CP v2

Tag: Vertimai

  • Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Istorinis romanas apie kolonijinį Taivaną

    2026 metais Tarptautinį Booker prizą pelnė taivanietė rašytoja Yáng Shuāng-zǐ ir vertėja Lin King už romaną „Taiwan Travelogue“. Kūrinys – istorinis pasakojimas, nukeliantis į 1930-uosius, kai Taivanas buvo Japonijos okupuotas.

    Komisija pabrėžė, kad knyga vienu metu veikia ir kaip romantiška istorija, ir kaip įžvalgi pokolonijinė proza. Pasak vertintojų, tai pasakojimas apie kalbą, galią ir tai, kaip vertimas gali pakeisti santykį tarp žmonių bei kultūrų.

    Ką pasakoja „Taiwan Travelogue“

    Romane žaidžiama kelionių memuarų forma: pasakotoja pristatoma kaip japonų novelistė, keliaujanti po Taivaną kulinariniu maršrutu. Kelionės fone ryškėja sudėtingi jos santykiai su vietine vertėja, kuri tampa ne tik gide, bet ir tarpininke tarp skirtingų pasaulių.

    Žiuri dėmesį patraukė tai, kaip knygoje atskleidžiama komunikacijos kaina, kai susiduria skirtingos kalbos ir nelygiavertės galios. Vertėja Lin King įvertinta už tai, kad vertimu į anglų kalbą suteikė kūriniui papildomą sluoksnį, padedantį skaitytojui pajusti potekstes.

    Premija, vertimas ir platesnis kontekstas

    Tarptautinis Booker prizas teikiamas už į anglų kalbą išverstą grožinę literatūrą, o prizinis fondas dalijamas autoriui ir vertėjui. Šįkart 57 000 eurų atiteko Yáng Shuāng-zǐ ir Lin King.

    Organizatoriai nuolat akcentuoja, kad apdovanojimas skirtas didinti kitomis kalbomis parašytos grožinės literatūros matomumą Jungtinėje Karalystėje ir įvertinti vertėjų darbą, kuris dažnai lieka šešėlyje. Šis laimėjimas taip pat išryškina augantį susidomėjimą Rytų Azijos istorijomis, kur asmeninės patirtys persipina su kolonijiniu palikimu.

    Pati Yáng Shuāng-zǐ yra pasakojusi, kad rašydama siekė išnarplioti sudėtingas Taivano kolonijinio laikotarpio aplinkybes. Autorė kuria ne tik prozą, bet ir esė, mangą bei vaizdo žaidimų scenarijus, o „Taiwan Travelogue“ tapo pirmuoju jos kūriniu, išverstu į anglų kalbą.

    „Tyrimai apie keliones ir maistą mano gyvenimą pakeitė dviem akivaizdžiais būdais: mano santaupos sumažėjo, o svoris padidėjo“, – sakė Yáng Shuāng-zǐ.

    Knyga pirmą kartą išleista 2020 metais originalo kalba, o pastaraisiais metais jos tarptautinė sklaida augo: leidybos teisės parduotos daugelyje rinkų. Tai rodo, kad vertimai tampa nebe nišiniu reiškiniu, o svarbia pasaulinės leidybos grandimi, padedančia literatūrai keliauti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Kas pateko į trumpąjį sąrašą

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų nugalėtojas bus paskelbtas jau šią savaitę, o komisija pristatė šešių knygų trumpąjį sąrašą. Tai vertimų į anglų kalbą konkursas, į kurį atrenkami Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje išleisti kūriniai.

    Pagrindinis prizas siekia 57 000 eurų, o jis dalijamas autoriui ir vertėjui. Kiekvienam į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui ir vertėjui taip pat numatyta beveik 3 000 eurų išmoka.

    Komisijos pirmininkė, rašytoja Natasha Brown teigė, kad atrinktos knygos „fiksuoja praėjusio šimtmečio akimirkas ir skamba istorijos aidu“. Pasak jos, iš naujo perskaičius kūrinius atsivėrė „viltis, įžvalgos ir degantis žmogiškumas“.

