CP v2

Tag: Verbavimas

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Naujas tyrimas rodo, kad su Rusija siejami verbuotojai į karo veiksmus naudojosi Vakarų technologijų infrastruktūra ir platformomis, kad pasiektų potencialius kandidatus Afrikoje, Azijoje ir Baltarusijoje. Schemos dažnai maskuojamos kaip įprasti darbo pasiūlymai, o karo tema reklamuose beveik neminima.

    Žmogui naršant „Facebook“ ar ieškant informacijos per „Google“, gali būti pateikiama reklama, atrodanti kaip eilinės įdarbinimo agentūros skelbimas. Žadamas darbas statybose, apsaugoje, filmavimo projektuose arba pagalba tvarkant dokumentus ir vizas į Rusiją.

    Paspaudus skelbimą, vartotojas nukreipiamas į profesionaliai parengtą verbavimo svetainę, kurioje kartais net naudojami žinomų Vakarų žiniasklaidos ženklai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra sisteminga manipuliacijos taktika, skirta sumažinti įtarumą ir paskatinti žmones palikti kontaktus.

    Kaip veikia verbavimo grandinė

    Tyrimą vykdžiusi organizacija „Code for Africa“ nustatė, kad verbavimo tinklas rėmėsi reklamos ir vartotojų sekimo technologijomis, kurios leidžia tiksliai atrinkti auditorijas ir įvertinti kampanijų efektyvumą. Tyrėjai identifikavo 89 interneto svetaines, 7 socialinių tinklų paskyras ir 39 susirašinėjimo kanalus ar paskyras, susijusias su šiomis operacijomis.

    Taikiniais dažniausiai tampa jauni vyrai, susiduriantys su nedarbu ar nestabiliomis pajamomis, ypač šalyse, kuriose atlyginimų lygis gerokai žemesnis. Tyrime aprašyti reklaminiai pavyzdžiai žadėjo vienkartinę išmoką pasirašius sutartį ir dideles mėnesines pajamas, tačiau realios sąlygos ir rizikos dažnai nutylimos.

    Viename pavyz buvo reklamuojamas tariamas filmavimo projektas su dirbtinis intelektas sugeneruotu vaizdu, kuriame žmonės vaizduojami su karine apranga. Tyrėjų vertinimu, tokie skelbimai kuriami taip, kad atrodytų kaip civiliniai pasiūlymai, o ryšys su karu išryškėja tik vėlesniuose etapuose.

    Vakarų technologijų pėdsakai

    Tyrėjai nurodo, kad dalis tinklo veikė naudojantis serveriais ir paslaugomis Europoje, o kai kurios svetainės buvo kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas įrankius. Pildant paraiškų formas, kandidatų asmens duomenys buvo renkami per trečiųjų šalių programinę įrangą ir vėliau perduodami į Rusiją.

    „Už šio Vakarų technologijų sluoksnio slypi įprasti Rusijos komerciniai paslaugų teikėjai, o dar giliau yra infrastruktūra, sukurta taip, kad atlaikytų skundus ir pašalinimo prašymus“, – teigė tyrimo autoriai.

    Tyrime pabrėžiama, kad tokias operacijas apsunkina kelių sluoksnių infrastruktūra: viešai matomi kanalai ir reklamos, tarpiniai duomenų rinkimo sprendimai bei talpinimo paslaugos. Tokia struktūra leidžia greitai pakeisti domenus, kurti naujas svetaines ir tęsti kampanijas net ir užblokavus dalį jų elementų.

    Ką daro platformos ir kokios rizikos išlieka

    „Code for Africa“ teigimu, technologijų bendrovės turi priemonių greitai šalinti paskyras, reklamas ir paslaugas, kurios akivaizdžiai naudojamos verbavimui. Organizacijos vadovas Justinas Arensteinas nurodė, kad „Meta“ jau pašalino daugiau nei 300 reklaminių kampanijų, siejamų su šiais verbuotojais.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad paieškos rezultatai gali nukreipti tiesiai į verbavimo puslapius, priklausomai nuo naudojamų frazių ir kalbos. Be to, iškeliamas klausimas, kaip skirtingomis kalbomis pateikiamos įspėjamosios žinutės apie rizikas: kai kuriais atvejais jos matomos aiškiau, o kitais gali būti pateikiamos mažiau pastebimai.

    „Google“ atstovas tyrimo dalį vertino kritiškai ir teigė, kad bendrovė tikrina nurodytas detales bei taiko taisykles, skirtas apsaugoti vartotojus ir riboti piktnaudžiavimą reklamos produktais. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dėl greitai atsirandančių naujų domenų ir paskyrų vien tik pavieniai pašalinimai problemos neišsprendžia.

