Tag: Veolia

  • Didelė šilumos tinklų avarija Varšuvos Mokotove: be šildymo liko 71 pastatas

    Varšuvos Mokotovo rajone ketvirtadienį trūko šilumos tinklų vamzdis, o be šildymo liko 71 pastatas. Incidentas įvyko prie Kazimierzowskos gatvės, kur iš po žemės ėmė veržtis karštas vanduo ir kilo garų debesys.

    Kaip rašo „Super Express“, avarija užfiksuota lapkričio 12 dieną apie 10 valandą, o jos priežastis kol kas nėra žinoma. Dėl įvykio dalis infrastruktūros buvo apsemta, o šalia įgriuvo šaligatvio ir vejos fragmentas.

    Į įvykio vietą atvyko šilumos tiekėjo „Veolia“ darbuotojai ir policija. Dėl remonto darbų Kazimierzowskos gatvės atkarpa nuo Rakowieckos iki Narbutto buvo uždaryta eismui.

    Gyventojams tai reiškia realią riziką naktį praleisti vėstančiuose butuose – avarija įvyko lapkričio viduryje, kai lauke jau vyrauja žema temperatūra. Šilumos tiekimo atstatymas priklauso nuo to, kaip sklandžiai vyks gedimo šalinimas.

    Remonto terminas ir nežinoma avarijos priežastis

    „Veolia“ planuoja baigti avarijos likvidavimo darbus penktadienį, lapkričio 13 dieną, iki 11 valandos. Tai įvardijama kaip preliminarus terminas – darbai gali užtrukti trumpiau, tačiau galimi ir vėlavimai.

    Bendrovės atstovas Pawełas Zbiegniewskis teigė, kad šiuo metu avarijos priežastis dar nėra nustatyta. Gyventojams pažadėta, kad informacija apie situaciją ir planuojamą šilumos grąžinimo laiką bus skelbiama bendrovės interneto svetainėje.

    Šilumos tiekėjas primena, kad Varšuvos šilumos tinklai yra itin dideli – jų ilgis siekia apie 1 900 kilometrų, o šiluma tiekiama tūkstančiams pastatų. Tokiose sistemose net vienas rimtesnis gedimas gali greitai paveikti didelį skaičių vartotojų.

    Avarijos pasekmės: įgriuvęs šaligatvis ir užlieta gatvė

    Avarija sukėlė ne tik šildymo sutrikimus. Karštas vanduo užliejo gatvės dalį, o šaligatvis vietomis įgriuvo, todėl teritorija tapo nesaugi pėstiesiems ir transportui.

    Policija nurodė, kad per incidentą žmonės nenukentėjo. Vis dėlto situacija atrodė grėsmingai, o pagrindiniu rūpesčiu tapo šilumos nebuvimas daugelyje pastatų.

    Jei darbai bus baigti pagal planą, daliai gyventojų teks ištverti šaltą lapkričio naktį be veikiančių radiatorių. Miesto tarnybos ragina laikytis saugumo nurodymų ir vengti aptverto avarijos ruožo.

  • Budimex dalyvaus 712,6 mln zl kontrakte: Lodzėje statys atliekų energijos atgavimo gamyklą

    Konsorciumas, kuriame „Budimex“ priklauso 49,2 proc. dalis, laimėjo konkursą statyti atliekų energijos atgavimo gamyklą Lodzėje. Projektą vykdo „Veolia“ grupės bendrovė, o sutarties vertė siekia 712,6 mln. Lenkijos zlotų (neto) ir 109,3 mln. eurų (neto).

    Kaip skelbiama, konkurso procedūrą vykdė „Veolia Energia Polska“, veikusi „Veolia Nowa Energia“ vardu. Konsorciumo partneris – Belgijos bendrovė „Keppel Seghers Belgium N.V.“, kuriai tenka 50,8 proc. dalis.

    Darbus numatyta pradėti praėjus septynioms dienoms po sutarties pasirašymo. Projekto įgyvendinimo terminas, įskaitant preliminarų įrangos paleidimą, nustatytas 36 mėnesiai.

    Numatytas ir ilgas garantijos bei atsakomybės laikotarpis – 120 mėnesių. Gamyklą planuojama statyti Lodzės EC4 teritorijoje, Vidzewo rajone.

