CP v2

Tag: Vėžio tyrimai

  • Onkologai įspėja: vaikystėje pasigauta H. pylori bakterija gali didinti žarnyno vėžio riziką

    Vaikystėje dažnai pasigaunama bakterija Helicobacter pylori gali būti susijusi su didesne storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika, rodo apibendrinti naujausių tyrimų duomenys. Specialistai pabrėžia, kad tai dar nereiškia tiesioginės priežasties, tačiau ryšys pakankamai reikšmingas, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys.

    Didelės apimties analizėje sujungti 43 moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo beveik 49 milijonai žmonių. Vertinant bendrą vaizdą, asmenims, turėjusiems kontaktą su H. pylori, kolorektalinio vėžio diagnozė buvo nustatoma maždaug 1,6 karto dažniau nei tiems, kuriems infekcijos požymių nerasta.

    Remiantis tokiais skaičiavimais, buvo pasiūlyta prielaida, kad pasauliniu mastu su šia infekcija gali būti susiję apie 22 proc. žarnyno vėžio atvejų. Vis dėlto, kai analizė buvo susiaurinta iki 14 populiacinių ir kohortinių tyrimų, įvertis sumažėjo iki maždaug 12 proc., todėl mokslininkai ragina išvadas vertinti atsargiai.

    „Mes linkę galvoti apie žarnyno vėžį daugiausia per genetikos, amžiaus ir gyvenimo būdo prizmę, tačiau kai kurios vėžio formos gali turėti ir infekcinį komponentą“, – sakė biomedicinos mokslų profesorius Justinas Stebbingas.

    H. pylori yra prisitaikiusi išgyventi rūgščioje skrandžio terpėje, todėl infekcija gali išlikti metų metus nesukeldama jokių simptomų. Skaičiuojama, kad ja gali būti užsikrėtusi maždaug pusė pasaulio gyventojų, o daliai žmonių ji sukelia lėtinį uždegimą, opas ir padidina skrandžio vėžio riziką.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į dar vieną detalę: keliuose stebėjimo tyrimuose žmonės, gydyti dėl H. pylori, vėliau turėjo mažesnę kolorektalinio vėžio riziką. Skirtumas tapo aiškesnis praėjus maždaug dešimt metų, tačiau tokie duomenys dar neleidžia tvirtai teigti, kad bakterijos išnaikinimas pats savaime apsaugo nuo vėžio.

    Ekspertai primena, kad stebėjimo tyrimai neįrodo priežastinio ryšio, nes rezultatams gali turėti įtakos ir kiti veiksniai: mityba, rūkymas, fizinis aktyvumas, kūno svoris, socialinės ir ekonominės aplinkybės bei sveikatos paslaugų prieinamumas. Dėl to vien tik profilaktiškai tikrintis dėl H. pylori siekiant sumažinti žarnyno vėžio riziką kol kas neskubinama rekomenduoti.

    Kas realiai mažina riziką?

    Gydytojai pabrėžia, kad patikimiausias kelias sumažinti žarnyno vėžio riziką išlieka ankstyvas nustatymas ir gyvenimo būdo korekcijos. Didžiausią naudą duoda dalyvavimas patikros programose pagal amžių ir individualią riziką, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiko kūno svorio palaikymas.

    Taip pat svarbu nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį ir riboti perdirbtą mėsą. Įspėjamieji simptomai, tokie kaip kraujas išmatose, užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis pilvo skausmas, neturėtų būti ignoruojami ir yra priežastis kreiptis į gydytoją.

    Ką verta žinoti apie H. pylori?

    H. pylori dažniausiai aptinkama tiriant išmatas, atliekant šlapalo kvėpavimo testą ar gastroskopijos metu paimant mėginį. Infekcija gydoma gydytojo paskirtu antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų deriniu, tačiau savarankiškai gydytis nerekomenduojama dėl atsparumo antibiotikams rizikos.

    Specialistai pažymi, kad didėjantis dėmesys infekcijų ir vėžio sąsajoms yra viena iš pastarųjų metų tendencijų, tačiau sprendimai dėl patikros ir gydymo turi būti paremti aiškiomis klinikinėmis rekomendacijomis. Todėl svarbiausia žinutė gyventojams išlieka ta pati: laikytis patikros planų, stebėti simptomus ir dėl tyrimų tikslingumo tartis su šeimos gydytoju ar gastroenterologu.

