Tag: Via Carpatia

  • Leista pradėti S19 atkarpos Jawornik–Lutcza statybas: Podkarpatėje iškils 2,8 km tunelis

    Lenkijoje duotas leidimas statyti greitkelio S19 atkarpą Jawornik–Lutcza, kuri yra tarptautinio koridoriaus „Via Carpatia“ dalis. Sprendimas reiškia, kad rangovas jau dabar gali pradėti darbus.

    Kaip pranešė Žešuvo (Rzeszów) Generalinės nacionalinių kelių ir automagistralių direkcijos (GDDKiA) padalinys, po šio sprendimo Podkarpatėje leidimo dar laukia tik viena S19 atkarpa – Lutcza–Domaradz.

    Jawornik–Lutcza atkarpą įgyvendina konsorciumas „Gülermak“ ir „Budimex“, o sutarties vertė – kiek daugiau nei 1,9 mlrd. zlotų. Statyboms numatytas 38 mėnesių terminas, į jį neįskaičiuojami žiemos laikotarpiai nuo gruodžio 1 dienos iki kovo 31 dienos.

    Planuojama, kad statybos bus baigtos 2031 metais. Projektas apima vienus sudėtingiausių kelio infrastruktūros elementų regione – aukštą estakadą ir ilgiausią vaivadijos tunelį.

    Estakada virš kelio ir ilgiausias tunelis regione

    GDDKiA nurodo, kad bus nutiestas 5,3 km ilgio dviejų važiuojamųjų dalių greitkelio ruožas. Kiekviena kryptimi numatyta po dvi eismo juostas ir avarinė juosta.

    Maršrutas bus vedamas 815 metrų ilgio estakada virš esamo nacionalinio kelio Nr. 19. Estakados atramos sieks iki 36 metrų, o kartu su konstrukcija automobilių judėjimo aukštis virš žemės viršys 40 metrų.

    Vėliau estakada pereis į dviejų angų tunelį po Kamieniec kalnu. Tunelio ilgis – 2 803 metrai, ir tai turėtų būti ilgiausias tunelis Podkarpatės vaivadijoje.

    Tunelį planuoja gręžti TBM technologija

    Skelbiama, kad tunelis bus įrengiamas naudojant TBM technologiją – specialią tunelių gręžimo mašiną. Tokia įranga vienu metu kasa gruntą ir uolienas, šalina iškaseną ir formuoja tunelio konstrukcijas.

    2027 metų pirmąjį ketvirtį numatyti bandymai – gamyklinis įrangos priėmimas ir atitikties techniniams, kokybės bei funkciniams reikalavimams patikra prieš pristatymą į statybvietę.

    Sudėtinga geologija ir papildomi sprendimai saugumui

    GDDKiA pabrėžia, kad tai vienas didžiausių inžinerinių iššūkių dėl sudėtingos geologinės sandaros, būdingos Karpatų flišui. Tyrimai rodo didelį grunto sąlygų kintamumą visoje planuojamos trasos atkarpoje, o vietovėje pasitaiko nuošliaužų riziką didinančių zonų.

    Projektas taip pat apima keliautojų aptarnavimo aikštelę (MOP) „Jawornik“ Barwinko kryptimi. Greitkelyje numatyti eismo saugos įrenginiai, eismo valdymo sistema ir aplinkos apsaugos priemonės.

    Be to, bus įrengtos papildomos vietinės reikšmės jungtys gretimoms teritorijoms, pertvarkomi su trasa besikertantys keliai ir techninė infrastruktūra. Virš trasos planuojamas ir tiltas, kuris tarnaus kaip praėjimas smulkiems gyvūnams.

    Kas yra „Via Carpatia“ ir kokia S19 reikšmė

    „Via Carpatia“ – šiaurės ir pietų Europą palei rytines Europos Sąjungos ir NATO sienas jungiantis transporto koridorius. Lenkijoje ši trasa turėtų siekti apie 700 km ir bus sudaryta iš kelių greitkelių atkarpų, tarp jų – S61 ir S19.

    Podkarpatėje S19 ilgainiui turėtų sudaryti beveik 170 km. Šiuo metu naudoti atiduota 102 km (tarp Lasy Janowskie–Rzeszów Południe ir Krosno–Dukla), o daugiau kaip 64 km yra statybų ar administracinių procedūrų etapuose.