    Kaip veiks naujasis įrenginys

    Pastatytas objektas turėtų tapti miesto šilumos tiekimo sistemos dalimi, gamindamas centralizuotai tiekiamą šilumą ir elektros energiją iš atliekų. Kitaip tariant, kalbama apie sprendimą, kai nerecikliuojamos atliekos panaudojamos energijai išgauti.

    Teigiama, kad tai bus atskira instaliacija ir dalis naujos hibridinės kogeneracinės elektrinės, kurioje planuojamas įvairus kuro „mišinys“. Skaičiuojama, jog per metus būtų galima pagaminti apie 1,6 mln. GJ šilumos ir 146 tūkst. MWh elektros.

    Projekte numatyta įrengti dvi technologines linijas. Kiekvienai jų per metus reikėtų po 100 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios nebetinka perdirbti.

  • Ateities šilumos ūkis? „Veolia“ vis plačiau remiasi atliekine šiluma ir vietiniais ištekliais

    Atliekamos šilumos atgavimas sparčiai tampa vienu svarbiausių sprendimų modernizuojant centralizuotą šilumos tiekimą. Didėjant kuro kainų svyravimo ir tiekimo sutrikimų rizikai, šilumos ūkio bendrovės vis dažniau renkasi diversifikuotą kuro ir technologijų portfelį, kad išlaikytų sistemos stabilumą ir mažintų išmetimus.

    „Veolia“ grupės įmonės Lenkijoje pabrėžia, kad kelių skirtingų energijos šaltinių derinimas padeda mažinti priklausomybę nuo vieno kuro ir geriau prisitaikyti prie vietos sąlygų. Tokia logika taikoma ir šilumos gamyboje, ir projektuose, kuriuose panaudojami pramonės ar energetikos procesuose susidarantys energijos perteklių srautai.

    Atliekamos šilumos projektai miestuose

    Ležaiske įgyvendintas projektas, kai šilumos trasa sujungė biodujų jėgainę su „Veolia“ šilumos tiekimo infrastruktūra, o vartotojams tiekiamas karštas vanduo. Skelbiama, kad 0,9 MW galios sprendimas per metus gali patiekti apie 10 000 GJ energijos ir padengti maždaug 25–30 proc. vietos šilumos sistemos poreikio.

    Miastečke Šlionske bendradarbiaujant su cinko gamykla šilumai gaminti panaudojamos gamybos metu susidarančios dujos. Nurodoma, kad per metus panaudojama apie 6,4 mln. kubinių metrų proceso metu susidarančių dujų, kurios sudeginamos ir taip pagaminama šiluma miesto sistemai.

    Buke, „Wavin Polska“ gamykloje, įdiegta sistema, leidžianti susigrąžinti šilumą iš suslėgto oro kompresorių. Tokiuose įrenginiuose dalis elektros energijos virsta šiluma, kuri, kaip nurodoma, gali siekti iki 80 laipsnių Celsijaus ir būti panaudota karštam vandeniui bei patalpų šildymui.

    Kodėl tai laikoma šilumos ūkio kryptimi?

    Atliekamos šilumos atgavimas leidžia mažinti pirminio kuro poreikį, ypač tais atvejais, kai mieste ar šalia jo veikia pramonės įmonės, biodujų jėgainės ar kiti objektai, kuriuose susidaro šilumos perteklius. Praktikoje tai reiškia mažesnį poreikį deginti dujas ar kitą kurą pikiniais laikotarpiais ir didesnį sistemos efektyvumą, jei šilumos srautai yra pakankamai stabilūs.

    Vis dėlto tokie projektai paprastai yra lokalūs, nes priklauso nuo konkrečios infrastruktūros: atstumo iki vartotojų, šilumos tinklų būklės, šilumos šaltinio darbo režimo ir galimybės užtikrinti pastovų tiekimą. Dėl to šilumos tiekėjai dažnai derina kelis šaltinius ir palieka rezervinius katilus, kad tiekimas būtų patikimas visą sezoną.

    „Esame įsitikinę, kad atliekamos šilumos atgavimas turės didelę reikšmę kuriant efektyvią energetikos sistemą centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“, – sakė Magdalena Bezulska.

