Tag: Velžio gimnazija

  • Panevėžio rajone startavo II priėmimo etapas: kur dar yra laisvų vietų darželiuose ir mokyklose

    Panevėžio rajono savivaldybė praneša, kad nuo birželio 1 dienos prasidėjo antrasis prašymų teikimo etapas į rajono ugdymo įstaigas. Prašymai teikiami per Centralizuotą priėmimo į švietimo įstaigas sistemą (CPIS), kuri naudojama tiek darželiams, tiek mokykloms.

    Antrasis etapas aktualus tėvams ir globėjams, kurie dar nepateikė prašymo, taip pat tiems, kurie per pirmąjį etapą negavo pageidaujamos vietos. Savivaldybė ragina peržiūrėti likusias galimybes ir, esant poreikiui, pateikti naują prašymą į laisvas vietas.

    Laisvos vietos: kur dar galima pretenduoti

    Šiuo metu laisvų vietų yra visose Panevėžio rajono švietimo įstaigose, įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, taip pat 1–9 ir 11 klases. Išimtis taikoma Velžio gimnazijai, kur nebeliko laisvų vietų į pirmąsias pradinio ugdymo klases.

    Tačiau į kitas Velžio gimnazijos klases pretenduoti dar galima, nes jose yra likę po kelias laisvas vietas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laisvų vietų situacija gali keistis, todėl tėvams svarbu sekti prašymo eigą ir reaguoti laiku.

    Kodėl verta rinktis CPIS sistemą?

    Centralizuota priėmimo sistema sukurta tam, kad prašymų teikimas būtų patogesnis ir vienodai taikomas visiems. CPIS leidžia aiškiau matyti priėmimo procesą ir sumažina administracinę naštą ugdymo įstaigoms.

    Savivaldybės teigimu, sistema užtikrina skaidresnį priėmimą, nes taikomi vienodi kriterijai, o tėvai gali operatyviau gauti informaciją apie prašymo būseną. Praktikoje tai reiškia mažiau neaiškumų dėl terminų, dokumentų ir sprendimų priėmimo eigos.

    Terminai ir kur kreiptis

    Antrojo etapo prašymai priimami nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 21 dienos. Sutartis su pasirinkta ugdymo įstaiga planuojama pasirašyti iki rugpjūčio 31 dienos.

    Išsamesnę informaciją apie priėmimo tvarką ir laisvų vietų skaičių savivaldybė rekomenduoja tikrinti ugdymo įstaigų interneto svetainėse. Kilus klausimams, konsultacijas teikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius telefonu +370 45 58 29 37.

  • Būsimų pedagogų klubai suvienijo jėgas: ką bendri projektai duos mokykloms ir mokiniams?

    Velžio gimnazijoje surengtas Panevėžio rajono švietimo centro inicijuotas Būsimųjų pedagogų klubo susitikimas su Visagino Jaunųjų pedagogų klubu. Renginyje aptartos veiklos, kurios padeda mokiniams iš arčiau pažinti mokytojo profesiją ir atsakingai planuoti karjerą.

    Susitikimą atidarė Velžio gimnazijos vadovai, pabrėžę, kad ankstyvas profesinis orientavimas tampa vis svarbesnis. Švietimo bendruomenė vis dažniau ieško praktinių būdų, kaip pritraukti jaunus žmones į pedagogikos studijas ir sustiprinti jų motyvaciją.

    Kas slypi už klubų idėjos?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovė pristatė, kaip ir kodėl susiformavo Būsimųjų pedagogų klubas. Akcentuota, kad klubo veiklos grindžiamos realiomis patirtimis: stebėjimu pamokose, mikropraktikomis, susitikimais su mokytojais ir ugdymo įstaigų vadovais.

    Panevėžio rajono švietimo centro atstovė apžvelgė jau įgyvendintus darbus ir kryptis, kurios labiausiai pasiteisino. Tokie klubai šiuo metu vertinami kaip viena iš priemonių mažinti būsimų mokytojų trūkumą, nes mokiniai anksti pamato ir profesijos prasmę, ir kasdienius iššūkius.

    Ką planuoja Panevėžio rajonas?

    Šiuo metu Būsimųjų pedagogų klubą Panevėžio rajono švietimo centre koordinuojanti švietimo paslaugų vadybininkė pristatė planuojamas veiklas ir idėjas. Tarp prioritetų įvardytas glaudesnis bendradarbiavimas su mokyklomis bei daugiau praktinių užduočių mokiniams, kad jie galėtų „pasimatuoti“ pedagogo rolę.

    Renginyje priminta ir karjeros specialistų reikšmė mokyklose, nes būtent jie dažnai tampa tiltu tarp mokinių, mokytojų ir išorinių partnerių. Velžio gimnazijos karjeros specialistė pasidalijo mokinių įspūdžiais, o Ramygalos ir Velžio gimnazijų mokiniai pristatė savo patirtis klubo veiklose.

    Visagino patirtys ir bendros kryptys

    Į Velžio gimnaziją atvykusi Visagino delegacija pristatė Jaunųjų pedagogų klubo veiklą ir komandos sudėtį. Kartu atvyko ir mokiniai, kurie jau yra išbandę mokymo veiklas bei pasidalijo, kas labiausiai padeda suprasti, ar pedagogo kelias jiems tinka.

