CP v2

Tag: VERT

  • Kodėl už atliekas vienur mokame gerokai daugiau: 4 priežastys ir paprasti būdai sutaupyti

    Atliekų tvarkymo paslaugų kaina skirtinguose Lietuvos regionuose pastebimai nevienoda, o skirtumai gali siekti beveik trečdalį. Vis dėlto didesnė kaina savaime nereiškia prastesnio darbo ar iššvaistytų lėšų, nes ją formuoja visa sistema – nuo surinkimo iki galutinio sutvarkymo.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose regioninė atliekų tvarkymo kaina artėja prie 100 eurų už toną, o kituose yra reikšmingai mažesnė. Pavyzdžiui, minimi Panevėžio ir Alytaus regionai, o pigiausias – Klaipėdos regionas, kuriame kaina siekia kiek daugiau nei 60 eurų už toną.

    Pagrindinis kainų skirtumų paaiškinimas – skirtingos sąnaudos, kurios susidaro tvarkant atliekas iki galutinio rezultato. Į kainą įeina infrastruktūros išlaikymas, atliekų surinkimas, perrūšiavimas, transportas, apdorojimas, perdirbimas, energijos gavimas deginant ir tik mažiausios dalies šalinimas sąvartynuose.

    Kas labiausiai didina kainą?

    Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos atstovai pabrėžia, kad kainą labiausiai veikia galutinio sutvarkymo sąnaudos, taikomos technologijos, vežimo atstumai ir atliekų srautų pasiskirstymas. Kitaip tariant, lemia ne vienas sprendimas, o visa logistika ir techniniai pajėgumai regione.

    Didelę reikšmę turi infrastruktūros išdėstymas: kai atliekas tenka dažnai perkelti per perkrovimo stotis ir vežti toliau iki apdorojimo įrenginių, brangsta ir transportas, ir pati perkrova. Kainą didina ir tai, kad platesnėje, rečiau apgyvendintoje teritorijoje tą pačią sistemą reikia aptarnauti didesniais maršrutais bei papildomais pajėgumais.

    Svarbus veiksnys yra gyventojų skaičius, tankis ir susidarančių atliekų kiekis, nes nuo to priklauso, kaip sistemos išlaikymo kaštai pasidalija vienam gyventojui ar vienai tonai. Jei atliekų srautas mažesnis, o infrastruktūrą vis tiek reikia išlaikyti, vieneto kaina dažniausiai auga.

    Kodėl skiriasi atskirų atliekų kainos?

    Skirtumai dar ryškesni, kai lyginamos konkrečių atliekų frakcijų tvarkymo kainos, ypač mišrių komunalinių ir biologinių atliekų. VERT skelbtuose pavyzdžiuose matyti, kad biologinių atliekų tvarkymas vienur gali kainuoti kelis kartus brangiau nei kitur.

    Atliekų tvarkymo centrų atstovai akcentuoja, kad brangiausias ir ilguoju laikotarpiu neefektyviausias kelias yra šalinimas sąvartyne, todėl prioritetas teikiamas rūšiavimui, perdirbimui ir atliekų panaudojimui energijai gauti. Tačiau ir pats rūšiavimas kainuoja, nes reikalauja įrangos, darbuotojų, kokybės kontrolės ir papildomų procesų.

    Kainų skirtumus gali lemti ir tai, kur nukreipiamos po apdorojimo likusios perdirbti netinkamos atliekos. Kai kur svarbus vaidmuo tenka kogeneracinėms jėgainėms ir sutartinėms sąlygoms, o skirtinga kainodara bei veiklos modeliai gali reikšmingai paveikti galutinę kainą regionui.

    Ką gali padaryti gyventojai?

    Galutinė suma sąskaitose priklauso ne tik nuo regioninės kainos, bet ir nuo to, kaip savivaldybė organizuoja paslaugą: išvežimo dažnio, maršrutų, konteinerių aptarnavimo, administravimo sąnaudų ir papildomų paslaugų. Pavyzdžiui, didelių gabaritų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu taip pat įskaičiuojamas į bendras sistemos sąnaudas.

    Gyventojų įpročiai tiesiogiai veikia sistemos efektyvumą, todėl gali turėti įtakos ir kainai: kuo tiksliau rūšiuojama, tuo mažiau laiko ir resursų reikia perrūšiavimui, mažiau teršiamos antrinės žaliavos, o apdorojimas vyksta greičiau. Didelių gabaritų atliekas svarbu vežti į surinkimo aikšteles, o ne bandyti jų „sutalpinti“ į mišrių atliekų konteinerius.

    Atskira tema yra pakuotės: jų tvarkymas finansuojamas atskiru mechanizmu, todėl itin svarbu, kad pakuotės nepatektų į mišrių atliekų srautą, o pakuočių konteineriai nebūtų užteršiami netinkamomis atliekomis. Švaresnis pakuočių srautas reiškia mažesnes sistemos sąnaudas ir daugiau kokybiškų žaliavų grąžinimui į gamybą, kas ilgainiui padeda stabilizuoti kaštus.