    Įmonė taip pat skelbia besirengianti naujiems projektams, kuriuose būtų panaudojama technologinių procesų šiluma ir integruojama į vietos šilumos tinklus. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni ir dėl ilgalaikės krypties mažinti emisijas, ir dėl praktinio poreikio apsisaugoti nuo žaliavų rinkų šuolių, didinant vietinių, sunkiau importui pažeidžiamų šaltinių dalį.

  • Lenkijoje baigėsi kogeneracijos aukcionas: 6 laimėtojams – apie 125 mln. eurų parama iki 2045 metų

    Lenkijos energetikos reguliuotojas paskelbė ketvirtosios 2026 metais įvykusios aukciono dėl kogeneracijos premijos rezultatus. Per ją parinkti šeši elektros ir šilumos kogeneraciją vykdantys gamintojai, kuriems numatyta apie 125 mln. eurų parama.

    Ši parama bus mokama ilgą laikotarpį – nuo 2027 iki 2045 metų. Reguliuotojo vertinimu, aukciono sprendimai leis paremti apie 2,54 TWh elektros gamybos iš didelio naudingumo kogeneracijos.

    Kas laimėjo ir ką reiškia parama

    Tarp laimėtojų įvardijamos šilumos ir energetikos įmonės iš įvairių Lenkijos miestų, tarp jų Koszalino, Jastrzębie-Zdrój, Czechowicų-Dziedzicų, Varšuvos ir Zamość. Dalį laimėjimų sudaro keli tos pačios grupės pateikti pasiūlymai, kas rodo aktyvią konkurenciją dėl premijos.

    Kogeneracijos premija yra priemoka už parduotą elektros energiją, pagamintą kartu su šiluma didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose. Tokiu mechanizmu siekiama paskatinti efektyvesnę gamybą ir mažesnius kuro nuostolius, palyginti su atskira elektros ir šilumos gamyba.

    Kokios premijos kainos nustatytos

    Skelbiama, kad galutiniai premijos dydžiai tiesiogiai atitiko laimėjusių pasiūlymų kainos kriterijus. Mažiausia patvirtinta premijos kaina siekia apie 44 eurus už MWh, didžiausia – apie 55 eurus už MWh.

    Aukciono logika paprasta: laimi dalyviai, kurie pasiūlo mažesnę prašomą premiją, todėl reguliuotojas gali pasiekti didesnį remiamos gamybos mastą už mažesnę viešųjų lėšų sumą. Parama skirta naujiems arba iš esmės modernizuotiems kogeneracijos įrenginiams, kurių galia yra ne mažesnė nei 1 MW ir mažesnė nei 50 MW.

    Kas laukia toliau 2026 metais

    Pagal anksčiau paskelbtą 2026 metų aukcionų grafiką Lenkijoje numatyta surengti penkis kogeneracijos premijos aukcionus. Po ketvirtojo aukciono dar planuojamas paskutinis etapas, kuris turėtų vykti 2026 metų gruodį.

    Energetikos rinkoje tokios aukcionų schemos laikomos vienu iš būdų stabilizuoti investicijas į šilumos sektoriaus modernizavimą, ypač ten, kur ieškoma alternatyvų angliai ir didinamas efektyvumas. Ilgas paramos laikotarpis leidžia projektams lengviau planuoti finansavimą, tačiau kartu reiškia, kad įsipareigojimai vartotojams ir valstybei išsiskaido beveik dviem dešimtmečiams.

  • Silezijos regiono koziris Europoje: atliekų kuras, energijos kaupimas ir kelias į duomenų centrus

    Silezijos vaivadija Lenkijoje turi vieną didžiausių pramoninių regionų Europoje, o jos infrastruktūrinis potencialas, pasak „Veolia“ vadovų, gali tapti pagrindu naujam ekonomikos augimo etapui. Pokalbiuose apie regiono ateitį vis dažniau akcentuojama ne tik tradicinė pramonė, bet ir energetikos transformacija bei investicijos į aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Silezijoje turime labai gerą infrastruktūros potencialą, unikalų ne tik šalies, bet ir Europos bei pasaulio mastu, ir būtent ant to turėtume statyti regiono plėtrą“, – sakė Krzysztofas Zamaszas, „Veolia“ grupės Lenkijoje viceprezidentas ir komercijos direktorius.