    Tikslaus nepriklausomai patvirtinto užsieniečių, įtrauktų į Rusijos karines struktūras, skaičiaus nėra, tačiau Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo skelbę vertinimus apie maždaug 1 700–1 800 iš 36 Afrikos valstybių. Rusija tokius kaltinimus dėl organizuoto verbavimo atmeta ir tvirtina, kad asmenys esą prisijungė savanoriškai.

    Tema pasiekė ir diplomatinį lygmenį: kai kurių Afrikos valstybių vadovai ir ministrai yra viešai kėlę šį klausimą derybose su Rusijos pareigūnais. Ekspertai įspėja, kad verbavimo schemos gali būti glaudžiai susijusios su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurios formuoja palankesnį požiūrį į Rusiją ir kartu padeda pritraukti žmones į rizikingas situacijas.

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos pateikė planą, kaip stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pristatytas institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kuriose jauni žmonės dažniausiai pasiekiami greitai ir nepastebimai.

    Plane numatyta daugiau prevencijos mokyklose, aiškesnės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, taip pat greitesnė pagalba, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalis priemonių numatytos įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kas dalyvauja ir ką keičia?

    Į veiksmų planą įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Esminė plano kryptis yra suderinti tarpinstitucinį reagavimą, kad mokyklos, socialiniai darbuotojai ir teisėsauga veiktų pagal vienodą, vaikui saugų algoritmą.

    Kaip veikia verbavimas internete?

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros menkų užduočių už atlygį: nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, platinti provokuojantį turinį ar palikti simbolius viešose vietose. Tokios užduotys gali būti pateikiamos kaip žaidimas, darbas ar greitas būdas užsidirbti.

    Vėliau rizika didėja, nes vaikai gali būti įtraukiami į neteisėtą veiklą, o ryšys su verbuotoju tampa spaudimo priemone. Praktikoje tam naudojamas psichologinis manipuliavimas, pažadai, grasinimai, šantažas dėl pokalbių ar nuotraukų, o kartais ir bandymas izoliuoti vaiką nuo artimųjų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Svarbiausia suprasti, kad vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink. Nesivelk. Pranešk.?

    Prevencinė žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. taps pagrindu informavimo priemonėms, kurios bus pritaikytos vaikams, tėvams ir su jaunimu dirbantiems specialistams. Akcentuojama, kad svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus, neįsitraukti į siūlomas užduotis ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    Plane numatytos rekomendacijos ir mokymų turinys ugdymo įstaigoms, taip pat aiškesnis kelias, ką daryti įtarus verbavimą: kaip fiksuoti situaciją, su kuo kalbėtis mokykloje ir kada įtraukti vaiko teisių specialistus ar policiją. Institucijos taip pat žada stiprinti paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes būtent jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Pasak plano rengėjų, priemonės bus peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas verbavimo taktikas internete. Tikimasi, kad vieningas institucijų veikimas padės greičiau atpažinti grėsmes ir sumažinti atvejų, kai vaikai įtraukiami į pavojingas veiklas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje startavo konsoliduotas veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, užkirsti kelią įtraukimui į neteisėtas veiklas ir užtikrinti greitą pagalbą.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų turima informacija ir tarptautinė praktika rodo, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo, atrodytų, menkų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nupiešti grafitį su provokacine politine žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti didinamos ir virsti veiksmais, kurie jau turi nusikaltimo požymių ir kelia riziką ne tik vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija nukreipiama ne vien į informavimą, bet ir į aiškias reagavimo procedūras mokyklose bei socialinių paslaugų sistemoje.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keičia naujas planas?

    Veiksmų planas remiasi lengvai įsimenama prevencine nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse, kad žinutė būtų suprantama vaikams ir paaugliams.

    Numatyta parengti ir institucijoms išplatinti rekomendacijas vaikams bei su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat parengti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimų atvejais būtų aišku, ką daryti ir kur kreiptis.

    Dėmesys pažeidžiamoms grupėms

    Institucijos pabrėžia, kad verbuotojai dažniau taikosi į socialiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius, kuriems finansinis atlygis, dėmesys ar „lengvo uždarbio“ pažadas gali pasirodyti patrauklus. Dėl to plane numatytas ir pagalbos stiprinimas per vaiko teisių apsaugos, socialinių bei jaunimo paslaugų sistemas.

    Kompetentingi specialistai taip pat planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Priemonių sąrašą žadama koreguoti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais, tėvais bei pedagogais.