  • Via Carpatia: Lenkija artėja prie sienos, bet Slovakijos „greitkelio“ grafikas grimzta į 2040–2050 metus

    Via Carpatia turėjo tapti aiškiu Šiaurės ir Pietų Europos kelių koridoriumi, tačiau realybėje projektas stringa ties valstybių darbų suderinimu. Lenkija dalį maršruto spartina, bet ties riba vairuotojus gali pasitikti „butelio kaklelis“, nes Slovakija savo atkarpai planuoja gerokai vėlesnius terminus.

    Lenkijos aukščiausioji audito institucija NIK savo ataskaitoje apie 2018–2025 metų laikotarpį vertino ne tik vidaus darbus, bet ir tai, kaip Via Carpatia juda kitose šalyse. Dokumente pabrėžiama, kad politinė idėja ir tarptautinės deklaracijos dar nereiškia vienodo tempo kiekvienoje grandyje.

    Koridorius TEN-T tinkle, bet tempai nevienodi

    NIK nurodo, kad Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, o vėliau ir Rumunijos bei Bulgarijos vyriausybių veiksmai iš esmės atitiko Via Carpatia idėją. Tai padėjo pasiekti, kad visas maršrutas būtų įtrauktas į transeuropinio transporto tinklo TEN-T rėmus atskirų valstybių teritorijose.

    Tačiau TEN-T statusas pats savaime neužtikrina, kad visos šalys darbus vykdys tuo pačiu grafiku ir tokiais pačiais prioritetais. Dėl to vienose atkarpose jau kalbama apie užbaigtą greitkelio standartą, o kitose vis dar dominuoja planavimo ir finansavimo diskusijos.

    Kur jau padaryta, o kur dar likę šimtai kilometrų

    Pasak NIK, Vengrija Via Carpatia trasą savo teritorijoje greitkelio ar automagistralės standartu užbaigė 2021 metais. Graikijoje dar 2010 metais buvo užbaigta 96 kilometrų atkarpa Salonikai–Seresai–Promachonas, nors ji nebuvo vystoma kaip atskiras projektas su Via Carpatia ženklu.

    Rumunijoje, remiantis šalies transporto institucijų viešinta informacija, 2023 metais projekto įgyvendinimas siekė apie 35 proc., o žiniasklaidoje tuo pačiu laikotarpiu minėtas ir didesnis progresas. Vis dėlto akcentuojama, kad iki pilno koridoriaus dar liko keli šimtai kilometrų, todėl vairuotojams tai reiškia ilgą pereinamąjį laikotarpį.

    Bulgarijos atvejis NIK ataskaitoje įvardijamas kaip formaliai egzistuojantis, bet ne kaip nuosekliai vykdoma, atskirai valdoma investicija. Realūs darbai dažniau siejami su nacionalinių kelių ruožais, kurie tik sutampa su Via Carpatia koridoriumi, o tai apsunkina vieningo grafiko ir atsakomybės klausimus.

    Lietuvoje Via Carpatia maršrutas siejamas su TEN-T ruožais, į kuriuos įeina keliai, jungiami ir su Via Baltica kryptimi. NIK minima, kad už kelių plėtrą atsakinga „Via Lietuva“ yra pradėjusi platesnę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda remonto programą, o 2026 ir 2027 metais planuojama darbais apimti apie 170 kilometrų.

    Slovakijos terminai kelia didžiausią įtampą

    NIK išskiria Slovakiją kaip sudėtingiausią grandį, nes iki 2022 metų šis koridorius ten nebuvo laikomas aiškiu vyriausybės prioritetu. Tempo ribotuvais įvardijami finansiniai apribojimai ir konkurencija su kitais infrastruktūros projektais.

    Esminiu ruožu laikoma apie 70 kilometrų greitkelio R4 dalis nuo Prešovo iki Lenkijos sienos. NIK nurodo, kad 2023 metais atidarytas pirmasis šiaurinio Prešovo aplinkkelio ruožas, tačiau visa R4 dalis skaidoma į kelis etapus, kurių užbaigimas numatomas skirtingu laiku.

    Slovakijos finansų ministerijos analizė, remdamasi nacionalinio kelių operatoriaus užsakytu pagrindimu, mini 2032 metus kaip labiausiai reikalingo ruožo tikslą, o kitoms dalims paliekama galimybė nusikelti iki 2050 metų. Vėlesnėse dokumentų versijose figūruoja ir 2040 metų riba, o tai praktiškai reiškia, kad greitkelio standartas iki sienos gali vėluoti dešimtmečiais.