    Šių metų sąraše dominuoja moterys: penkios iš šešių atrinktų autorių yra moterys, taip pat moterys yra keturios iš šešių vertėjų. Knygos parašytos penkiomis skirtingomis kalbomis, o autoriai ir vertėjai kartu atstovauja aštuonioms tautybėms.

    Temos: istorija, tapatybė, valdžia

    Trumpasis sąrašas išsiskiria plačia geografija ir skirtingomis istorinėmis patirtimis: nuo 1930-ųjų kolonijinio Taivano iki propagandos formuojamų nacių Vokietijos kino studijų. Knygose daug dėmesio skiriama tapatybei, prievartai, atminčiai ir galios santykiams, tačiau kartu ieškoma ir žmogiško artumo.

    Tarptautinės „Booker“ premijos kontekste tai atliepia pastarųjų metų tendenciją stiprinti vertimų matomumą anglakalbėje rinkoje. Komisijos pasirinkimai dažnai tampa orientyru leidėjams ir skaitytojams, ieškantiems literatūros, kuri peržengia nacionalines ribas.

    Šeši kūriniai ir jų siužetai

    Taiwan Travelogue, Yáng Shuāng-zǐ, vertė Lin King, nukelia į 1930-uosius Taivaną, kai sala buvo Japonijos valdžioje. Romane pasakojama apie japonų rašytoją ir jos taivanietę vertėją, keliaujančias po salą, o istorijos centre atsiskleidžia jų artumas ir kolonijinio gyvenimo įtampa.

    She Who Remains, Rene Karabash, vertė Izidora Angel, vyksta nykstančioje Albanijos bendruomenėje, kur gyvenimą reguliuoja Kanun kodeksas. Pagrindinė veikėja, 33 metų Bekija, bandydama išvengti priverstinės santuokos pasirenka tapti vadinamąja prisiekusia mergele ir socialiai pereiti į vyro vaidmenį.

    The Witch, Marie NDiaye, vertė Jordan Stump, iš naujo iškelia 1996 metais prancūziškai publikuotą romaną apie Lucie, save laikančią vidutine ragana, įstrigusią slegiančioje santuokoje. Kūrinyje susipina kasdienybė, sapniškumas ir nerimas, o motinystė ir moteriškumas paverčiami centrine pasakojimo ašimi.

    The Nights Are Quiet In Tehran, Shida Bazyar, vertė Ruth Martin, pradeda pasakojimą Irano revoliucijos 1979 metais fone ir aprėpia keturis dešimtmečius. Knyga sudėliota iš keturių dalių, kurias pasakoja skirtingi vienos šeimos nariai, patiriantys tremtį, pasipriešinimą ir laisvės ilgesį.

    The Director, Daniel Kehlmann, vertė Ross Benjamin, pasitelkia 1930-ųjų Europą ir kino pasaulį, kai naciams perėmus valdžią režisierius G. W. Pabstas mėgina išsigelbėti bėgdamas į Holivudą. Tačiau Kalifornijoje jis nebeatrodo kaip žvaigždė, o romanas tyrinėja kūrėjo kompromisus, meno ir valdžios sandorius bei iliuzijų kainą.

    On Earth As It Is Beneath, Ana Paula Maia, vertė Padma Viswanathan, vyksta atokioje kolonijoje, pastatytoje vietoje, kur anksčiau buvo kankinami ir žudomi pavergti žmonės. Artėjant kalėjimo pabaigai paleidžiamas naujas siaubas: per pilnatį kaliniai išleidžiami, prižiūrėtojai ginkluojami, o prasideda medžioklė.

    Nugalėtojas bus paskelbtas gegužės 19 dieną per ceremoniją Londone, Tate Modern erdvėje. Tarptautinė „Booker“ premija laikoma vienu svarbiausių apdovanojimų, padedančių vertėjams ir autoriams pasiekti platesnę auditoriją.

