Dirbtinis intelektas žadėjo spartinti darbą ir mažinti sąnaudas, tačiau praktika dažnai nuvilia. Tyrėjų skaičiavimais, trys iš penkių pirmųjų DI diegimų versle baigiasi nesėkme, o net 95 proc. generatyvinio DI pilotų nesukuria aiškiai pamatuojamo poveikio pelno ir nuostolių eilutėms.
Ši tendencija matoma ir gamybos sektoriuje: DI įvardijamas kaip vienas prioritetinių investicijų krypčių, tačiau realius bandomuosius projektus vykdo tik maždaug kas penkta įmonė. Kitaip tariant, rinka daug kalba apie technologiją, bet atsargiai ją leidžia į kritinius procesus.
Kodėl pilotai dažnai neatsiperka?
Dažnas scenarijus panašus: įmonės įsigyja licencijas, sukuria pilotus, apmoko komandas ir pradeda eksperimentuoti su DI agentais. Darbuotojai mato patogesnį darbą ar greitesnes užduotis, tačiau vadovybei pirmiausia matosi didėjančios išlaidos, o veiklos rezultatai lieka beveik nepakitę.
„Įmonės perka licencijas, kuria pilotus, apmoko komandas ir eksperimentuoja su agentais. Vartotojai mato produktyvumą, valdybos mato augančias sąnaudas, o veiklos rezultatas dažnai lieka be pokyčių“, – sakė vienos DI sprendimus kuriančios bendrovės bendraįkūrėjas Jarosławas Sokolnickis.
Ekspertai pabrėžia, kad dalis pilotų kuriami kaip technologinis bandymas, o ne kaip aiškiai apibrėžtas verslo pokytis. Kai iš anksto neįvardijamas konkretus naudojimo atvejis, atsakingi procesų savininkai ir sėkmės kriterijai, pilotas lengvai virsta demonstracija be tęsinio.
Duomenys, sistemos ir žmonės
Viena didžiausių kliūčių išlieka duomenys: jie būna išskaidyti per skirtingas sistemas, nevienodos kokybės arba sunkiai pasiekiami. Prie to prisideda integracijų sudėtingumas, kai DI sprendimas turi veikti ne atskirai, o kartu su ERP, CRM, gamybos valdymo ir kitomis verslo sistemomis.
Tarptautiniai pramonės tyrimai rodo, kad diegimus stabdo ir organizaciniai bei biudžetiniai apribojimai, reguliavimo reikalavimai, vidinės procedūros bei ilgalaikės strategijos trūkumas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir geras modelis neduoda vertės, jei įmonė nepasiruošia procesų, duomenų ir atsakomybių lygmeniu.
Ne mažiau svarbus veiksnys yra kompetencijų stygius. Įmonėms trūksta specialistų, kurie gebėtų sujungti duomenų architektūrą, kibernetinį saugumą, pokyčių valdymą ir realų verslo procesų pertvarkymą, todėl DI iniciatyvos stringa tarp IT ir padalinių interesų.
Baigiasi pažadų era, prasideda KPI
Vadovų lūkesčiai keičiasi: vien investuoti į DI ar pristatyti pilotą nebepakanka. Vis dažniau prašoma aiškių rodiklių, kurie parodytų, ar sprendimas didina produktyvumą, mažina sąnaudas, trumpina ciklo laiką ar gerina kokybę.
Globalios konsultantų apklausos taip pat rodo, kad daug organizacijų pasiekia tik dalį planuotų DI transformacijos rezultatų. Dėl to artimiausiu metu DI projektai, tikėtina, bus vertinami griežčiau: prioritetą gaus tie naudojimo atvejai, kurių grąža pamatuojama, o įdiegimas realistiškai įgyvendinamas su turimais duomenimis ir infrastruktūra.