    Energetikos transformacija kaip privalumas

    Viena aiškiausių krypčių – vietinė energetikos transformacija, kuri regione gali virsti konkurenciniu pranašumu. Kalbama apie projektus, leidžiančius mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir užtikrinti stabilesnes tiekimo grandines pramonei bei gyventojams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas energijos atgavimui iš atliekų ir vadinamajai likutinei frakcijai, iš kurios gaminamas RDF ir Pre-RDF kuras. Tai kietasis atgautasis kuras, dažniausiai naudojamas pramonėje kaip alternatyva daliai iškastinio kuro, kai atliekos nebetinka perdirbimui.

    Viešai skelbiamuose sektoriaus vertinimuose nurodoma, kad Lenkija yra viena didžiausių RDF gamintojų Europoje, o metinė apimtis siekia apie 4,5 mln. tonų. Vien Silezijoje, kaip pažymima, pagaminama daugiau nei 1 mln. tonų per metus, todėl regionas turi mastą, kuris leidžia planuoti didesnius energijos atgavimo pajėgumus.

    Energijos kaupimas ir duomenų centrai

    Kita kryptis – energijos kaupimo infrastruktūra, kuri tampa vis svarbesnė augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant elektros sistemos balansavimo poreikiui. Energijos kaupimo sprendimai leidžia lanksčiau valdyti pikines apkrovas ir sumažinti rizikas, kurios ypač jautrios pramonei.

    Šis aspektas tiesiogiai siejamas su galimybėmis pritraukti projektus, kuriems kritiškai svarbus patikimas elektros tiekimas, pavyzdžiui, duomenų centrus. Tarp minimų planų – duomenų centro projektas Bielsko-Bialoje, numatomas buvusios „Stellantis“ gamyklos teritorijoje.

    „Mums reikia pigesnės energijos ir patikimų jos tiekimo garantijų. Vertinant geopolitinę situaciją, matome, kad turime užtikrinti energetinę nepriklausomybę ne tik regioniniu, bet ir vietiniu mastu“, – sakė Krzysztofas Zamaszas.

    Finansavimas ir gynybos pramonės ambicijos

    Investicijų finansavimo šaltinių, regiono atstovų teigimu, gali būti keli. Tarp jų minimos ir ekonomikos modernizavimui skirtos viešos lėšos, įskaitant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo programos mechanizmus, tačiau pabrėžiama, kad vien tik viešo finansavimo nepakaks.

    Akcentuojama, kad svarbus vaidmuo tenka privačiam kapitalui, kuriam reikalingi aiškūs partneriai ir nuoseklūs projektai. Regiono argumentas investuotojams – turima infrastruktūra, pramonės kompetencijos ir patirtis transformuojant ekonomiką, kai per kelis dešimtmečius keitėsi tradicinės pramonės struktūra.

    Dar viena kryptis, kuri vis dažniau įvardijama kaip megatrendų diktuojama būtinybė, – gynybos pramonė. Idėja paprasta: jei Europa ir pasaulis didina investicijas į saugumą, regionas siekia ne tik vartoti technologijas, bet ir kurti kompetencijas, kurios leistų tapti sprendimų bei projektų eksportuotoju.

    „Jeigu šiandien visas pasaulis investuoja į gynybą, mes taip pat turėtume kurti šias kompetencijas Silezijoje. Regionas turi tapti ne tik technologijų ir kapitalo vartotoju, bet ir eksportuotoju“, – teigė Krzysztofas Zamaszas.

  • Lenkijos šilumos ūkio transformacijai iki 2050 metų gali prireikti 115 mlrd. eurų – kas laukia kainų

    Lenkijos centralizuotas šilumos ūkis artėja prie esminių investicinių sprendimų: sektoriui teks sparčiai mažinti priklausomybę nuo anglies ir prisitaikyti prie griežtėjančių Europos Sąjungos klimato reikalavimų. Skaičiuojama, kad iki 2040 metų dekarbonizacijai gali prireikti apie 46 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – net apie 115 mlrd. eurų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Lenkijos energetikos ministerijos atstovai pabrėžia, kad sunku vienu metu reikalauti milžiniškų investicijų ir didinti šilumos gamintojų naštą dėl taršos leidimų, ypač kai nemaža dalis katilinių vis dar kūrenamos anglimi.