  • Kaip ukrainietiškai pasakyti pritornyj ir ne obolščiajsia: kalbininkės paaiškinimas

    Kasdienėje ukrainiečių kalboje vis dar pasitaiko iš rusų kalbos atkeliavusių kalkių, ypač buitinėje kalboje ir socialiniuose tinkluose. Kalbininkai pabrėžia, kad dalis tokių žodžių skamba įprastai, tačiau neatitinka norminės ukrainiečių kalbos, nes jų tiesiog nėra žodynuose.

    Kyjivo nacionalinio universiteto filologė Oleksandra Kasjanova aiškina, kad rusiškas žodis pritornyj dažnai klaidingai perkeliamas į ukrainiečių kalbą kaip tariamas atitikmuo. Vis dėlto tokia forma nėra laikoma taisyklinga, todėl siūloma rinktis kontekstui tikslesnius ukrainietiškus žodžius.

    Tiesiogine prasme, kai kalbama apie skonį, pritornyj reiškia pernelyg saldų, iki nemalonumo ar net šleikštulio. Ukrainiečių kalboje tokį atspalvį dažniausiai perteikia apibūdinimai, kurių prasmė artima pernelyg saldus ar saldokas, kai saldumas tampa varginantis.

    Perkeltine prasme šis žodis apibūdina tai, kas atrodo dirbtina, perspausta, „per saldu“ emocine ar stilistine prasme, pavyzdžiui, kalbą, manieras ar kūrinį. Tokiu atveju, pasak kalbininkės, ukrainiečių kalboje gali tikti žodžiai, atitinkantys reikšmes nuobodus, įkyrus, varginantis, o kartais ir vaizdingas apibūdinimas, kai nuo „saldumo net sutraukia dantis“.

    Kalbant apie žmogų, vieno universalaus tikslaus žodžio dažnai neužtenka, todėl įprasta rinktis aprašomąją konstrukciją. Pavyzdžiui, jei norima pasakyti, kad žmogus bendrauja pernelyg saldžiai ir nenuoširdžiai, tai perteikiama kaip per daug saldus, pataikaujantis ar dirbtinai malonus, priklausomai nuo situacijos.

    Rusiška frazė ne obolščiajsia dažnai turi ironišką atspalvį ir reiškia raginimą nepuoselėti nepagrįstų vilčių ar nepasiduoti iliuzijoms. Pasak filologės, ukrainiečių kalboje tiesioginis atitikmuo skamba nenatūraliai, todėl geriau rinktis prasmę tiksliai perteikiančias alternatyvas.

    Dažniausiai siūloma vartoti posakius, artimus reikšmėms nepuoselėk iliuzijų, negyvenk iliuzijomis, nesidžiauk per anksti arba nepasiduok pagundai. Kuris variantas tinkamiausias, priklauso nuo konteksto, pavyzdžiui, ar kalbama apie darbo rezultatus, pažadus, santykius ar lūkesčius.

    Kalbininkė primena, kad dalis kalkių įsitvirtino per ilgą rusų kalbos dominavimo laikotarpį sovietmečiu, kai viešojoje erdvėje ir švietime buvo sistemingai stumiamos autentiškos ukrainiečių kalbos formos. Dėl to kai kurie skoliniai ar pažodiniai vertimai iki šiol atrodo „įprasti“, nors norminėje kalboje laikomi netiksliais.

    Specialistai pataria, kilus abejonių, remtis šiuolaikiniais ukrainiečių kalbos žodynais ir patikimų filologų paaiškinimais. Tai ypač aktualu viešojoje komunikacijoje, kur žodžių pasirinkimas formuoja kalbos vartojimo įpročius ir padeda išvengti svetimų kalbinių modelių.

    „Tiesiogiai išversti šias frazes dažnai nepavyksta, todėl geriausia rinktis tokius žodžius, kurie konkrečiame kontekste tiksliausiai perteikia prasmę“, – sakė Oleksandra Kasjanova.