Didžioji dalis Lenkijos verslo atstovų šiandien į ateitį žiūri su nerimu: 86 proc. apklaustų įmonių vadovų baiminasi dėl savo verslo perspektyvų, o 36 proc. abejoja, ar jų įmonė išgyvens kitą dešimtmetį. Tokias nuotaikas atskleidė „CRIF“ užsakymu atliktas tyrimas „Banking on Banks 2026. Usługi finansowe w czasach niepewności“.
Didžiausią spaudimą įmonėms, pasak tyrimo, kelia augančios sąnaudos. 39 proc. respondentų išskyrė didėjančius veiklos kaštus, o 23 proc. nerimauja dėl brangstančio verslo draudimo.
Dar 20 proc. apklaustųjų bijo mažėjančio pelno, o 19 proc. kaip riziką įvardija likvidumo praradimą. Tai signalas, kad verslas vis dažniau susiduria ne tik su maržų spaudimu, bet ir su kasdienio finansinio stabilumo iššūkiais.
Kibernetinės rizikos kyla į viršų
Tyrimas rodo, kad kibernetinės grėsmės Lenkijos įmonėms tampa beveik tokios pat svarbios kaip ir ekonominiai veiksniai. 64 proc. verslo atstovų kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių jų veiklai.
Su apgavystėmis susiduria 53 proc. apklaustųjų, o 60 proc. teigia, kad sukčiavimo bandymai kartojasi reguliariai. Be to, 53 proc. respondentų pastebi, kad per pastaruosius metus tokių atvejų dažnis augo.
Geopolitika ir ekonomika stabdo investicijas
Verslo nuotaikas, anot tyrimo autorių, veikia ir platesnis fonas: 58 proc. Lenkijos verslininkų sako, kad tai sudėtingiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena, vertinant ekonominių ir geopolitinių reiškinių visumą.
62 proc. nurodo, kad pasaulinis lėtėjimas tiesiogiai atsiliepia jų įmonėms, o 76 proc. pripažįsta, jog tarptautinė situacija apsunkina ilgalaikį planavimą. 65 proc. dėl globalių įtampų svarsto, ar verta investuoti į plėtrą.
„Mikroekonomines baimes papildo ir makrolygmens įvykiai. 58 proc. Lenkijos verslininkų teigia, kad tai sunkiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena ekonominiame ir geopolitiniame kontekste“, – sakė CRIF Polska ekspertas Kamilas Gosławskis.
DI tampa praktiniu atsaku
Reaguodamos į nepastovią aplinką, įmonės dažniausiai peržiūri plėtros planus ir stabdo dalį investicijų, daugiau dėmesio skiria kaštų efektyvumui ir procesų optimizavimui. Tyrime pabrėžiama, kad 36 proc. respondentų pirmiausia koreguoja plėtros planus, 32 proc. prioritetu laiko sąnaudų mažinimą.
Ketvirtadalis apklaustųjų nurodo, kad į veiklą įtraukia DI ir kitas technologijas būtent tam, kad mažintų kaštus. Iš viso 75 proc. Lenkijos verslo atstovų jau naudoja arba artimiausiu metu planuoja naudoti DI sprendimus.
Kartu akcentuojamas atsargumas: 82 proc. respondentų mano, kad DI sugeneruoti rezultatai ir DI pagrindu priimami sprendimai turi būti nuolat prižiūrimi žmogaus. Tai rodo, kad technologijos vis dažniau vertinamos kaip našumo įrankis, bet ne kaip autonominis sprendimų priėmėjas.
Praktiniai DI panaudojimo scenarijai taip pat aiškūs: 47 proc. įmonių DI patiki administracines užduotis, 42 proc. automatizuoja kasdienes operacijas, 41 proc. DI pasitelkia produktų ir paslaugų personalizavimui. 45 proc. apklaustųjų DI mato kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą.
Tyrimą „CRIF“ užsakymu atliko „Opinium Research“, apklaususi 5 000 vartotojų penkiose Europos šalyse, o Lenkijoje papildomai apklausti 100 verslo sprendimų priėmėjų. Tyrimo rezultatai atspindi bendrą tendenciją Europoje: įmonės vienu metu spaudžiamos kaštų, susiduria su kibernetinėmis rizikomis ir ieško efektyvumo technologijose.