    „Nematyti logikos reikalauti transformacijos investicijų ir kartu apkrauti šilumos ūkį pilnais ES ETS kaštais“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis.

    Investicijos ir sąskaitos gyventojams

    Diskusijose dėl šilumos ūkio pertvarkos vis dažniau akcentuojama, kad be paramos mechanizmų galutiniams vartotojams šilumos kainos gali kilti. Investicijos reikalingos ne tik naujiems, mažiau taršiems šilumos gamybos įrenginiams, bet ir tinklų modernizavimui, efektyvumui, vietinių energijos išteklių integracijai.

    Sektoriaus atstovai pažymi, kad didžiosios energetikos grupės paprastai turi daugiau galimybių skolintis ir įgyvendinti didelės apimties projektus. Tačiau mažesnėms, ypač savivaldybių ar regioninėms bendrovėms, dažnai būtinos dotacijos ir tikslinės programos, kad investicijos nevirstų staigiu šilumos tarifo šuoliu.

    „Transformacija yra galimybė visai energetikai, tačiau mažesnėms vietos įmonėms reikia dotacijų, kad vartotojams kainos nekiltų“, – sakė Lenkijos energetikos grupės PGE valdybos viceprezidentas Marcinas Laskowskis.

    ES ETS plėtra ir atliekų deginimas

    Papildomų ginčų kelia planai nuo 2031 metų į ES ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Šilumos ūkio įmonės įspėja, kad tai gali sulėtinti energetinę transformaciją, didinti riziką vietos šilumos tiekimo saugumui ir kelti kainas vartotojams.

    Šilumos gamintojai pabrėžia ir kitą aspektą: centralizuotas šilumos ūkis iš prigimties yra vietinis, todėl sprendimai dažnai turi remtis konkretaus regiono ištekliais bei infrastruktūra. Dėl to, jų teigimu, paramos modeliai turi būti pakankamai lankstūs, kad leistų derinti skirtingus sprendinius, o ne apribotų technologijų pasirinkimą.

    Ekspertai primena, kad šilumos ūkio pertvarka daugelyje Europos šalių siejama su keliais kryptingais tikslais: mažinti iškastinio kuro naudojimą, plėsti atsinaujinančių išteklių ir atliekinių energijos srautų panaudojimą, diegti šilumos siurblius, kogeneraciją ir gerinti pastatų energinį efektyvumą. Nuo to, kaip greitai ir sklandžiai pavyks sutelkti finansavimą, priklausys ir tai, ar pereinamasis laikotarpis gyventojams bus kuo mažiau skausmingas.

  • „Orlen“ ir „Veolia“ sutaria dėl bendrų projektų: dėmesys pramonei, energetikai ir savivaldai

    Lenkijos energetikos ir komunalinių paslaugų rinkoje bręsta nauja partnerystė: „Orlen“ ir „Veolia“ grupė Lenkijoje pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė ieškoti bendrų projektų pramonėje, energetikoje bei miestuose. Įmonės teigia matančios didžiausią sinergiją ten, kur susikerta energijos efektyvumas, atliekų tvarkymas ir vandens ūkis.

    Pagal susitarimą abi pusės pirmiausia atliks galimų iniciatyvų peržiūrą ir atrinks projektus, kuriuos realu įgyvendinti Lenkijoje. Memorandumas taip pat palieka galimybę vertinti pasirinktas idėjas ir užsienio rinkose, kuriose „Orlen“ ir „Veolia“ jau veikia arba planuoja plėtrą.

    Sritys: nuo perdirbimo iki biometano

    Įvardijamos bendradarbiavimo kryptys apima mechaninį ir cheminį perdirbimą, taip pat biogazo ir biometano plėtrą. Kartu akcentuojamas energijos efektyvumas pramonėje, kur didžiausią poveikį paprastai duoda procesų modernizavimas, šilumos atgavimas ir pažangesnis vartojimo valdymas.

    Susitarime minimos ir vandentvarkos temos: vandens tiekimo bei nuotekų ūkio sprendimai, kurie pramonei ir savivaldybėms tampa vis aktualesni dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir didėjančių kaštų. Atskirai įvardijama geotermija bei sprendimai atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

    Kas svarbu miestams ir pramonei?

