CP v2

Tag: Verslo sąnaudos

  • Įmonės atideda elektros pirkimus: išaugusios kainos gąsdina, bet 2028–2029 metai pigesni

    Įmonės vis dažniau delsia fiksuoti elektros energijos kainas 2027 metams, nes pastaraisiais mėnesiais didmeninė rinka išliko itin nepastovi. Energetikos sektoriaus atstovai pastebi, kad kainų šuoliai verslui tampa rimtu argumentu palaukti, tikintis korekcijos.

    Vis dėlto pardavėjai ragina neapsiriboti vien 2027 metais ir įvertinti ilgesnį horizontą. Rinkoje atsiranda produktų, leidžiančių dalį poreikio užsitikrinti net iki 2029 metų, o tolesnių laikotarpių kainos kai kuriais atvejais būna mažesnės nei artimiausių.

    Kodėl brango elektra 2027 metams?

    Didmeninių kainų augimą pastaruoju metu labiausiai maitino geopolitinė įtampa, kuri tiesiogiai atsispindi dujų kainose, o per ribinių kaštų mechanizmą persikelia į elektros kainodarą. Prie spaudimo prisideda ir anglies dioksido emisijų leidimų kainų svyravimai, didinantys iškastinių elektrinių gamybos savikainą.

    Kainas kėlė ir vidaus veiksniai: sumažėjęs konvencinių elektrinių prieinamumas dėl planinių ir neplanuotų remontų bei epizodai, kai dėl menkesnės vėjo generacijos sistema labiau rėmėsi brangesniais pajėgumais. Kai regiono rinkose taip pat brangu, didėja eksporto paskatos, o tai dar labiau įtempia pasiūlos ir paklausos balansą.

    Verslas pristabdė fiksavimą

    Energetikos bendrovės akcentuoja, kad vien kelių dienų kainų kritimo nepakanka tvirtoms išvadoms apie trendą. Žaliavų ir elektros rinkos pastaraisiais metais pasižymi dideliu kintamumu, todėl įmonės, ypač neturinčios aktyvios pirkimų strategijos, dažnai atideda sprendimus iki paskutinio momento.

    „Pastarosiomis savaitėmis įmonės į elektros pirkimus kitiems metams žiūrėjo atsargiai, o kainų augimas veikė atgrasiai“, – sakė „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.

    Tokiais laikotarpiais dažnai krenta sudarytų sutarčių apimtys, nors būtent etapinis pirkimas per metus paprastai leidžia sumažinti riziką „pataikyti“ į vieną nepalankų kainų tašką. Didžiausias iššūkis kyla mažesnėms įmonėms, kurios neturi resursų nuolat sekti rinkos ir išskaidyti pirkimų laike.

    Kodėl 2028–2029 metai gali būti pigesni?

    Rinkoje gana ilgai matomas reiškinys, kai tolimesnių laikotarpių elektros kaina yra mažesnė nei artimiausių. Tai siejama su tuo, kad trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai brangiau įkainoja rizikas, susijusias su žiemos sezonu, geopolitika ir kuro kainomis, o vėlesniems metams šių rizikų „premija“ būna mažesnė.

    Toks kainų skirtumas dar nereiškia prognozės, kad elektra ateityje tikrai pigs. Tačiau jis sudaro prielaidas verslui svarstyti kelių metų tiekimo sprendimus, pavyzdžiui, sujungiant dalį apimčių 2027 ir 2028 metams, kad būtų „išlyginta“ vidutinė kaina ir sumažinta priklausomybė nuo vienų metų piko.

    Ką tai reiškia 2027 metų sąskaitoms?

    Didmeninė elektros kaina paprastai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį, tačiau galutinis tarifas priklauso nuo suvartojimo apimties, vartojimo profilio, pasirinkto produkto ir kitų sąskaitos dalių. Dėl to skirtingos įmonės tą patį didmeninės kainos pokytį gali pajusti nevienodai.

    Ekspertai pabrėžia, kad jei didmeninės kainos iki metų pabaigos išliks aukštos, tai didins spaudimą ir 2027 metų pasiūlymams verslui. Todėl įmonėms rekomenduojama turėti aiškią pirkimų strategiją, kuri remtųsi ne vienu sprendimo momentu, o etapiniu rizikos valdymu per kelias pirkimo dalis.

  • Įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas bent 15 proc.: nuo ko pradėti ir ką rodo „Schneider Electric“ duomenys

    Energetika daugeliui – tik sąskaita

    Beveik pusė įmonių energijos vartojimo realiai nestebi ir jo aktyviai nevaldo, todėl vienintelis atskaitos taškas lieka mėnesinė sąskaita. Tokią situaciją fiksuoja „Schneider Electric“ atlikta įmonių praktikos apžvalga apie energijos vartojimo valdymą.

    Duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkami paprasčiausi sprendimai, pavyzdžiui, LED apšvietimas ar pastatų šiltinimas. Tuo metu pažangesnės energijos valdymo sistemos ir nuoseklus vartojimo optimizavimas vis dar yra mažumos įmonių darbotvarkėje.

    Kur dingsta pinigai už elektrą?

    „Schneider Electric“ duomenimis, LED apšvietimą diegia apie 38 proc. įmonių, o pastatų šiltinimą renkasi apie 30 proc. Tačiau tik maždaug 10–12 proc. įmonių investuoja į labiau pažangius sprendimus, kurie leidžia automatizuotai stebėti ir reguliuoti vartojimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelyje organizacijų nėra tikslaus vaizdo, kas, kada ir kiek energijos sunaudoja, todėl sunku rasti prioritetines taupymo vietas. Be matavimo ir aiškių rodiklių energijos efektyvumas dažnai lieka vienkartinių iniciatyvų lygyje.

    „Neturime technologijų trūkumo, jos yra prieinamos. Didžiausias iššūkis yra sąmoningumo ir žinių didinimas“, – sakė „Schneider Electric“ atstovė Anna Nowak-Jaworska.

    Trys pagrindinės kliūtys verslui

    Ataskaitoje išskiriamos trys priežastys, dėl kurių įmonės dažniau delsia investuoti į energijos efektyvumą: per ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, finansavimo stoka arba didelė kaina, taip pat reguliacinis neapibrėžtumas dėl dažnų teisės aktų pokyčių.

    Prie to prisideda ir žinių trūkumas: dalis įmonių neseka energijos rinkos ir prasčiau orientuojasi energetinės transformacijos sąvokose. Tai mažina motyvaciją diegti sprendimus, kurie leidžia lanksčiau reaguoti į kainų svyravimus ir geriau planuoti vartojimą.

    Mikroverslas atsilieka, pramonė – aktyvesnė

    Skirtumai ryškūs pagal įmonių dydį ir veiklos pobūdį. Energijai imlioms įmonėms, kur energija sudaro daugiau nei 20 proc. veiklos sąnaudų, vartojimo optimizavimas dažniau tampa kasdiene praktika.

    Tuo metu mikroįmonės dažniau lieka nuošalyje: dvi iš trijų, kaip nurodoma „Schneider Electric“ apžvalgoje, apskritai nesiima investicijų į energijos vartojimo valdymą. Pramonėje rinką reguliariau seka apie 32 proc. įmonių, o prekybos ir paslaugų sektoriuje šis rodiklis siekia tik apie 9–12 proc.

    Kodėl auditas tampa geriausiu startu

    Vienas dažniausiai minimų pirmų žingsnių yra energijos auditas ir vartojimo apskaita, nes be jų neįmanoma tiksliai nustatyti, kur realiai prarandama daugiausia energijos. Auditas padeda susidėlioti prioritetus ir pasirinkti sprendimus pagal didžiausią poveikį, o ne pagal nuojautą.

    „Schneider Electric“ atstovų teigimu, vien auditas ir vartojimo matavimas gali sudaryti prielaidas sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo audito rezultatų: nuo greitų eksploatacinių pakeitimų iki automatizuoto energijos valdymo ir investicijų į vietinę generaciją.

    „Energijos valdymo pamatas yra auditas ir suvartojimo apskaita. Ši investicija leidžia sumažinti bent penkiolika procentų suvartojamos energijos, o ką daryti toliau, parodo audito rezultatai“, – sakė Anna Nowak-Jaworska.

    Finansines kliūtis daliai įmonių gali mažinti paslaugų modeliai, kai energijos valdymo technologijos diegiamos be didelių pradinių investicijų, o mokama periodinė įmoka. Tokie sprendimai paprastai siejami su įsipareigojimais pasiekti sutartą taupymo rezultatą ir dalį rizikos perkelia paslaugos teikėjui.