Tag: Venecijos bienalė

  • Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    2026 metų Venecijos meno bienalėje vienu ryškiausių atidarymo akcentų tapo Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ pasirodymas Santa Maria di Nazareth bažnyčioje. Maždaug pusvalandžio trukmės ritualinio pobūdžio renginys buvo surengtas kaip oficialios Vatikano paviljono atidarymo programos dalis.

    Pasirodyme skambėjo tekstai ir giesmės, siejamos su XII amžiaus benediktine Hildegarda iš Bingeno, laikoma viena žinomiausių sakralinės monofoninės muzikos kūrėjų. Šis pasirinkimas neatsitiktinis: Hildegardos kūryba iki šiol įkvepia šiuolaikinius kompozitorius, o jos muzika yra viena dažniausiai įrašomų istorijoje.

    Vatikano paviljonas klausymosi režimu

    Vatikano paviljonas šiemet pristatomas parodos pavadinimu The Ear is the Eye of the Soul, o jo kryptis dera su bienalės siekiu sulėtinti tempą ir skatinti dėmesingą patirtį. Čia pagrindiniu įrankiu tampa ne vaizdas, o garsas, kviečiantis įsiklausyti, o ne skubėti per ekspoziciją.

    Paviljono idėja įgauna formą kaip garso malda, kurią lankytojai patiria per kontempliatyvų klausymąsi. Pasak organizatorių, tai sąmoningas posūkis nuo tradicinio ekspozicijų vartojimo prie tylos, atidos ir vidinės refleksijos.

    24 menininkai ir dvi erdvės Venecijoje

    Parodą kuruoja Hans Ulrich Obrist ir Ben Vickers, o projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „Soundwalk Collective“. Ekspozicija pristatoma dviejose Venecijos vietose: basųjų karmeličių Slaptajame sode Cannaregio rajone ir Santa Maria Ausiliatrice komplekse Castello.

    Parodoje pristatomi 24 menininkų nauji, specialiai šiai progai užsakyti darbai, iš kurių didžioji dalis yra garso kūriniai. Tarp dalyvių minimi Jimas Jarmuschas, Brianas Eno, FKA twigs, Kali Malone ir Meredith Monk, o tai paviljonui suteikia plataus spektro šiuolaikinės muzikos ir garso meno kontekstą.

    Kaip gimė garso malda

    „Soundwalk Collective“ bendraįkūrėjas Stephanas Crasneansckis po pasirodymo aiškino, kad idėja buvo sukurti garso maldą kaip dedikaciją Hildegardai iš Bingeno ir kartu pažymėti Vatikano paviljono startą. Jo teigimu, parodos sumanymas susijęs su vienu neįprastu sprendimu: sode lankytojai ne tiek žiūri į objektus, kiek vaikšto klausydamiesi vientiso garso peizažo.

    „Norėjome sukurti garso maldą kaip pagarbą Hildegardai iš Bingeno ir Vatikano paviljono atidarymui. Šiame sode suteikiame progą sustoti ir apmąstyti“, – sakė Stephanas Crasneansckis.

    Jis pabrėžė, kad garsas šiuolaikinėje kultūroje ilgą laiką dažnai likdavo vaizdo šešėlyje, o šio paviljono idėja yra priešinga: gamta ir tyla tampa fonu, kuriame garsas iškyla į pirmą planą. Tokia patirtis, pasak kūrėjų, leidžia lankytojui išgyventi erdvę ne per objektų gausą, o per pojūčių koncentraciją.

    „Soundwalk Collective“ su Patti Smith bendradarbiauja beveik penkiolika metų, o šis ryšys, pasak Crasneansckio, tapo lemiamas, kai atsirado proga kurti projektą Vatikano paviljonui. Jis teigė, kad pasiūlymas Smith prisijungti prie paviljono menininkų programos buvo vienas pirmųjų žingsnių formuojant visą atidarymo pasirodymo struktūrą.

    Ritualinis pasirodymas Venecijoje įvyko 2026 metų gegužės 8 dieną. Taip pat skelbiama, kad 2026 metų spalio 26 dieną Atėnuose planuojamas specialus projektas kartu su Jimu Jarmuschu, kurį organizuoja Onassis fondo „Stegi“.

  • ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    Kas įvyko Briuselyje?

    Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sukritikavo Rusijos paviljono sugrįžimą į Venecijos bienalę, kai šis klausimas buvo aptartas ES kultūros ministrų susitikime Briuselyje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad diskusija buvo įtempta, o pozicijos dėl meno ir politikos ribų išsiskyrė.

