CP v2

Tag: Vėžio terapijos

  • Europoje kuriama „StandardX“ izotopų rafinerija: žada proveržį vėžio terapijoms ir ne tik

    Europoje kuriama „StandardX“ izotopų rafinerija: žada proveržį vėžio terapijoms ir ne tik

    Europoje planuojama įkurti pirmąją pasaulyje izotopų rafineriją, kuri turėtų spręsti vieną didžiausių šiuolaikinės onkologijos problemų – patikimų medicininių izotopų tiekimą. Projektą vystanti bendrovė „StandardX“ teigia, kad nauja infrastruktūra leistų užtikrinti pastovesnę retų izotopų gamybą, nuo kurios priklauso diagnostikos ir taikinių terapijų plėtra.

    Medicininiai izotopai naudojami tiek navikų diagnostikai, tiek gydymui, kai spinduliuotė nukreipiama į konkrečias vėžines ląsteles ir siekiama maksimaliai apsaugoti sveikus audinius. Tačiau dalies izotopų pasiūla pasaulyje yra ribota, todėl klinikiniai tyrimai ir kai kurių metodų plėtra neretai stringa dėl tiekimo sutrikimų.

    Kaip veiks izotopų rafinerija

    „StandardX“ planuoja remtis patentuota greitintuvų sistema ir ją įdiegti ant pramoninio standarto platformos. Bendrovė tikina, kad toks sprendimas ateityje sudarytų sąlygas komerciškai gaminti platesnį izotopų portfelį, o ne pasikliauti pavieniais, ribotos apimties šaltiniais.

    Skelbiama, kad pirmieji izotopai medicininiams tyrimams turėtų būti pristatyti 2027 metais. Gamyba startuotų nuo izotopų, skirtų vėžio diagnostikai ir terapijai, aptarnaujant tiek šiandieninių ligoninių poreikius, tiek farmacijos bendroves, kuriančias naujos kartos radiofarmacinius preparatus.

    Finansavimas ir investuotojų lūkesčiai

    Nauja „StandardX“ finansavimo runda siekia apie 10 mln. svarų, tai yra maždaug 12 mln. eurų. Ją, kaip nurodoma, veda Europos giliosios technologijos investuotojai „Vsquared Ventures“ ir „East X Ventures“, kurie akcentuoja ilgalaikį poreikį stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų gamybos pajėgumų.

    Vėžio atvejų skaičiaus augimo prognozės didina spaudimą sveikatos sistemoms ieškoti efektyvesnių diagnostikos ir gydymo būdų. Dėl to radiofarmaciniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau aptikti ligą ir tiksliau nukreipti terapiją, tampa vienu sparčiausiai besivystančių segmentų, tačiau jų sėkmė tiesiogiai susijusi su žaliavų ir izotopų prieinamumu.

    „Izotopai yra kitos inovacijų eros pagrindas daugelyje svarbių sektorių, tačiau visus juos riboja tas pats tiekimo barjeras. Onkologijoje trūkumai jau dabar veikia pacientų situaciją ir stabdo naujos kartos terapijų kūrimą“, – sakė „StandardX“ vadovas Richardas Pearsonas.

    Ne tik medicina: tritis ir termobranduolinė energetika

    Bendrovė taip pat užsiminė, kad ateityje ta pati greitintuvų platforma galėtų būti pritaikyta kitų pramonės šakų izotopams, įskaitant tričio gamybą. Tritis laikomas itin reta, bet svarbia medžiaga termobranduolinės sintezės projektams, nes gali būti naudojamas kaip kuras planuojamose sintezės elektrinėse.

    Pasak „StandardX“, pasaulyje šiuo metu turimų tričio atsargų apimtis yra labai maža, o vienos elektrinės metinei eksploatacijai gali reikėti dešimčių kilogramų. Bendrovė teigia jau pasirašiusi susitarimus su didžiaisiais sintezės technologijų vystytojais ir sieksianti užtikrinti tričio gamybą jų programoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad tiek medicininiai izotopai, tiek sintezės kurui reikalingos medžiagos tampa strategine infrastruktūros dalimi, kurią vis dažniau lemia ne vien moksliniai pasiekimai, bet ir gamybos grandinių patikimumas. Jei „StandardX“ projektas pasiteisins, Europa galėtų sustiprinti savo pozicijas tiek pažangios medicinos, tiek naujos energetikos kryptimis.

  • Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londono „Big Picture Bio“ gavo 2,55 mln. eurų: DI padės kurti vėžio vaistų derinius

    Londone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Big Picture Bio“ paskelbė baigęs „slapto režimo“ etapą ir pritraukęs 2,55 mln. eurų finansavimą. Įmonė kuria dirbtinio intelekto pagrindu modeliuojamas kombinuotas terapijas vėžiui ir kitoms sudėtingoms ligoms.

    Pasak bendrovės, pinigai bus skirti pirmuosius kompiuteriniu būdu atrinktus vaistų derinius perkelti į laboratorinius tyrimus, kur bus tikrinamas jų veiksmingumas. Tokia kryptis atspindi platesnę farmacijos sektoriaus tendenciją mažinti brangų bandymų ir klaidų ciklą ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Finansavimą sudaro apie 1,75 mln. eurų ikisėklinė investicija, kurią bendrai vedė fondai „Kadmos Capital“ ir „Exceptional Ventures“. Taip pat skirta apie 815 000 eurų nedilucinio finansavimo per „Innovate UK“ programą „Investor Partnerships“, o prie raundo prisidėjo „Gloucester Ventures“ ir privatus investuotojas John White.

    Startuolį įkūrė vadovė dr. Kerstin Papenfuss ir technologijų vadovas dr. Mark Hammond. Abu jie anksčiau dirbo „Deep Science Ventures“, kur užsiėmė terapijų ir su vaistų kūrimu susijusių technologijų projektų vystymu.

    „Big Picture Bio“ teigia sukūrę generatyvinį vadinamąjį pasaulio modelį, kuris simuliuoja naviko, imuninių ląstelių ir aplinkinių audinių sąveikas. Tikslas yra ne tik parinkti, kurie vaistai galėtų veikti kartu, bet ir nustatyti jų skyrimo seką, kad būtų galima kuo ilgiau atitolinti atsparumo gydymui atsiradimą.

    Įmonė pabrėžia, kad tradiciniai laboratoriniai atrankos metodai greitai atsiremia į mastelio ribas, kai kalbama apie derinių skaičių. Pavyzdžiui, vien 100 vaistų ir 100 dozių porinių kombinacijų pilnas ištyrimas, bendrovės skaičiavimu, pareikalautų maždaug 50 mln. atskirų eksperimentų.

    „Vėžys nėra viena liga, kurią lemia vienas taikinys, tačiau vaistus vis dar kuriame tarsi taip būtų. Deriniai yra kelias į pergalę, bet kai jų teoriškai galima sudaryti daugiau nei 900 mlrd., jokia laboratorija negali jų visų išbandyti“, – sakė „Big Picture Bio“ vadovė ir bendraįkūrėja dr. Kerstin Papenfuss.

    „Būtent tam ir kūrėme „Big Picture Bio“: modeliuoti ligą kaip dinamišką sistemą ir pagal tai projektuoti derinius, kurie labiausiai tikėtina veiks pacientams, o ne tik tuos, kuriuos patogiausia išbandyti. Šis finansavimas leis pirmuosius mūsų sukurtus derinius perkelti iš modelio į laboratoriją“, – pridūrė ji.

    Įmonės teigimu, jos prognozavimo metodas jau buvo tikrintas su realiais klinikiniais duomenimis. „Big Picture Bio“ taip pat nurodo pateikusi 14 prognozių prieš 2026 metais vykusią ASCO onkologijos konferenciją ir teigia, kad 12 jų pasitvirtino.

    Investuotojai akcentuoja, kad didžiausia vertė slypi ne vien naujų molekulių paieškoje, o gebėjime patikimiau numatyti, kaip elgsis sudėtingi klinikiniai tyrimai. Tai ypač aktualu onkologijoje, kur derinant vaistus svarbu suderinti veiksmingumą, toksikologiją ir paciento imuninės sistemos reakcijas.

    Startuoliui konsultuoja patyrusių farmacijos sektoriaus specialistų komanda, įskaitant kelių tarptautinių bendrovių onkologijos ir vaistų vertinimo ekspertus. Bendrovė planuoja pradėti nuo vėžio ir imuninės sistemos tarpininkaujamų ligų, o vėliau siekti kurti gydymo schemas neapsiribojant esamų vaistų permaišymu.

    Rinkoje, kur DI sprendimai vis dažniau naudojami taikinių identifikavimui, molekulių atrankai ir klinikinių tyrimų dizainui, „Big Picture Bio“ stato ant kombinacinės terapijos optimizavimo. Jei metodika pasiteisins „šlapiuose“ eksperimentuose ir vėliau klinikoje, tai galėtų reikšti greitesnį kelią iki tiksliau parinktų gydymo derinių ir mažesnę nesėkmių riziką brangiausioje vaistų kūrimo stadijoje.