    Lenkijos planai tuo metu numato greitesnį priėjimą prie sienos, todėl susidaro paradoksali situacija: modernus kelias gali „pasibaigti“ ties pasienio ruožu, o toliau vairuotojai bus nukreipiami į žemesnės kategorijos kelius. Būtent čia ir atsiskleidžia pagrindinė Via Carpatia problema: viso koridoriaus vertė priklauso nuo lėčiausios grandies.

  • Lenkijos auditas dėl Via Carpatia: vėluojantys sprendimai, miglūs prioritetai ir atsakas iš ministerijos

    Auditas: kas stringa?

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino Via Carpatia koridoriaus įgyvendinimą šalyje 2018–2025 metais ir nurodė sistemines problemas. Tarp svarbiausių priekaištų įvardyta aiškios investicinių užduočių hierarchijos stoka ir nepakankamai skaidrūs kriterijai, pagal kuriuos parenkami įgyvendinami kelio ruožai.

    NIK akcentavo, kad kai kuriais atvejais vėliau buvo rengiami tie ruožai, kurių ekonominis efektyvumas, eismo intensyvumas ar avaringumas rodė didesnį prioritetą. Auditorių vertinimu, toks planavimas mažina strateginės trasos naudą, nes atkarpos ilgą laiką sprendžia tik lokalias problemas, o ne sukuria nenutrūkstamą tarptautinį koridorių.

    Kas yra Via Carpatia?

    Via Carpatia – šiaurės–pietų krypties kelių koridorius, turintis sujungti Baltijos regioną su Vidurio ir Pietryčių Europa. Lenkijoje šios trasos ilgis viršija 700 kilometrų, o projektas apima dešimtis skirtingų kelių ruožų per šalies šiaurės rytus, centrą ir pietryčius.

    Iniciatyva pradėta 2006 metais, kai regiono šalys pasirašė vadinamąją Łańcuto deklaraciją dėl koridoriaus plėtros. Vėliau projektas buvo plečiamas, o 2024 metais visas maršrutas įtrauktas į Europos Sąjungos transeuropinį transporto tinklą TEN-T, kuris nustato strateginius terminus ir reikalavimus infrastruktūrai.

    Skaičiai ir terminai

    NIK nurodė, kad iki 2024 metų gruodžio 31 dienos eismui buvo atidaryta 26 atkarpos, iš viso 306 kilometrai. Tuo metu didžiajai daliai trasos jau buvo pasirašytos rangos sutartys, tačiau daliai ruožų sutarčių dar nebuvo, todėl koridorius išliko fragmentuotas.

    Auditorių vertinimu, didelė problema yra ir ilgas parengiamasis ciklas. Vidutinis laikas nuo investicijų programos suderinimo iki sutarties pasirašymo projektavimo ir statybos principu viršijo 4 metus ir 10 mėnesių, o iki statybą leidžiančių sprendimų gavimo procesai užsitęsdavo dar ilgiau.

    NIK taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kad kol bus užbaigiami paskutiniai ruožai, anksčiausiai pastatytos atkarpos gali būti eksploatuojamos daugiau nei 20 metų ir jau reikalauti kapitalinio remonto ar modernizacijos. Tai, auditorių teigimu, kelia papildomą spaudimą biudžetui ir planavimui.

    Aplinkosauga ir šiaurės rytų maršrutas

    Ypač jautrus klausimas, pasak NIK, išlieka šiaurės rytų Lenkijoje, kur iki šiol sudėtinga suderinti transporto poreikius su aplinkosauga. Audito išvadose pabrėžta, kad maršruto parinkimas ir sprendimai dėl standartų kai kuriose atkarpose ilgai stringa būtent dėl poveikio aplinkai vertinimų ir derinimų.

    Dalis diskusijų sukasi apie tai, ar visur būtina statyti ekspresinius kelius, ar kai kur efektyviau didinti esamų nacionalinių kelių pralaidumą neperkeliant jų į aukštesnį kategorijos standartą. NIK vertinimu, ilgos procedūros ir pakartotiniai poveikio aplinkai vertinimai tapo viena iš nuolatinių vėlavimų priežasčių.

    Ministerijos atsakas

    Po audito NIK rekomendavo imtis organizacinių ir valdymo priemonių, kurios sutrumpintų planavimo ir parengimo laiką. Tačiau Lenkijos infrastruktūros ministerija atsakyme pabrėžė, kad NIK nurodyti parengiamieji terminai esą nesiskiria nuo kitų šalies kelių investicijų, kurias įgyvendina GDDKiA.