    Iš viso 14 iš 27 valstybių narių pasmerkė Rusijos dalyvavimą, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Italiją, kuri šįkart posėdyje buvo atstovaujama ambasadoriaus. Dalis šalių akcentavo, kad kultūra neturi tapti karo prieš Ukrainą „balinimo“ priemone.

    Europos Komisijos dotacija – apie 1 900 000 eurų

    Kartu buvo išreikšta parama Europos Komisijos veiksmams įšaldyti maždaug 1 900 000 eurų dotaciją Venecijos bienalės fondui. Ši suma, Komisijos vertinimu, gali būti stabdoma dėl galimo grantų sąlygų pažeidimo, jei renginys sudaro prielaidas propagandai ar neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų.

    Komisija viešai pabrėžė, kad kultūra neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai, ir perspėjo, jog Rusijos paviljonas galėtų tapti erdve asmenims, kurie palaikė arba teisino agresiją prieš Ukrainą. Jei nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinti, finansavimas galėtų būti ne tik sustabdytas, bet ir nutrauktas.

    Argumentai: propaganda, sankcijos ir Ukrainos atkūrimas

    Klausimą posėdyje iškėlė Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce, raginusi užkirsti kelią, jos žodžiais, Rusijos bandymams instrumentalizuoti kultūros institucijas. Belgija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys taip pat akcentavo rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu ir galimu sankcionuotų asmenų matomumu tarptautinėje parodoje.

    Europos Komisija ir ES Tarybai tuo metu pirmininkaujanti Kipras paragino stabdomas lėšas nukreipti Ukrainos atkūrimui. Šis siūlymas atspindi platesnę ES praktiką ieškoti būdų, kaip finansiniais instrumentais didinti paramą Ukrainai ir mažinti erdves, kuriose Rusija galėtų stiprinti savo naratyvus.

    „Kultūra niekada neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Italijos ir bienalės pozicija

    Venecijos bienalės fondas laikosi pozicijos, kad renginys turi išlikti dialogo, atvirumo ir meninės laisvės erdve. Taip pat teigiama, jog organizatoriai esą negali uždrausti dalyvauti valstybei, jei ji yra pripažįstama Italijos Respublikos ir atitinka formalius dalyvavimo kriterijus.

    Rusija Venecijoje turi nuolatinį paviljoną bienalės teritorijoje, o pagal renginio taisykles pati sprendžia, ar dalyvauti konkrečioje bienalėje. Pastaraisiais metais jos dalyvavimas tapo itin jautrus: po plataus masto invazijos į Ukrainą kilo boikotai, o tarptautinė kultūros bendruomenė dažniau svarsto, kaip vertinti valstybės institucijų ar su valdžia siejamų struktūrų buvimą prestižiniuose renginiuose.

    Šių metų bienalės atidarymą lydėjo protestai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo, o dalis menininkų ir aktyvistų viešai ragino organizatorius griežtinti atrankos bei etikos kriterijus. Situaciją dar labiau įkaitino pranešimai, kad tarptautinės žiuri nariai kolektyviai atsistatydino po kritikos dėl kai kurių sprendimų, susijusių su apdovanojimų politika.

  • Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Kataras debiutuoja Venecijos bienalėje: gyvas paviljonas su muzika, filmu ir bendrais pietumis

    Venecijos bienalė, laikoma viena svarbiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų, kas dvejus metus sukviečia šalis, kuratorius ir menininkus iš skirtingų žemynų. 2026 metais joje reikšmingą žingsnį žengia Kataras, pirmą kartą pristatantis oficialų nacionalinį paviljoną.

    Pasirodymas vyksta Giardini teritorijoje, kur planuojama nuolatinė Kataro erdvė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra būsimo nuolatinio paviljono vieta, o pats projektas tampa ir simboline įžanga į ilgalaikį šalies dalyvavimą bienalėje.

    Paviljonas kaip susitikimo vieta

    Projektui vadovauja menininkas Rirkrit Tiravanija, gerai žinomas dėl darbų, kurie meną perkelia į bendravimo ir kasdienybės situacijas. Paviljone akcentuojama ne vien ekspozicija, o gyva aplinka, kurioje meno kūriniai gimsta žiūrovams stebint.

    Lankytojai kviečiami judėti tarp gyvos muzikos pasirodymų, kino peržiūrų ir bendrų valgymų. Tokia struktūra paviljoną priartina prie nuolatinio renginio, kuriame svarbiausia tampa buvimas kartu, pokalbiai ir patirtis, o ne atskiri objektai ant sienų.

