Vienas garsiausių antikos galvosūkių pagaliau pajudėjo iš mirties taško: mokslininkai, pasitelkę DI, perskaitė per Vezuvijaus išsiveržimą apanglėjusį papiruso ritinį jo nė neišvynioję. Ritinys išliko po 79 metais įvykusios katastrofos, kai ugnikalnio pelenai palaidojo Pompėją ir Herkulanėją.
Šis dokumentas, kataloguotas kaip PHerc. 1667, priklauso Herkulanėjoje XVIII amžiuje atrastai apanglėjusių rankraščių bibliotekai. Manoma, kad po prabangios vilos griuvėsiais iš viso išliko apie 1 800 papiruso fragmentų, o tai laikoma vienintele iki mūsų dienų atėjusia pilna graikų ir romėnų pasaulio biblioteka.
Didžiausia problema buvo ne atradimas, o bandymas skaityti: šimtmečius po pelenais išgulėję ritiniai tapo tokie trapūs, kad mechaninis išvyniojimas galėjo juos paversti dulkėmis. Dėl to daugelis tekstų fiziškai buvo išsaugoti, bet intelektualiai iš esmės neprieinami.
Kaip perskaitė ritinį jo nepažeidę
Proveržį suteikė vadinamasis virtualus išvyniojimas, kai ritinys pirmiausia skenuojamas didelės raiškos rentgeno vaizdinimu, o tuomet kompiuteriniai algoritmai atkuria viduje susuktus sluoksnius. Po to skaitmeninėje erdvėje jie išlyginami į plokštumą, kad būtų įmanoma analizuoti rašalo pėdsakus.
DI modeliai padėjo išryškinti itin blankius, nuo karščio ir laiko beveik susiliejusius rašalo pėdsakus. Taip tyrėjai galėjo atkurti visą išlikusios ritinio dalies tekstą ir jį perskaityti, nekeldami rizikos sunaikinti originalą.
„Norėdami jį perskaityti, mes jo fiziškai neišvyniojome. Vietoje to ritinį nuskenavome rentgeno spinduliais, atkūrėme viduje susuktą lapą ir DI padėjo išryškinti rašalo pėdsakus“, – sakė iniciatyvos Vesuvius Challenge atstovai.
Ką atskleidė antikinis tekstas
Perskaitytas turinys pasirodė esąs filosofinis traktatas apie etiką, žmogaus prigimtį ir moralinę pažangą, taip pat minintis menus ir žmonių elgesį. Ironiška, kad tekstas, išgyvenęs katastrofą, kalba būtent apie vertybes ir žmogaus tobulėjimą.
Tyrėjai taip pat aptiko nuorodų į Aristokreoną, stoikų filosofo Chrisiopo sūnėną ir mokinį. Teksto kalba, temos ir kontekstas leidžia manyti, kad jis galėjo būti parašytas II amžiuje prieš Kristų ir atspindėti stoikų doktriną.
„Beveik du tūkstantmečius šie tekstai buvo fiziškai išsaugoti, bet intelektualiai neprieinami. Dabar, sujungę vaizdinimą, DI, akademinį darbą ir inovacijų konkursą, pagaliau galime juos skaityti“, – teigė projekto bendraįkūrėjas Brentas Sealesas.
Kodėl tai svarbu dabar
Pastaraisiais metais impulsą šiai sričiai suteikė tarptautinės iniciatyvos, paversdamos problemą technologijų ir mokslo varžybomis. 2023 metais pradėtas Vesuvius Challenge pasiūlė piniginius prizus, kad kompiuterinės regos ir mašininio mokymosi metodai sparčiau pasiektų pritaikomus rezultatus.
Vieno ritinio perskaitymas problemos neužbaigia: šimtai rankraščių vis dar lieka užantspauduoti, o kiekvienas jų gali slėpti naujus antikinės filosofijos, literatūros ar istorijos fragmentus. Mokslininkai tikisi, kad tobulėjant skenavimo įrangai ir DI metodams, virtualus išvyniojimas taps įprastu įrankiu, atveriančiu ištisus tekstų klodus be fizinės žalos originalams.