    „Ministerija, vertindama bendradarbiavimą su GDDKiA ir gaunamus visuomenės signalus, šiuo metu nemato valdymo srities, kuri leistų reikšmingai sutrumpinti parengimo procesą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad aplinkosauginės procedūros iš esmės yra Europos Sąjungos teisės perkėlimas, todėl jų supaprastinimas investuotojams turi aiškias ribas. Tai reiškia, kad greitesni sprendimai labiausiai priklausys nuo planavimo kokybės, institucijų pajėgumų ir sprendimų nuoseklumo, o ne vien nuo taisyklių pakeitimų.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • Via Carpatia stringa: po sutarties nutraukimo skelbiamas naujas konkursas S19 Domaradz–Krosno atkarpai

    Lenkijoje artimiausiomis dienomis ketinama paskelbti konkursą užbaigti greitkelio S19 atkarpą tarp Domaradz ir Krosno Podkarpatės vaivadijoje. Šis ruožas yra tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalis, o jo statybos grafikas jau kurį laiką atsilieka nuo pirminių planų.

    Iki šios vasaros turėjęs būti gerokai pažengęs projektas faktiškai buvo vos pradėtas: darbų progresas pavasarį siekė mažiau nei 5 proc. Tai sustiprino abejones, ar įmanoma laikytis sutartyje numatytų terminų, ypač atsižvelgiant į žiemos sezono pertraukas, taikomas kelių statybose.

    Sutartis nutraukta, ginčas tęsiasi

    Projektą vykdžiusi bendrovė Mostostal Warszawa pavasarį pranešė pasitraukianti iš sutarties, teigdama, kad tam buvo priežasčių užsakovo pusėje. Bendrovė aiškino susidūrusi su nenumatytomis grunto sąlygomis ir vėliau atsiradusiais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie, jos vertinimu, reikšmingai didino apimtis ir kainą.

    Tuo metu Lenkijos kelių direkcija GDDKiA su tokiu argumentavimu nesutiko ir pareiškė, kad rangovas nepateikė pagrindo vienašališkai atsitraukti nuo sutarties. Gegužės viduryje direkcija oficialiai nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės ir pradėjo statybvietės apsaugos bei inventorizacijos darbus.

    „Naujo rangovo atranka planuojama rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje, o darbai bus vykdomi remiantis jau išduotu ZRID leidimu, paliekant galimybę korekcijoms ir optimizavimui“, – sakė GDDKiA atstovas spaudai Szymonas Piechowiakas.

    Naujam rangovui paliekama erdvės korekcijoms

    GDDKiA skelbia, kad inventorizacija Domaradz–Krosno ruože jau baigta, o pasirengimas konkursui yra finišo tiesiojoje. Naujam rangovui teks užbaigti projektą pagal galiojantį leidimą kelių investicijai, tačiau kartu bus leidžiama siūlyti pagrįstus projektinių sprendinių patikslinimus.

    Direkcijos lūkestis yra, kad po naujos sutarties pasirašymo darbus pavyktų užbaigti maždaug per 26–28 mėnesius. Kartu akcentuojama ambicija nekelti šiam ruožui numatyto biudžeto, nors kelių projektų praktikoje tai priklauso nuo techninių sprendimų ir rizikų valdymo.

    Podkarpatėje statybas lėtina geologija

    Domaradz–Krosno nėra vienintelė probleminė S19 dalis regione. Kitose Podkarpatės atkarpose terminus koreguoti verčia sudėtingos geologinės sąlygos, klimato veiksniai ir būtinybė perprojektuoti inžinerinius objektus pagal aplinkosaugos institucijų reikalavimus.

    Pavyzdžiui, vienoje iš atkarpų fiksuotas darbų užbaigimo nukėlimas iki 2027 metų, o kitoje, kur kasamas ilgesnis nei 2 200 metrų tunelis, darbų pabaiga numatoma 2028 metais. Kai kur papildomų procedūrų prireikė ir dėl metano rizikos uolienose, todėl statybos organizuojamos su griežtesniais saugos reikalavimais.

    GDDKiA taip pat nurodo, kad dviejose kitose Podkarpatės S19 atkarpose vis dar laukiama ZRID sprendimų. Vienu atveju prašymas leidimui buvo pateiktas daugiau nei pusmečiu vėliau nei numatyta, todėl rangovui skirta 22 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5 100 000 eurų.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: S19 atkarpų prie Balstogės konkursai nusikelia, kaina gali augti

    Lenkijoje vėluoja pasirengimas skelbti konkursus keliems greitkelio S19, priklausančio „Via Carpatia“ koridoriui, ruožams. Kelių valdytojai pripažįsta, kad artimiausiu metu trys pietinio Balstogės aplinkkelio segmentai į rangos konkursus nepateks dėl tebesitęsiančių ginčų dėl poveikio aplinkai sprendimų.