    „Esame daugiakultūrė šalis ir tą labai palaikome, dirbame kartu su visais“, – sakė Kataro muziejų vadovės pavaduotoja Sheikha Reem Al Thani.

    Organizatorių teigimu, paviljone sąmoningai vengiama vienos, griežtai apibrėžtos nacionalinės istorijos. Vietoje to telkiami menininkai, muzikantai ir virtuvės kūrėjai iš arabų pasaulio bei diasporų, siekiant pabrėžti kultūrų mainų ir bendros patirties svarbą.

    Meną kuria čia ir dabar

    Erdvės centre įrengta didelė palapinės struktūra, suprojektuota taip, kad joje vyktų improvizacijos ir kūryba realiu laiku. Kuratoriai šį sprendimą sieja su idėja, kad paviljonas turi būti ne „parodos salė“, o veikianti dirbtuvė.

    „Šiuo metu, kai pasaulyje tiek neramumų, mums svarbu turėti vietą susitikti, girdėti, užuosti ir ragauti tai, kas įvairu“, – sakė Rirkrit Tiravanija.

    Bendraautorių teigimu, energiją kuria būtent momentiškumas: muzika skamba kuriama tą pačią akimirką, o pasirodymai ir pokalbiai kinta pagal dienos ritmą. Toks formatas pabrėžia paviljono idėją kaip gyvo socialinio audinio, o ne statiško pristatymo.

    Platesnis regiono kontekstas

    Projekto rengėjai tvirtina, kad paviljonas reaguoja ir į platesnę regiono situaciją, kai viešojoje erdvėje nuolat skamba kalbos apie prievartinį iškeldinimą, destrukciją ir nestabilumą. Šiame fone kultūra pristatoma kaip būdas palaikyti ryšius, kai politiniai konfliktai juos silpnina.

    „Susitinkame sunkią valandą, kai iškeldinimas, naikinimas ir destabilizacija kasdien skamba mūsų regione ir už jo ribų. Kultūra sujungia tai, ką konfliktas bando išardyti, ir pagerbia kiekvieno žmogaus žmogiškumą“, – sakė Kataro muziejų pirmininkė Sheikha Al Mayassa bint Hamad bin Khalifa Al Thani.

    Kataro muziejai šį pasirodymą bienalėje taip pat sieja su platesniais šalies planais šiuolaikinio meno srityje. Skelbiama, kad vėliau 2026 metais turėtų startuoti naujas nacionalinis šiuolaikinio meno festivalis „Rubaiya Qatar“, o Venecija tampa platforma parodyti kryptį tarptautinei auditorijai.

    Galiausiai paviljonas kuriamas kaip dalyvavimo erdvė, kur lankytojas nėra vien stebėtojas. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia klausytis, kalbėtis, dalintis maistu ir patirtimis, o pats žiūrovas tampa neatsiejama kūrinio dalimi.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas traukiasi iš Venecijos bienalės prieš pat atidarymą: kas vyksta užkulisiuose?

    Iranas likus vos kelioms dienoms iki atidarymo paskelbė nedalyvausiantis 2026 metų Venecijos meno bienalėje. Apie tai organizatoriai pranešė trumpu pareiškimu oficialioje bienalės svetainėje, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    61-oji tarptautinė meno paroda šiemet turėtų vykti nuo gegužės 9 dienos iki lapkričio 22 dienos. Pagrindinė parodos tema pavadinta „In Minor Keys“, o ją rengti buvo pakviesta kuratorė Koyo Kouoh.

    Kultūros lauke šis pasitraukimas vertinamas platesniame politiniame kontekste, nes Artimuosiuose Rytuose išlieka aukšta įtampa. Pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje ypač daug dėmesio skiriama saugumo situacijai, grasinimams ir retorikai, kuri veikia ne tik diplomatiją, bet ir tarptautinius renginius.

    Organizatoriai nepateikė duomenų, ar Irano nacionalinio paviljono programa buvo pilnai suformuota, ir kokią įtaką sprendimas turės jau suplanuotiems pristatymams. Vis dėlto praktikoje tokie pasitraukimai dažnai reiškia ir logistinių grandinių stabdymą, ir finansinius nuostolius, ir kuratorinių planų perbraižymą paskutinę minutę.