    „Veolia“ pabrėžia patirtį dirbant su savivaldybėmis, ypač šilumos ūkyje, vandentvarkoje ir aplinkosaugos paslaugose. „Orlen“ savo ruožtu išskiria investicinius pajėgumus ir veiklą, susijusią su energijos tiekimo saugumu bei transformacija, įskaitant paslaugas transportui ir pastatams.

    Įmonės tikisi, kad bendri projektai galėtų padėti miestams efektyviau naudoti energiją ir žaliavas, geriau panaudoti atliekas bei šalutinius produktus, o kartu mažinti emisijas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas savivaldybėms ir pramonei, stabilesnį energijos tiekimą ir aiškesnį investicijų atsiperkamumą.

    „Didžiausi iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, reikalauja bendradarbiavimo ir potencialo sujungimo. Norime kartu ieškoti iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamą naudą gyventojams, ekonomikai ir aplinkai“, – sakė „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania.

    „Orlen“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė siejama su projektais, kurie didina energijos ir žaliavų panaudojimo efektyvumą bei prisideda prie modernios infrastruktūros vystymo. Abi bendrovės pabrėžia, jog dabar, kai energijos kainų svyravimai ir reguliaciniai pokyčiai išlieka reikšmingi, bendri sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Lodzėje iš nuotekų valyklos kurs biometaną: dujos į tinklą, šiluma miestui ir skystos trąšos

    Lodzėje prie Grupinės nuotekų valyklos planuojama statyti biodujų ir biometano gamybos įrenginius. Ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo pasirašė miesto vandentvarkos įmonė ZWiK ir „Veolia“ grupės bendrovės Lenkijoje.

    Projektas numato ne tik biodujų gamybą, bet ir jų išvalymą iki biometano kokybės, kad dujos galėtų būti tiekiamos į dujų tinklą. Kartu būtų gaminama elektra ir šiluma, kuri pirmiausia būtų naudojama pačios valyklos poreikiams.

    Biometanas iš nuotekų dumblų

    Planuojama investicija remiasi anaerobinio pūdymo technologija, kai iš organinių atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, išgaunamos biodujos. Iš jų pašalinus priemaišas ir padidinus metano koncentraciją, gaunamas biometanas, kurį galima naudoti kaip gamtinių dujų pakaitalą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni Europoje, nes biometanas laikomas viena iš priemonių mažinti iškastinio kuro vartojimą ir didinti vietinę energijos gamybą. Praktikoje tai reiškia mažesnį priklausomumą nuo importuojamų energijos išteklių ir stabilesnes sąnaudas infrastruktūros objektams, kurie energiją naudoja nuolat.

    „Tai projektas, rodantis, kad modernus miestas gali būti ir atsakingas aplinkai, ir saugus energetiškai, ir patogus gyventojams“, – sakė Lodzės merė Hanna Zdanowska.

    Elektra, šiluma ir dar vienas produktas

    Pagal skelbiamus planus, dalis pagamintos energijos būtų skirta nuotekų valyklos įrenginiams, o šiluma galėtų prisidėti prie efektyvesnio komunalinių objektų šildymo. Kartu tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas, nes dalis energijos būtų pagaminta iš vietinių biogeninių žaliavų.

    Be energijos, proceso šalutiniu produktu įvardijamas skystas tręšiamasis produktas, kurį būtų galima panaudoti žemės ūkyje. Tokia schema atitinka žiedinės ekonomikos principą, kai atliekos paverčiamos žaliavomis ir produktais.

    Kitas žingsnis – šilumos susigrąžinimas

    Partneriai taip pat planuoja atskirą iniciatyvą, susijusią su šilumos susigrąžinimu iš nuotekų. Tokie sprendimai Europoje diegiami ten, kur yra dideli ir stabilūs nuotekų srautai, o išgauta žematemperatūrė šiluma, pasitelkus šilumos siurblius, gali būti panaudota pastatams ar technologiniams procesams.

    Miestas paraleliai vysto ir kitus atsinaujinančios energetikos projektus, įskaitant saulės elektrinių parkus. Tikslas – nuosekliai mažinti anglies vaidmenį vietos energijos balanse ir didinti komunalinių paslaugų atsparumą kainų svyravimams.