    Kaip skelbiama, Wojewódzki Sąd Administracyjny posėdis dėl skundo aplinkosauginiam sprendimui numatytas rugsėjo pradžioje. Iki tol Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija pristabdo procedūras, nes teismo sprendimas gali nulemti, ar dokumentai išliks galioti, ar reikės papildomų korekcijų.

    Teismai atideda konkursus

    Pietinio Balstogės aplinkkelio planai Lenkijoje vystomi ne vienus metus, o teisiniai procesai jau buvo sustabdę projektą ir anksčiau. Dar 2020 metais direkcija turėjo pasirašiusi sutartis su atrinktais rangovais, tačiau vėliau jų teko atsisakyti, kai teismai panaikino ankstesnį aplinkosauginį sprendimą.

    Po korekcijų Lenkijos kelių valdytojai iš naujo gavo aplinkosauginį sprendimą, tačiau jis liko ginčijamas teisme. Dėl to institucija siekė, kad byla būtų nagrinėjama sparčiau, nes planuota konkursus paskelbti iki vasaros pabaigos, bet šio tikslo pasiekti nepavyko.

    Direkcijos atstovai pabrėžia, kad konkursai trims S19 atkarpoms, kurios sudaro pietinį Balstogės aplinkkelį, išlieka planuose ir turėtų būti skelbiami, kai tik bus aiškus teismo verdiktas. Skaičiuojama, kad šie sprendimai svarbūs viso regiono S19 vientisumui, nes aplinkkelis nukreiptų tranzitą nuo miesto ir sujungtų pagrindines mazgų jungtis.

    Aplinkosaugos reikalavimai kelia kainą

    Vėlavimai fiksuojami ir kitame S19 ruože, kuris jungia Palenkės vaivadijos ribą su mazgu Łosice Mazovijoje. Terminas pateikti pasiūlymus projektavimui ir statybai buvo nukeltas iki rugsėjo vidurio, nes tęsiasi procedūros aplinkosaugos institucijose.

    Lenkijos kelių valdytojai nurodo, kad papildomi Generalinės aplinkos apsaugos direkcijos reikalavimai gali pastebimai išauginti projekto biudžetą. Tarp minimų priemonių įvardijami papildomi gyvūnų migracijos sprendiniai ir didesnės apimties inžineriniai statiniai, o bendra papildomų darbų vertė gali siekti apie 45 000 000 eurų.

    „Mums svarbiausia, kad teismas kuo greičiau paskirtų posėdį, nes nuo to priklauso konkursų grafikas“, – sakė Lenkijos kelių direkcijos atstovas.

    Ką tai reiškia „Via Carpatia“ koridoriui

    „Via Carpatia“ yra strateginis Šiaurės ir Pietų krypties susisiekimo koridorius, kuriuo siekiama gerinti kelių ryšį regione. Tokiuose projektuose vėlavimus dažnai lemia būtent aplinkosauginės procedūros, nes greitkelių tiesimas reikalauja suderinti infrastruktūros plėtrą su saugomų teritorijų, buveinių ir migracijos kelių apsauga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad papildomi reikalavimai paprastai didina ne tik kainą, bet ir projektavimo trukmę, nes reikia perbraižyti sprendinius, perskaičiuoti sąmatas ir iš naujo vertinti dalį poveikio. Todėl Lenkijos institucijoms kritiškai svarbu kuo greičiau išspręsti teisinius ginčus, kad S19 ruožai galėtų būti vykdomi nuosekliai, nepaliekant ilgų nutrūkimų visame koridoriuje.

    Kol kas direkcija deklaruoja, kad konkursų planai nėra atšaukti, tačiau grafikas tiesiogiai priklausys nuo teismo sprendimo bei galutinių aplinkosaugos institucijų nurodymų. Artimiausias orientyras yra rugsėjo pradžioje numatytas posėdis, po kurio turėtų paaiškėti, ar procedūros galės judėti į priekį be papildomų stabdžių.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: nebaigti S19 ruožai, rangovų ginčai ir Europos Komisijos įspėjimas

    Via Carpatia: ambicija ir realybė

    Tarptautinis kelio koridorius Via Carpatia turėjo sujungti Šiaurės ir Pietų Europą, o Lenkijoje jo ašimi laikoma greitkelio S19 trasa per šalies rytus. Vis dėlto lenkiškas projekto segmentas iki šiol išlieka fragmentuotas, o galutinis užbaigimas nusikelia už šio dešimtmečio ribų.