    Bienalė spaudžiama konfliktų

    Šių metų Venecijos bienalės leidimas jau anksčiau pateko į kritikos ir ginčų lauką dėl sprendimų, susijusių su valstybių dalyvavimu. Kultūros institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, kur baigiasi meninė autonomija ir kur prasideda politinė atsakomybė.

    Papildomą sukrėtimą renginiui sukėlė ir tai, kad tarptautinė žiuri, kaip skelbta viešai, atsistatydino, kilus nesutarimams dėl vertinimo principų. Po šio žingsnio organizatoriai pranešė, kad pagrindinių „Auksinio liūto“ apdovanojimų skyrimo mechanizmas bus keičiamas, o galutiniai sprendimai numatomi vėliau.

    Tokia situacija išryškina platesnę tendenciją: didieji meno renginiai tampa jautriais geopolitinių įtampų indikatoriais. Valstybių paviljonai, kurie tradiciškai buvo traktuojami kaip kultūrinės reprezentacijos forma, vis dažniau atsiduria diskusijų apie sankcijas, boikotus ir reputacinę riziką centre.

    Ką reiškia pasitraukimas?

    Nors oficiali priežastis nepateikta, sprendimas nedalyvauti dažniausiai siejamas su saugumo, diplomatinių santykių ar vidaus politikos veiksniais. Venecijos bienalė yra ne tik paroda, bet ir tarptautinės kultūrinės diplomatijos platforma, todėl kiekvienas pasitraukimas turi ir simbolinį svorį.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad organizatoriai pateiks daugiau paaiškinimų dėl pasikeitusios programos ir apdovanojimų proceso. Tuo pat metu stebima, ar pasitraukimas netaps precedentu kitoms šalims peržiūrėti dalyvavimą, jei politinė įtampa regione dar labiau didėtų.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Venecijos bienalė, Marina Abramović paroda ir naujos premjeros

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Venecijos bienalė, Marina Abramović paroda ir naujos premjeros

    Europos kultūros savaitės akcentai

    Gegužės pradžioje Europos kultūros kalendorius siūlo patogią išeitį tiems, kurie ieško, kuo užpildyti vakarus mieste ar namuose. Daug dėmesio šią savaitę tenka didiesiems renginiams Venecijoje, naujoms kino premjeroms ir ilgai lauktiems muzikos leidiniams.

    Vienas ryškiausių taškų yra Venecijos bienalė, laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno ir architektūros įvykių pasaulyje. Ji prasideda gegužės 9 dieną ir tradiciškai tampa vieta, kur susitinka nacionaliniai paviljonai, didžiosios institucijos, kuratoriniai eksperimentai ir diskusijos apie kryptį, kuria juda kultūra.

    Venecijos bienalė ir Abramović paroda

    Bienalės savaitę Venecijoje dėmesį patraukia ir Marina Abramović paroda „Transforming Energy“ Gallerie dell’Accademia erdvėse. Renginys pristatomas kaip proga naujai pažvelgti į menininkės karjerą, kurioje performansas, kūno ribos ir žiūrovo dalyvavimas tapo centrine ašimi.

    Paroda siejama ir su artėjančiu menininkės 80-uoju gimtadieniu, todėl joje greta naujų idėjų atsiranda ir ankstesnių kūrinių atspindžiai. Tokie projektai Venecijoje dažnai tampa ne tik parodomis, bet ir kultūriniais įvykiais, į kuriuos orientuojasi galerijos, kolekcininkai bei meno profesionalai.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose pasirodo žaidimo ekranizacijos tęsinys Mortal Kombat II, žadantis daug veiksmo, ryškią fantaziją ir nostalgiją arkadinių kovų gerbėjams. Tai franšizė, kuri nuo 1990-ųjų išaugo į pasaulinį pramogų prekės ženklą, o naujos dalys dažniausiai taikosi į plačią auditoriją, ieškančią lengvo, energingo reginio.

    Namų ekranams savaitė taip pat palanki: „Netflix“ pristato kriminalinį trilerį Legends, paremtą tikrais įvykiais ir nukeliantį į 1990-uosius. Trumpesnio formato sezonai pastaraisiais metais tapo ryškia transliavimo platformų tendencija, kai kūrėjai orientuojasi į intensyvų tempą ir aiškią istoriją per kelias serijas.

    Muzikos gerbėjams išskirtinas kanadiečių indie kolektyvo Broken Social Scene sugrįžimas su albumu Remember the Humans. Grupė garsėja nuolat besikeičiančia sudėtimi ir bendrakūrybos principu, todėl kiekvienas leidinys skamba tarsi nauja to paties kolektyvinio garso versija.

