Velso pakrantėje rasta nedidelė žalvarinė spyna beveik du dešimtmečius nepasidavė ją atradusiam Peteriui Hughesui, tačiau mokslininkams galiausiai pavyko ją atrakinti pasitelkus kompiuterinę tomografiją (KT). Spyna į krantą pateko iš prekybinio laivo „Ann Francis“, kuris sudužo 1583 metais.
Kaip rašo „ZME Science“, tyrėjai vietoje bandymo perrinkti visas 1 296 galimas kombinacijas nuskenavo spynos vidų ir taip, nepažeisdami mechanizmo, nustatė teisingą raidžių seką. Kodas pasirodė esantis ANCE.
Spyna turi keturis besisukančius žiedus, kuriuose išgraviruotos po šešias raides, o galuose – papildomi ženklai, greičiausiai turėję suklaidinti bandančiuosius atspėti kombinaciją. Nors žiedai iki šiol sukinėjosi sklandžiai, dėl viduje susikaupusių smėlio ir nešvarumų per dažni bandymai galėjo sugadinti trapų mechanizmą.
Atrakinta spyna tapo ne tik technologiniu laimėjimu, bet ir nauju impulsu laivo nuolaužos istorijai – nors kas tiksliai buvo saugoma, vis dar lieka neaišku. Tyrėjai pripažįsta, kad keturios raidės gali turėti asmeninę prasmę, tačiau kol kas paaiškinimo nerasta.
Kaip padėjo mikro-KT skenavimas
Sprendimo raktas buvo mikrokompiuterinė tomografija – aukštos raiškos KT metodas, leidžiantis matyti smulkias vidines struktūras. Toks skenavimas dažnai naudojamas biologijoje ar medicinoje, tačiau šiuo atveju pritaikytas archeologiniam radiniui.
Pirmieji bandymai ne iš karto davė rezultatą: tyrėjams teko koreguoti skenavimo nustatymus, kol pavyko gauti pakankamai detalius vaizdus. Sukūrus 3D modelį, tapo įmanoma pamatyti vidines įpjovas ir jų sutapimą su išorinėmis raidėmis.
Galiausiai muziejaus specialistai tiksliai sulygiavo žiedus taip, kad susidėliotų ANCE, o mechanizmas atsileido – išslydo raktą primenanti vidinė detalė. Taip po 443 metų spyna buvo atverta ne prievarta, o „pažvelgus“ į jos vidų.
Laivas, audra ir dingęs krovinys
„Ann Francis“ priklausė Anglijos pirkliui Francisui Shaxtonui iš King’s Lynn – šaltiniuose jis ir jo šeima siejami su kontrabanda ir prekybinių laivų flotile. 1583 metų spalį laivas išplaukė į Ispaniją gabendamas kviečius, o atgal plukdė atsiskaitymams skirtą auksą ir sidabrą.
Gruodžio 28 dieną laivą nuo planuoto maršruto nubloškė stipri audra, ir jis užplaukė ant seklumos ties Margam paplūdimiu. Istoriniai teismo įrašai mini, kad netrukus po katastrofos prasidėjo plėšikavimas: vienas žemvaldys esą apkaltino daugiau nei 100 žmonių laivo turto grobstymu.
Tų laikų inventoriuje minimi pabūklai, inkarai, prieskoniai, pinigai ir trys skrynios sulaužytomis spynomis. Ar dabar atverta spyna buvo iš vienos jų, patvirtinti neįmanoma, tačiau ryšys atrodo tikėtinas.
Ką dar rado paplūdimyje
Peteris Hughesas spyną aptiko 1999 metais Margam paplūdimyje, netoli Port Talbot, ieškodamas daiktų metalo detektoriumi. Nuo 1996 metų jis, pasak pasakojimo, net 21 metus grįždavo į paplūdimį po audrų ir kasinėjimų, kai smėlis atidengdavo naujų radinių.
Jo surinkti artefaktai – apie 870 aukso ir sidabro monetų, navigacijos įranga, buities daiktai ir asmeniniai reikmenys. Tarp monetų buvo kaldintų Vokietijoje ir Portugalijoje, taip pat Meksikoje – įskaitant labai ankstyvus ispaniškos kolonijinės monetų kalbos pavyzdžius.
Pati spyna rasta tarp ispaniškų sidabrinių monetų, šalia dviejų svarelių, kurie kadaise galėjo būti naudojami tikrinant aukso valiutos vertę. Vis dėlto, nors spyna dabar atverta, klausimas, ką ji saugojo – monetas, dokumentus ar kitus vertingus, per šimtmečius suirusius daiktus, – greičiausiai liks be atsakymo.
Spyna šiuo metu eksponuojama kartu su kitais „Ann Francis“ lobiais Nacionaliniame krantinės muziejuje Svonsyje.