    „Kuo toliau atliekas reikia vežti iki tvarkymo įrenginių ar kuo dažniau pasitelkiamos perkrovimo stotys, tuo didesnės transportavimo ir perkrovimo sąnaudos“, – sakė Laurynas Virbickas.

    „Rūšiavimas yra ne tik aplinkosauginis, bet ir ekonominis uždavinys“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

  • Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša pradedanti priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus per 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusią audrą. Prašymai aktualūs tiems klientams, kurių objekte elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad daliai privačių klientų taikoma supaprastinta tvarka, kai už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama iki 220 eurų. Kompensacija skiriama pateikus prašymą ir nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Pagal ESO pateikiamą informaciją, kompensuojamos kelios dažniausios išlaidos: sugedęs maistas iki 60 eurų, laikinas apgyvendinimas iki 60 eurų, generatoriaus nuoma iki 40 eurų. Taip pat gali būti atlyginamos generatoriaus įsigijimo išlaidos iki 220 eurų ir kuras generatoriui iki 90 eurų, tačiau bendra suma vienam klientui negali viršyti 220 eurų.

    Prašymą turi pateikti objekto savininkas. ESO pažymi, kad paraiškas galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos per ESO savitarną, taip pat elektroniniu paštu, paštu arba telefonu.

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir atskira kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. ESO aiškina, kad ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, o jos dydis priklausys nuo suvartojimo bei atjungimo trukmės.

    Gyventojai gali kreiptis ir dėl individualaus žalos atlyginimo, jei patirta žala nepatenka į supaprastintą mechanizmą. Tokiais atvejais gali būti vertinami sugadinti elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas turtas, sugedę vaistai ar kiti nuostoliai, o 72 valandų kriterijus netaikomas.

  • ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus po 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusios audros. Kompensacijos taikomos tais atvejais, kai elektros tiekimas objekte nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad gyventojams numatyta supaprastinta tvarka atlyginti iki 220 eurų siekiančius tiesioginius nuostolius. Prašymą turi pateikti objekto savininkas, o kartu reikės pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Kas gali būti kompensuojama?

    Pagal ESO skelbiamą tvarką, kompensacija gali apimti sugedusį maistą, laikino apgyvendinimo išlaidas ir generatoriaus nuomos kaštus. Taip pat numatyta galimybė atgauti dalį lėšų už generatoriaus įsigijimą bei kurą, jei jis buvo reikalingas elektros tiekimo sutrikimo laikotarpiu.

    Bendra supaprastinta išmoka vienam klientui negali viršyti 220 eurų, net jei patirtos išlaidos buvo didesnės. Dėl to gyventojams rekomenduojama rinkti ir išsaugoti išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad vertinimas būtų kuo sklandesnis.

    Dar dvi kompensacijų kryptys

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. Ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimus dėl avarijos fakto bei teritorijos, kuriai taikomas mechanizmas.

    Kompensacijos dydis šiuo atveju priklausys nuo konkretaus kliento elektros energijos suvartojimo ir realios atjungimo trukmės. Praktikoje tai reiškia, kad skirtinguose objektuose, net ir toje pačioje teritorijoje, sumos gali skirtis.

    Kada taikomas individualus žalos atlyginimas?

    ESO primena, kad egzistuoja ir standartinė individualios žalos atlyginimo tvarka, kai patirta žala nepatenka į supaprastintą tiesioginių nuostolių mechanizmą. Tai gali būti dėl elektros tiekimo sutrikimo sugedę elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas kitas turtas, taip pat dėl temperatūros režimo pažeidimo sugedę vaistai ar kiti jautrūs produktai.

    Šiuo atveju 72 valandų kriterijus nėra taikomas, tačiau gyventojai vis tiek turės pagrįsti žalą ir jos ryšį su elektros energijos persiuntimo sutrikimu. Prašymus ESO priima nuotoliniu būdu ir kitais nurodytais kanalais, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis.

    Po didesnių audrų elektros tinklams tenka didelis krūvis dėl nuvirtusių medžių, pažeistų oro linijų ir sudėtingo privažiavimo prie gedimų vietų. Energetikos sektoriuje vis dažniau akcentuojama atsparumo didinimo kryptis, įskaitant oro linijų rekonstrukcijas, kabeliavimą ir prevencinį želdinių tvarkymą, siekiant sutrumpinti atjungimų trukmę ekstremalių orų metu.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.

  • SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    SND balionai daugiabučiuose dar neišnyko: kaip gauti iki 726 eurų paramą ir ką būtina žinoti

    Nors suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų šalinimo iš daugiabučių planas Lietuvoje vykdomas jau ne vienus metus, dalis gyventojų vis dar maistą gamina naudodami šį rizikingą sprendimą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad valstybė kompensuoja perėjimą prie saugesnių alternatyvų, o paraiškas dėl finansavimo teikia ne pavieniai butų savininkai, o namo atstovas.

    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, SND balionai vis dar naudojami šimtuose daugiabučių, todėl priemonė išlieka aktuali ir dėl saugumo, ir dėl gaisrų prevencijos. Balionai, laikomi butuose ar bendrose patalpose, kelia papildomą pavojų visam namui, todėl institucijos ragina sprendimo neatidėlioti.

    Kam skiriama parama?

    Parama skirta daugiabučių gyventojams, kurie iki šiol maistui ruošti naudoja SND balionus, o namas atitinka nustatytus kriterijus. Priemonė taikoma aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių gyventojams, taip pat dviejų aukštų namams, jei palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos.

    Svarbi sąlyga yra tai, kad daugiabutis turi būti įtrauktas į VERT viešai skelbiamą SND balionų šalinimo plano sąrašą. Jei namo sąraše nėra, prieš pradedant organizuoti darbus verta pirmiausia pasitikslinti statusą ir galimybes, nes nuo to priklauso finansavimo skyrimas.

    Kiek galima gauti ir kam išleidžiama?

    Vienam butui gali būti skiriama iki 726 eurų kompensacija. Ši suma paprastai paskirstoma kelioms reikmėms: bendro naudojimo patalpų ir laiptinių vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui, buto elektros instaliacijos arba dujų sistemos pertvarkymui ir viryklės pakeitimui į elektrinę arba dujinę.

    Praktikoje tai reiškia, kad parama skirta ne vien įrangai nusipirkti, bet ir saugiam infrastruktūros sutvarkymui, kad pasirinktas sprendimas atitiktų reikalavimus. Dažniausiai gyventojai renkasi elektrą arba centralizuotai tiekiamas gamtines dujas, priklausomai nuo to, kokia infrastruktūra įmanoma konkrečiame name.

    Kaip vyksta paraiškų teikimas?

    Paraiškų gyventojai patys neteikia, šį procesą organizuoja daugiabučio namo atstovas. Juo gali būti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, kuris surenka reikalingus sprendimus ir dokumentus.

    Pirmiausia namo gyventojai turi priimti bendrą sprendimą atsisakyti SND balionų ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį. Tuomet gyventojams svarbu kreiptis į namo atstovą, o šis pateikia paraišką APVA nustatyta tvarka per APVIS informacinę sistemą iki kvietime nurodyto termino.

    APVA atkreipia dėmesį, kad delsimas dažnai tampa pagrindine kliūtimi, nes finansavimas skiriamas pagal kvietimų sąlygas ir terminus, o procesui reikia laiko: suderinti gyventojų sprendimus, suplanuoti darbus ir užtikrinti, kad sprendimas būtų įgyvendintas saugiai. Dėl to namams rekomenduojama veiksmus pradėti kuo anksčiau, ypač jei būtini vidaus tinklų ar instaliacijos pakeitimai.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • VERT primena: SND ir nefasuotų naftos produktų prekybos leidimus reikia patikslinti iki nustatyto termino

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena ūkio subjektams, kad pasikeitus Energetikos įstatymo nuostatoms dalis anksčiau išduotų leidimų turi būti patikslinti. Tai aktualu įmonėms ir kitiems asmenims, vykdantiems didmeninę ir (ar) mažmeninę prekybą suskystintomis naftos dujomis (SND) bei nefasuotais naftos produktais.

    VERT nurodo, kad leidimai, kurie buvo išduoti iki 2019 metais liepos 2 dienos, turi būti patikslinti ne vėliau kaip iki 2021 metais sausio 2 dienos. Jei ūkio subjektai to nepadarys, leidimai nuo šios datos neteks galios.

    Norint laiku patikslinti leidimą, VERT prašo iki 2020 metais lapkričio 1 dienos pateikti nustatytos formos deklaraciją ir prašymą. Dokumentai teikiami VERT, o jų pateikimas yra būtinas net ir tais atvejais, kai įmonės veikla realiai nesikeitė.

    VERT atkreipia dėmesį, kad jei leidime nurodyti duomenys nesikeičia, patikslintas leidimas išduodamas nemokamai. Tačiau nepateikus deklaracijos ir prašymo nustatyta tvarka, ūkio subjektas nebegalės vykdyti veiklos ir turės kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo.

    Rinkos priežiūrą ir licencijavimą VERT vykdo nuo 2019 metais liepos 2 dienos, kai ši funkcija perėjo iš savivaldybių administracijų. VERT rekomenduoja ūkio subjektams iš anksto pasitikrinti, ar įmonės duomenys leidime yra tikslūs, ir nepalikti dokumentų pateikimo paskutinei dienai.