    Tarp savaitės leidinių minimi ir nauji Little Simz bei kitų atlikėjų įrašai, o tai primena bendrą rinkos kryptį, kai klausytojai vis dažniau renkasi ne vieną didelį metų albumą, bet nuolat pasirodančius EP, singlus ir trumpesnius projektus. Jei ieškote, kuo papildyti kultūrinę savaitę, šie pasirinkimai apima ir didžiuosius renginius, ir lengvesnį vakarų repertuarą.

  • Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Venecijos bienalė be tarptautinės žiuri: komisija pasitraukė kilus ginčui dėl Rusijos dalyvavimo

    Vos kelioms dienoms likus iki Venecijos šiuolaikinio meno bienalės atidarymo, iš pareigų pasitraukė tarptautinė renginio žiuri. Bienalės organizatoriai nurodė, kad atsistatydino visa komisija, tačiau sprendimo motyvų neįvardijo.

    Bienalė pranešė, kad darbą nutraukė komisijos pirmininkė Solange Farkas ir nariai Zoe Butt, Elvira Dyangani Ose, Marta Kuzma bei Giovanna Zapperi. Toks žingsnis laikomas neįprastu, nes žiuri tradiciškai skelbia prestižinių apdovanojimų laureatus oficialią atidarymo dieną.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono

    Atsistatydinimai įvyko fone, kai Italijos valdžia kritikavo bienalės sprendimą leisti Rusijai dalyvauti tarptautinėje parodoje. Likus dienai iki žiuri pasitraukimo, į Veneciją buvo atvykę Kultūros ministerijos atstovai, kurie rinko informaciją apie Rusijos paviljono atnaujinimą.

    Italijos premjerė Giorgia Meloni, paklausta apie situaciją, kartojo, kad Vyriausybė nepritaria Rusijos dalyvavimui, tačiau pabrėžė bienalės autonomiją. Ji teigė negalinti patvirtinti, ar žiuri atsistatydinimai susiję su ministerijos sprendimu siųsti pareigūnus į Veneciją.

    Kaip bus skiriami apdovanojimai?

    Žiuri turėjo išrinkti Auksinio liūto ir kitų prizų laimėtojus, tačiau po atsistatydinimo bienalė pakeitė apdovanojimų skyrimo tvarką. Organizatoriai pranešė, kad du prizus šįkart rinks lankytojai: geriausią kuratorinės parodos In Minor Keys dalyvį ir geriausią nacionalinį pasirodymą tarp maždaug 100 paviljonų.

    Šiuos apdovanojimus planuojama įteikti uždarymo dieną lapkričio 22 dieną. Tuo metu tradicinė tarptautinės žiuri funkcija, bent šioje bienalėje, faktiškai būtų perkelta publikai.

    ES finansavimas ir politinis spaudimas

    Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad Europos Sąjunga sumažino paramą bienalei, motyvuodama Rusijos dalyvavimu. Paramos suma siekė apie 2 000 000 eurų, o sprendimas tapo papildomu signalu, kad kultūriniai renginiai Europoje vis dažniau vertinami ir geopolitinių sprendimų kontekste.

    Rusijos menininkai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais buvo pasitraukę iš bienalės, o 2024 metais Rusija savo nuolatinėje erdvėje ekspozicijos nepristatė. Paskutinį kartą Rusija tarptautinėje parodoje dalyvavo 2019 metais.

    Bienalė savo poziciją grindžia tuo, kad neturi teisinių galių užkirsti kelią šaliai dalyvauti, jei ją pripažįsta Italijos Respublika. Organizatoriai pabrėžė, kad siekia išlikti dialogo ir meninės laisvės erdve, nors šiemet ši laikysena akivaizdžiai tapo politinių ginčų epicentru.

    Tarp į viešą erdvę patekusių politinių reakcijų išsiskyrė ir Italijos vicepremjero Matteo Salvini pareiškimas, kad idėja leisti publikai rinkti nugalėtojus yra gera. Jo teigimu, toks sprendimas bienalę padarytų labiau autonomišką ir demokratišką.

    Venecijos bienalė laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, kur greta pagrindinės parodos vyksta ir nacionalinių paviljonų programa. Todėl žiuri atsistatydinimas, apdovanojimų modelio pakeitimas ir finansavimo mažinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik šių metų renginiui, bet ir pačiai bienalės reputacijai.

  • Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Venecijos bienalė: Italijos kultūros ministras neatvyks į atidarymą dėl Rusijos paviljono

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pranešė nedalyvausiantis 61-osios Venecijos bienalės atidaryme, nes renginyje numatytas Rusijos paviljono sugrįžimas. Ministerija nurodė, kad ministras nevyks į Veneciją ir priešatidaryminėmis dienomis, o oficiali ceremonija suplanuota gegužės 9 dieną.

    Rusija Venecijos bienalėje nedalyvavo nuo 2022 metų, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiemet sprendimas atnaujinti paviljono programą, anot organizatorių, buvo priimtas gavus Venecijos bienalės fondo vadovybės pritarimą, tačiau jis sukėlė įtampą tiek Romoje, tiek Briuselyje.

    Nors paviljono sugrįžimas įtrauktas į renginio kontekstą, skelbiama, kad Rusijos Federacijos paviljonas lankytojams viso renginio metu bus uždarytas. Planuojama, kad jis galės būti pristatomas tik žiniasklaidai gegužės 6–8 dienomis, o bienalė vyks iki lapkričio 22 dienos.

    Įtampa Italijos politikoje

    Ministras Alessandro Giuli pastaraisiais mėnesiais viešai kritiškai vertino galimą Rusijos paviljono sugrįžimą. Kovo mėnesį jis ragino atsistatydinti Tamarą Gregoretti, Kultūros ministerijos atstovę Venecijos bienalės valdyboje, argumentuodamas, kad ši iš anksto neinformavo apie svarstomą Rusijos dalyvavimą ir tam neprieštaravo.

    Tamara Gregoretti atsisakė trauktis ir pabrėžė institucijos autonomiją bei tai, kad valdybos nariai nėra delegavusių institucijų atstovai politine prasme. Šis ginčas atskleidė ir platesnį nesutarimą valdančiojoje daugumoje, nes dalis politikų ragino bienalę išlaikyti atvirą formatą.

    Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Matteo Salvini viešai rėmė idėją neeliminuoti šalių iš kultūrinių renginių, argumentuodamas, kad menas ir kultūra turi jungti. Toks požiūris konfliktuoja su Kultūros ministerijos laikysena, siekiančia, kad tarptautiniai renginiai nevirstų platforma valstybių, vykdančių agresiją, legitimizavimui.

    Bienalės argumentai ir Briuselio pozicija

    Venecijos bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco sprendimą aiškino institucijos tarptautiniu pobūdžiu, pabrėždamas, kad bienalė esą veikia kaip globali meno platforma, kurioje neturėtų būti atmetamos valstybės. Jis taip pat tvirtino, kad sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių taisyklių ir sutartinių įsipareigojimų.

    Europos Komisija anksčiau buvo pareiškusi, kad gali stabdyti ar panaikinti bienalei skirtą 2 000 000 eurų finansavimą, jei organizatorių argumentai dėl Rusijos paviljono nebūtų laikomi pakankamais. Briuselis akcentavo, kad institucijos ir organizacijos turi veikti derindamos savo sprendimus su Europos Sąjungos sankcijų logika ir vengti suteikti tribūną asmenims, aktyviai rėmusiems Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

    Be to, dalies Europos Sąjungos šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai viešai ragino persvarstyti Rusijos dalyvavimo klausimą. Šis spaudimas rodo, kad kultūros renginiai Europoje vis dažniau vertinami ne tik kaip meno, bet ir kaip reputacinės bei politinės atsakomybės erdvė.

    Žiuri sprendimas dėl apdovanojimų

    Šių metų Venecijos bienalės žiuri paskelbė precedento neturintį sprendimą eliminuoti Rusiją ir Izraelį iš apdovanojimų konkurso. Skelbiama, kad iš kovos dėl Auksinio liūto ir Sidabrinio liūto bus pašalintos šalys, kurių lyderiai šiuo metu siejami su Tarptautinio baudžiamojo teismo pareikštais kaltinimais dėl nusikaltimų žmoniškumui.

    Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderius dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Žiuri pareiškime pabrėžta, kad bienalės, kaip platformos, jungiančios meną ir šių laikų skubius klausimus, vaidmuo reiškia ir atsakomybę žmogaus teisių kontekste.

    Ginčas dėl Rusijos paviljono dar kartą išryškino dilemą, su kuria susiduria tarptautinės kultūros institucijos: kaip išlaikyti atvirumo principą, bet kartu neužgožti politinės realybės, kai karas ir sankcijos keičia įprastas taisykles. Venecijos bienalės sprendimai šiemet tampa ne tik meninės programos, bet ir Europos vertybinės politikos išbandymu.