaisant karo sąlygų, prijungė daugiau nei 400 megavatų.

    „WindEurope“ prognozuoja, kad 2026–2030 metais Europoje gali būti įrengta 148 gigavatai naujos vėjo galios, o Europos Sąjungoje 27 valstybėse – 111 gigavatų, vidutiniškai po 22 gigavatus per metus. Toks mastas reikštų, kad iki 2030 metų vėjas galėtų patenkinti reikšmingą elektros poreikio dalį, stiprindamas energetinį saugumą ir mažindamas priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Investicijos ir aukcionų bumas

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį Europoje į naujus vėjo parkus investuota apie 9 milijardus eurų, o šie projektai bus įgyvendinami artimiausiais metais. Vyriausybės per tą patį laikotarpį aukcionuose paskirstė daugiau nei 17 gigavatų vėjo galios, o antrąjį metų pusmetį planuojama papildomai skelbti konkursus dar dėl 26 gigavatų.

    Jei šie planai bus įgyvendinti, 2026 metai gali tapti metais, kai Europoje aukcionuose paskirstyta daugiausia naujos vėjo galios per visą istoriją. Tai signalizuoja apie prasidedantį spartesnės plėtros etapą, kurio tikslas – 2030-aisiais pasiekti nuoseklų maždaug 30 gigavatų metinį įrengimų tempą.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.

  • Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos energetikos institucijos per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energijos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Sprendimas siejamas su šalies tikslu sparčiau didinti vietinę žaliąją gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.

    Pagal aukciono sąlygas kiekvienas laimėjęs projektas turės integruoti energijos kaupimo sprendimus, kad vėjo generacija būtų stabilesnė ir lengviau valdoma elektros tinkle. Nustatytas minimalus reikalavimas yra 0,25 megavatvalandės kaupimo vienam įrengtam vėjo megavatui.

    Tai reiškia, kad vien šiems 170 megavatų vėjo parkams bendrai reikės mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes kaupimas padeda sušvelninti gamybos svyravimus ir sumažinti balansavimo kaštus, kurie ypač juntami plečiantis nepastovių šaltinių daliai.

    Aukciono komisija pirmumą teikė mažiausioms siūlomoms elektros kainoms iš techninius reikalavimus atitinkančių paraiškų. Laimėjusių pasiūlymų kainos svyravo nuo 1,2398 iki 1,2528 Moldovos lėjų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, tai yra maždaug 0,062–0,063 euro už kilovatvalandę.

    Daugiausia projektų laimėjo konsorciumas Lumina Noastra, kuriam atiteko keturi projektai su 54 megavatų bendra galia. Navitas Energy užsitikrino 40,5 megavatų, bendroji Leafwind Energy ir Oromaxmontaj įmonė – 35 megavatus, o grupė, kuriai vadovauja Summa FIBA Enerji, gavo 40,5 megavatų remiamos galios 52 megavatų objekte.

    Investuotojai įsipareigojo vėjo elektrines pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 36 mėnesius nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Taip pat numatyta, kad kiekvienas konsorciumas steigia atskirą juridinį asmenį, kuris įgyvendins projektą, sudarys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir įgis didelio tinkamo gamintojo statusą.

    Energetikos sektoriui tai signalas, kad Moldova pereina prie griežtesnio, į tinklo patikimumą orientuoto atsinaujinančios energetikos plėtros modelio, kai gamybą lydi privalomos lankstumo priemonės. Ministerija tikisi, kad bendrai įgyvendinti projektai ne tik padidins vietinę žaliąją generaciją, bet ir prisidės prie elektros sistemos stabilumo, ypač didesnio vartojimo ar importo ribojimų laikotarpiais.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.

  • Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Pasaulinis lūžis jūroje

    Japonijoje planuojamas 315 MW galios Oga–Katagami–Akita jūrinio vėjo elektrinių parkas peržengė vieną svarbiausių inžinerinių ribų – projektas įvertintas kaip atitinkantis seisminei rizikai taikomus reikalavimus. Atitiktį patvirtino „Bureau Veritas Japan“, įvertinusi projektavimo sprendinius pagal griežtas vietos normas.

    Šis sprendimas išskirtinis tuo, kad Japonijai tenka projektuoti ne tik audrų bangų ir uraganinių vėjų poveikiui, bet ir itin retoms, tačiau potencialiai labai stiprioms tektoninėms apkrovoms. Šalis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiedo zonoje, todėl seisminiai kriterijai čia tampa esmine infrastruktūros saugos dalimi.

    Kodėl Japonijai reikia kitokių standartų

    Projektavimo metu vertintos vietos sąlygos, ekstremalios apkrovos ir detalūs konstrukciniai sprendiniai, kad parkas išliktų stabilus net esant sudėtingiems grunto pokyčiams. Vienas didžiausių iššūkių – grunto skystėjimas, kai smėlingas jūros dugnas dėl drebėjimų praranda laikomąją galią.

    Tokių rizikų svarbą Japonija jautriai patyrė po 2011 metais įvykusio 9,0 balo žemės drebėjimo, kai kai kuriose pakrantės vietose fiksuoti reikšmingi grunto elgsenos pokyčiai. Dėl to inžinieriams tenka projektuoti taip, kad konstrukcija atlaikytų bangų, vėjo ir seismines apkrovas vienu metu.

    21 turbina vietoje 33

    Parke numatyta įrengti 21 „Vestas“ V236-15.0 MW turbiną, o tai būtų vienas pirmųjų tokios galios turbinų diegimų už Europos ribų, neskaičiuojant Kinijos. Vien tik didesnė vienos turbinos galia leidžia sumažinti reikalingų pamatų ir montavimo operacijų skaičių.

    Palyginimui, ankstesniame Akita–Noshiro projekte 139 MW galiai pasiekti reikėjo 33 turbinų po 4,2 MW. Oga–Katagami–Akita atveju 21 didelės galios turbina leidžia pasiekti 315 MW, taip mažinant medžiagų poreikį ir laivų darbų apimtis.

    Grafikas, rinka ir platesnė reikšmė

    Komercinis parko paleidimas planuojamas 2028 metų birželio mėnesį. Turbinų montavimo darbams numatoma pasitelkti specializuotą įrangą, o dalis tiekimo grandinės sprendimų Japonijoje derinami prie vietos reikalavimų ir darbo jūroje sezoniškumo.

    Šis projektas laikomas svarbiu etalonu ne tik Japonijai: panašiose seismiškai aktyviose zonose esančios šalys, tokios kaip Taivanas, Pietų Korėja, Filipinai ar Indonezija, susiduria su analogiškomis geologinėmis rizikomis. Praktikoje patvirtintas modelis gali paspartinti projektavimą ir sertifikavimą visame regione.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas Oga Katagami Akita Offshore Green Energy, kuriame dalyvauja keli energetikos ir infrastruktūros rinkos dalyviai. Sertifikavimo reikšmė – ne vien formalumas: tai signalas rinkai, kad didelės galios jūrinis vėjas gali būti diegiamas ir ten, kur seisminė rizika iki šiol ribojo ambicingesnius planus.