Lankeliškiuose į Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidus susirinko parapijiečiai, kraštiečiai ir svečiai. Tokios šventės paprastai tampa ne tik religiniu įvykiu, bet ir bendruomenės susitikimu, sutelkiančiu kelias kartas.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurių metu melstasi už parapijos žmones ir jų šeimas, taip pat už krašto ūkininkus bei rudens darbų sėkmę. Atlaidai katalikiškoje tradicijoje siejami su ypatinga malda, atgaila ir bendruomenės vienybe.
Po Mišių pašventintas Lankeliškių kaimo kryžius, tapęs tikėjimo, atminimo ir pagarbos vietos istorijai ženklu. Tokie simboliai kaimuose dažnai žymi ne tik religinę tapatybę, bet ir kolektyvinę atmintį, svarbią bendruomenės tęstinumui.
Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, kuris su susirinkusiais pasidžiaugė puoselėjamomis tradicijomis. Jo teigimu, gyvas bendruomenės gyvenimas ir susitelkimas išlieka viena svarbiausių regionų stiprybių.
Vėliau šventė persikėlė į bendruomenės namus, kur žmonių laukė vaišės ir muzika. Susirinkusiuosius linksmino Girėnų kaimo kapela „Versmė“, kvietusi jaukiai pabūti drauge ir simboliškai užbaigti rudens darbų laikotarpį.
Tradicijos, kurios sutelkia bendruomenę
Regionuose religinės šventės neretai atlieka ir socialinę funkciją, nes suteikia progą susitikti išvykusiems kraštiečiams, aptarti bendruomenės rūpesčius ir planus. Tokie susibūrimai stiprina tarpusavio ryšius, ypač mažesnėse gyvenvietėse.
Bendruomenės renginiai po pamaldų, tokie kaip bendra vakarienė ar koncertas, prisideda prie vietos kultūrinio gyvenimo ir tradicijų perdavimo. Ši praktika Lietuvoje išlieka aktuali ir šiandien, kai daugelyje kaimų ieškoma būdų išlaikyti aktyvų bendruomeniškumą.