Niujorke pradėtas teisinis ginčas dėl „Truth API“ – prenumeratos paslaugos, kuri, kaip teigiama ieškinyje, suteikia Volstrito prekybos įmonėms greitesnę prieigą prie JAV prezidento Donaldo Trumpo įrašų „Truth Social“ tinkle.
Ieškinį federaliniam teismui pateikė žiniasklaidos organizacija The Intercept ir spaudos laisvę ginanti Freedom of the Press Foundation. Jos prašo stabdyti paslaugą, argumentuodamos, kad prezidento pranešimai apie valstybės reikalus turi būti vienodai prieinami visuomenei.
Kaip veikia „Truth API“
Pagal pateiktą informaciją, prenumerata klientams išsiunčia įrašus trupmenomis sekundės anksčiau, nei jie pasirodo viešoje laiko juostoje. Tokios mikrosekundės yra kritiškai svarbios aukšto dažnio prekybai, kai algoritmai per labai trumpą laiką gali įvykdyti tūkstančius pavedimų.
Skelbiama, kad mėnesio kaina siekia maždaug nuo 52 000 iki 86 600 eurų, o planai apima dešimt daugiausiai sekamų paskyrų. Tarp jų minimi Donaldas Trumpas, Baltieji rūmai, JAV viceprezidentas JD Vance, FTB vadovas Kashas Patelis ir sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis.
Bendrovės vadovai investuotojams yra nurodę, kad paslauga jau turi daugiau nei dešimt klientų, daugiausia aukšto dažnio prekybos įmonių. Laikinasis vadovas Kevinas McGurnas yra teigęs, kad prenumeratoriai naujienas gauna šiek tiek greičiau nei kiti.
Kodėl tai atsidūrė teisme
Pareiškėjai tvirtina, kad tokia schema faktiškai sukuria mokamą prieigą prie prezidento pareiškimų ir diskriminuoja visuomenę bei žiniasklaidą, negalinčią mokėti tokių sumų. Ieškinyje ši praktika apibūdinama kaip ypač problemiška, nes dalis Donaldo Trumpo pranešimų esą publikuojami socialiniame tinkle be atskiro oficialaus Baltųjų rūmų pranešimo.
Ieškinyje keliami du konstituciniai argumentai: dėl Pirmosios pataisos, kuri saugo žodžio laisvę ir spaudos teises, ir dėl Penktosios pataisos, kuri siejama su vienodu teisiniu vertinimu ir nepagrįstų apribojimų draudimu. Pabrėžiama, kad prieiga prie valstybės vadovo pareiškimų neturėtų priklausyti nuo mokėjimo.
„Donaldas Trumpas bando praturtėti privatizuodamas valdžios informaciją“, – sakė The Intercept vyriausiasis redaktorius Benas Muessigas.
„Trump Media“ atstovas savo ruožtu tikino, kad kritikai esą painioja viešą ir neviešą informaciją, o teismai esą naudojami politinei kovai. Baltieji rūmai, kaip skelbta, tuo metu viešai ieškinio nekomentavo.
Rinkų jautrumas ir įtarimų fonas
Ginčas kilo platesniame kontekste, kai finansų rinkos vis dažniau reaguoja į politikų pranešimus socialiniuose tinkluose, o algoritminė prekyba išnaudoja net mažiausią informacijos pranašumą. Tokiose situacijose svarbus ne tik turinys, bet ir tai, kas jį pamato pirmas.
Straipsnyje minimi atvejai, kai šiais metais ateities sandorių rinkose buvo fiksuota neįprasta prekybos aktyvumo banga dar prieš viešai pasirodant svarbiems pranešimams apie Iraną. Kol kas, kiek nurodoma, galutinės oficialios išvados dėl galimų pažeidimų nepaskelbtos.
Taip pat pažymima, kad JAV senatoriai Elizabeth Warren ir Adam Schiff anksčiau kreipėsi į Vertybinių popierių ir biržų komisiją, prašydami įvertinti, ar tokia paslauga nekelia grėsmės rinkų integralumui ir sąžiningam informacijos pasiskirstymui.
Donaldas Trumpas, kaip skelbiama, valdo apie 41 proc. „Trump Media and Technology Group“ akcijų per atšaukiamą patikos fondą, kurį prižiūri jo vyresnysis sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis. Šio paketo vertė siejama su maždaug 866 000 000 eurų suma.
Bylos baigtis gali tapti reikšmingu precedentu, kaip skaitmeninėje erdvėje turi būti traktuojami valstybės vadovų pareiškimai, kai jie daro tiesioginę įtaką rinkoms. Kartu tai atnaujina diskusiją, kur baigiasi privataus socialinio tinklo taisyklės ir prasideda viešo intereso pareiga.