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.

  • Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos startuolis „Moonlight AI“ pranešė užbaigęs pradinio etapo investicijų raundą, per kurį pritraukė 2,8 mln. eurų. Bendrovė kuria klinikinei diagnostikai pritaikytą vaizdų analizės programinę įrangą, kuri, pasitelkdama DI, iš įprastų laboratorinių preparatų vaizdų siekia išgauti su genominiais pokyčiais susijusias įžvalgas.

    Į raundą investavo keli fondai iš skirtingų šalių, tarp jų Singapūre veikiantis „Lotus One Investment“, Šveicarijos „VP Venture Partners“ ir Tunise įkurtas „MEDIN Fund“. Prie jų prisidėjo Lichtenšteino „N&V Capital“ ir ankstesnis investuotojas iš Šveicarijos.

    „Mūsų technologija leidžia laboratorijoms gauti pritaikomus, greitus rezultatus iš preparatų, kuriuos jos jau naudoja kasdieniuose procesuose“, – sakė „Moonlight AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christianas Ruizas.

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir orientuojasi į hematologijos bei patologijos laboratorijų darbo srautą. Idėja paprasta: vietoje to, kad genominei informacijai gauti visada būtų būtina brangi ir laiko reikalaujanti papildoma įranga, dalį sprendimų ar prioritetų nustatymo būtų galima atlikti analizuojant rutininę kraujo ir citologijos tepinėlių vaizdinę medžiagą.

    Tokia kryptis atliepia platesnę precizinės onkologijos tendenciją, kai gydymo parinkimui vis dažniau remiamasi molekuliniais ir genominiais žymenimis. Praktikoje laboratorijoms iššūkiu išlieka tyrimų kaina, pajėgumai ir atsakymo laikas, todėl įmonės ieško sprendimų, galinčių paspartinti atranką ir efektyviau nukreipti, kada molekulinius tyrimus būtina atlikti pirmiausia.

    „Moonlight AI“ teigia, kad jų kuriama programinė įranga gali integruotis su laboratorijų vaizdinimo įranga ir padėti automatizuoti dalį sprendimų, susijusių su tolesnių tyrimų parinkimu. Pasak bendrovės, taip būtų galima sutrumpinti bendrą proceso trukmę ir geriau panaudoti ribotus diagnostikos išteklius, ypač didelių apimčių laboratorijose.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į nuosavos duomenų bibliotekos plėtrą, siekiant susieti citopatologijos viso preparato vaizdus su kokybiškais genomikos duomenimis. Tokie rinkiniai laikomi kritiškai svarbiais medicininiams DI modeliams, nes nuo jų priklauso, ar sprendimai išliks tikslūs skirtingose laboratorijose, su skirtingais skeneriais ir įvairiomis pacientų populiacijomis.

    „Bendradarbiaudami su tarptautiniu klinikinių partnerių konsorciumu kuriame duomenų rinkinį, kuris padės užtikrinti modelių patikimumą realiose laboratorijų sąlygose“, – sakė „Moonlight AI“ technologijų vadovė ir viena iš įkūrėjų Nicole H. Romano.

    Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir spartinti kelių sprendimų kūrimą, įskaitant mielodisplazinį sindromą, nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kartu numatoma greitinti komercializaciją ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą, nes medicininės diagnostikos programinei įrangai Europoje taikomi griežti saugos ir veiksmingumo kriterijai.

    Pranešime nurodoma, kad finansavimas sutapo su bendrovės teisinės formos pasikeitimu į Šveicarijos akcinę bendrovę. Toks žingsnis dažnai siejamas su pasirengimu tarptautinei plėtrai, aiškesne akcininkų struktūra ir patogesniu kapitalo pritraukimu ateityje.

    „DI diagnostikos sėkmė pirmiausia priklauso nuo klinikinių duomenų kokybės ir įvairovės, todėl plečiame partnerių ratą ir kviečiame prisijungti ligonines bei laboratorijas“, – sakė bendrovės medicinos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Stefanas Habringeris.