    Susitikime daug dėmesio skirta tęstinumui: sutarta palaikyti ryšį ir dalintis gerąja praktika, kad panašios iniciatyvos būtų lengviau pritaikomos skirtingose savivaldybėse. Švietimo bendruomenė tikisi, kad toks bendradarbiavimas stiprins mokinių kompetencijas, pasitikėjimą savimi ir ilgainiui prisidės prie didesnio jaunų žmonių pasirinkimo studijuoti pedagogiką.

    „Džiaugiamės kuriamomis pažintimis ir bendradarbiavimu. Visagino Jaunųjų pedagogų klubui linkime sklandaus, prasmingo ir įdomaus kelio“, – sakė Būsimųjų pedagogų klubo koordinatorė Justina Šarkanė.

  • Velžio gimnazijos „Erasmus+“ akreditacija 2025–2027: kaip DI ir įtraukus ugdymas keis pamokas

    Panevėžio rajono Velžio gimnazija gavo „Erasmus+“ akreditaciją 2025–2027 metams ir pradėjo kryptingą ugdymo modernizavimo etapą. Mokykla akcentuoja dvi prioritetines kryptis: mokytojų skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, įskaitant DI taikymą, ir personalizuoto bei įtraukaus ugdymo plėtrą.

    Pirmieji akreditacijos įgyvendinimo žingsniai siejami su tarptautiniais mobilumais, kuriuose pedagogai gilino praktines žinias apie šiuolaikines metodikas. Mokykla pabrėžia, kad tarptautinės patirtys reikalingos ne kaip pavieniai vizitai, o kaip ilgalaikis pokytis, kuris turi pasiekti klases ir mokinių pasiekimus.

    DI pamokoje: nuo įrankio iki metodo

    Dalis mobilumų buvo skirti DI pritaikymui mokytojo darbe, kai technologija tampa ne tik pagalbine priemone, bet ir didaktiniu sprendimu. Pedagogai akcentuoja, kad svarbiausia yra gebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, tikrinti pateikiamus atsakymus ir mokyti mokinius atsakingo naudojimo.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta praktikai: pamokų planavimui, testų ir viktorinų kūrimui, interaktyvių užduočių rengimui, mokomosios medžiagos pritaikymui skirtingiems gebėjimų lygiams. Mokykloje tai siejama ir su platesnėmis Europos tendencijomis, kai DI vis dažniau vertinamas kaip priemonė taupyti laiką rutininiuose darbuose, bet kartu kelia reikalavimus akademiniam sąžiningumui.

    Pedagogai pabrėžia, kad DI klasėje neišsprendžia visų problemų automatiškai, todėl būtinos aiškios taisyklės ir susitarimai. Praktikoje tai reiškia užduočių dizainą, kuris skatina mąstymą ir argumentavimą, o ne vien rezultato pateikimą, taip pat nuoseklų šaltinių ir darbo eigos paaiškinimą.

    Įtraukus ir personalizuotas ugdymas

    Kita kryptis – personalizuoto ugdymo stiprinimas ir pagalba skirtingų poreikių mokiniams. Velžio gimnazija tarptautinių vizitų metu domėjosi modeliais, kai pamokose dirba daugiau nei vienas pedagogas, o technologijos naudojamos ne dėl paties naudojimo, bet tam, kad mokymasis būtų pritaikytas individualiai.

    Ypatingas dėmesys skirtas įtraukiojo ugdymo praktikoms, įskaitant aplinkas ir metodus, padedančius mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Tokios patirtys aktualios ir Lietuvos mokykloms, kurios vis dažniau ieško sprendimų, kaip suderinti skirtingą mokinių tempą, emocinius poreikius ir ugdymo turinio reikalavimus.

    Kaip patirtys grįžta į mokyklą

    Grįžę iš mobilumų, mokytojai dalijosi patirtimi su kolegomis ir ieškojo būdų, kaip ją perkelti į kasdienes pamokas. Mokykloje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu pristatytos išbandytos idėjos ir aptarta, kaip jas taikyti skirtingose klasėse ir dalykuose.

    Mokykla taip pat praneša, kad kitam laikotarpiui patvirtintas „Erasmus+“ finansavimas, kuris leis tęsti suplanuotas veiklas. Planuojama plėsti ne tik pedagogų profesinio tobulėjimo galimybes, bet ir didinti mokinių įtraukimą į tarptautines patirtis, kurios stiprina kalbinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpkultūrinį supratimą.

    „Ši „Erasmus+“ akreditacija – tai ne tik įvertinimas, bet ir postūmis visai bendruomenei. Investuodami į mokytojų tobulėjimą, tiesiogiai investuojame į mokinių ateitį ir siekiame, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pastebėtas“, – teigia gimnazijos vadovybė.

    Velžio gimnazija akcentuoja, kad tikslas nėra vien įdiegti naujas priemones, bet sukurti šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje technologijos ir tarptautinė patirtis padeda stiprinti mokymo kokybę. Mokykla tikisi, kad per akreditacijos laikotarpį pokyčiai taps tvarūs, o ugdymo praktikos – labiau orientuotos į mokinio individualią pažangą.