CP v2

Tag: Vestas

  • Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Pasaulinis lūžis jūroje

    Japonijoje planuojamas 315 MW galios Oga–Katagami–Akita jūrinio vėjo elektrinių parkas peržengė vieną svarbiausių inžinerinių ribų – projektas įvertintas kaip atitinkantis seisminei rizikai taikomus reikalavimus. Atitiktį patvirtino „Bureau Veritas Japan“, įvertinusi projektavimo sprendinius pagal griežtas vietos normas.

    Šis sprendimas išskirtinis tuo, kad Japonijai tenka projektuoti ne tik audrų bangų ir uraganinių vėjų poveikiui, bet ir itin retoms, tačiau potencialiai labai stiprioms tektoninėms apkrovoms. Šalis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiedo zonoje, todėl seisminiai kriterijai čia tampa esmine infrastruktūros saugos dalimi.

    Kodėl Japonijai reikia kitokių standartų

    Projektavimo metu vertintos vietos sąlygos, ekstremalios apkrovos ir detalūs konstrukciniai sprendiniai, kad parkas išliktų stabilus net esant sudėtingiems grunto pokyčiams. Vienas didžiausių iššūkių – grunto skystėjimas, kai smėlingas jūros dugnas dėl drebėjimų praranda laikomąją galią.

    Tokių rizikų svarbą Japonija jautriai patyrė po 2011 metais įvykusio 9,0 balo žemės drebėjimo, kai kai kuriose pakrantės vietose fiksuoti reikšmingi grunto elgsenos pokyčiai. Dėl to inžinieriams tenka projektuoti taip, kad konstrukcija atlaikytų bangų, vėjo ir seismines apkrovas vienu metu.

    21 turbina vietoje 33

    Parke numatyta įrengti 21 „Vestas“ V236-15.0 MW turbiną, o tai būtų vienas pirmųjų tokios galios turbinų diegimų už Europos ribų, neskaičiuojant Kinijos. Vien tik didesnė vienos turbinos galia leidžia sumažinti reikalingų pamatų ir montavimo operacijų skaičių.

    Palyginimui, ankstesniame Akita–Noshiro projekte 139 MW galiai pasiekti reikėjo 33 turbinų po 4,2 MW. Oga–Katagami–Akita atveju 21 didelės galios turbina leidžia pasiekti 315 MW, taip mažinant medžiagų poreikį ir laivų darbų apimtis.

    Grafikas, rinka ir platesnė reikšmė

    Komercinis parko paleidimas planuojamas 2028 metų birželio mėnesį. Turbinų montavimo darbams numatoma pasitelkti specializuotą įrangą, o dalis tiekimo grandinės sprendimų Japonijoje derinami prie vietos reikalavimų ir darbo jūroje sezoniškumo.

    Šis projektas laikomas svarbiu etalonu ne tik Japonijai: panašiose seismiškai aktyviose zonose esančios šalys, tokios kaip Taivanas, Pietų Korėja, Filipinai ar Indonezija, susiduria su analogiškomis geologinėmis rizikomis. Praktikoje patvirtintas modelis gali paspartinti projektavimą ir sertifikavimą visame regione.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas Oga Katagami Akita Offshore Green Energy, kuriame dalyvauja keli energetikos ir infrastruktūros rinkos dalyviai. Sertifikavimo reikšmė – ne vien formalumas: tai signalas rinkai, kad didelės galios jūrinis vėjas gali būti diegiamas ir ten, kur seisminė rizika iki šiol ribojo ambicingesnius planus.

  • Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo energetika dažnai pristatoma kaip vienas švariausių elektros gamybos būdų, tačiau kartu auga ir mažiau matoma problema: pasenusios vėjo jėgainių mentės. Dalis jėgainių, pastatytų prieš du dešimtmečius, dabar keičiamos naujesnėmis, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau nurašomų komponentų.

    Didžioji dalis jėgainės konstrukcijos, įskaitant plieną, varį ir elektroniką, gali būti perdirbama įprastais būdais. Sudėtingiausia grandis yra būtent mentės, kurių atliekų srautai daugelyje šalių didėja greičiau nei pramoniniai perdirbimo pajėgumai.

    Mentės didėja, logistika brangsta

    Šiuolaikinių didelės galios vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar didesnės. Kuo mentė ilgesnė, tuo didesnį plotą ji „nušluoja“, tuo daugiau energijos pagamina ir tuo mažesnė gali būti vienos kilovatvalandės savikaina.

    Tačiau tas pats dydis virsta problema, kai mentė pasiekia eksploatacijos pabaigą. Mentę tenka pjauti į dalis, gabenti specialiu transportu ir rasti vietą sandėliavimui ar apdorojimui, o tai kelia sąnaudas ir didina spaudimą savivaldybėms bei atliekų tvarkytojams.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti

    Mentės dažniausiai gaminamos iš kompozitų, kurių pagrindas yra stiklo pluoštas ir dervos, o viduje naudojamos lengvos užpildo medžiagos, klijai bei kiti sutvirtinimai. Tokia sandara leidžia atlaikyti apkrovas, temperatūros svyravimus ir audras, bet kartu reiškia, kad medžiagos sujungtos taip, jog išardyti jas atgal į „švarias“ frakcijas yra sudėtinga.

    Skirtingai nei metalą, kompozitų nepakanka tiesiog išlydyti ir atskirti. Dervos, pluoštas ir užpildai yra sukietinti į vieną tvirtą struktūrą, todėl mechaninis smulkinimas dažnai duoda tik mišrią žaliavą, kurią sunku panaudoti aukštos vertės produktuose.

    Naujos technologijos ir griežtėjanti politika

    Pastaraisiais metais atsiranda daugiau technologinių sprendimų, orientuotų į pluošto atgavimą ir dervų skaidymą. Viena kryptis yra terminiai procesai, kai kompozitai kaitinami ribojant deguonies patekimą, kad būtų atlaisvintas stiklo pluoštas ir sumažėtų organinių rišiklių įtaka.

    Kita kryptis yra cheminiai metodai, kuriais siekiama ištirpinti ar suskaidyti epoksidines dervas ir atkurti panaudojamas žaliavas. Pramonė tai vertina kaip potencialiai svarbų lūžį, nes teorinis tikslas yra ne tik utilizacija, bet ir žiedinis ciklas, kai senos mentės tampa žaliava naujoms.

    Situaciją skatina ir reguliavimas: Europos vėjo sektoriuje įsigalioja griežtesnės nuostatos dėl sąvartynuose šalinamų menčių, o kai kuriose rinkose ribojimai atsiranda ir regioniniu lygmeniu. Gamintojai taip pat kelia tikslus mažinti atliekas ir didinti komponentų perdirbamumą, tačiau didžiausias iššūkis yra laiko faktorius, nes nurašomų menčių banga jau prasidėjo.

    Artimiausi metai gali tapti lemiami: jei perdirbimo sprendimai bus išplėtoti iki pramoninio masto, vėjo energetika sustiprins savo tvarumo argumentą. Jei ne, menčių atliekos išliks silpnąja grandimi, kurią vis dažniau pastebės ir visuomenė, ir politikos formuotojai.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.