    Pagal Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA skelbiamą informaciją, iš planuojamų daugiau nei 700 kilometrų koridoriaus Lenkijoje važiuojama maždaug 350 kilometrų. Likusi dalis driekiasi atskirais ruožais nuo Palenkės iki Pakarpatės, o tempo mažėjimą lemia tiek rangovų ginčai, tiek procedūriniai ir aplinkosauginiai klausimai.

    Rangovų konfliktai ir brangstančios sutartys

    Vienas ryškiausių smūgių projektui – konflikto eskalacija dėl S19 atkarpos Domaradz–Iskrzynia. „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartį, argumentuodama užsitęsusiais užsakovo sprendimais ir išaugusiomis sąnaudomis, o GDDKiA savo ruožtu paskelbė sutartį nutraukusi dėl rangovo kaltės.

    Tokie atvejai praktikoje reiškia mėnesius ar net metus, prarandamus dėl inventorizavimo, naujo konkurso ir perėmimo procedūrų. Papildomą įtampą kelia teisiniai ginčai dėl indeksavimo: rangovai visoje rinkoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia perskaičiuoti kainas dėl pabrangusių medžiagų ir darbo, o užsakovai stengiasi neperžengti biudžetinių ribų.

    „Kai kuriais atvejais viešai negalime įvardyti kito termino nei sutartyje, nors matome, kad realiai darbai taip greitai nesibaigs“, – sakė GDDKiA atstovas Tomasz Kwieciński.

    Kas daroma regionuose ir kada – realūs terminai

    Pakarpatėje didžioji S19 ruožų dalis yra skirtingose įgyvendinimo fazėse, tačiau bendra kryptis aiški: šio regiono atkarpų užbaigimas prognozuojamas apie 2031 metus. Liublino regione GDDKiA nurodo tikslą S19 ruožus užbaigti iki 2028 metų, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo konkursų, finansavimo ir darbų eigos.

    Mazovijoje situacija sudėtingesnė dėl ankstesnės projekto stadijos: daliai ruožų dar vyksta pirkimai ir projektavimo etapai. Tai reiškia, kad šių atkarpų pabaiga labiau tikėtina apie 2031 metus, o ne anksčiau.

    Palenkėje šiemet planuojama atidaryti kelis naujus S19 fragmentus, kurie iš viso pridėtų apie 58 kilometrus. Vis dėlto net ir čia kelių atidarymas siejamas su techninėmis ir organizacinėmis sąlygomis, nes kai kurie ruožai gali būti atveriami tik tada, kai pavyksta užtikrinti jungtis su greta esančiomis atkarpomis.

    Teismai ir Europos Komisijos signalai

    Ne mažiau svarbi kliūtis – aplinkosauginės procedūros. Daliai S19 trasos Palenkėje anksčiau buvo panaikinti sprendimai dėl poveikio aplinkai, todėl procesai turėjo būti kartojami, o tai automatiškai atideda konkursus ir statybų pradžią.

    Papildomą riziką kelia Europos Komisijos pozicija dėl kelių tinklo šiaurės rytų Lenkijoje. Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai yra pripažinusi, kad dėl nepakankamai pagrįstų sprendimų ir galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms Briuselis gali kelti klausimų ne tik dėl atskirų projektų, bet ir dėl platesnio ES finansavimo transporto sektoriui 2021–2027 metų laikotarpiu.

    Diskusijų centre atsidūrė ir kelias tarp Balstogės ir Elko, kur anksčiau buvo svarstomas greitkelio standartas, tačiau dabar dažniau kalbama apie alternatyvius sprendinius, paremtus eismo srautų duomenimis ir mažesniu poveikiu aplinkai. Ministerija skelbia planus peržiūrėti užduočių sąrašą ir atnaujinti nacionalinę kelių programą, kad ji atitiktų ES teisės reikalavimus bei sumažintų finansavimo riziką.

    Via Carpatia Lenkijoje tampa testu, kaip suderinti strateginius mobilumo tikslus, karinio ir civilinio logistikos atsparumo poreikius bei griežtėjančius aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų reikalavimus. Kol kas aiškiausias signalas vairuotojams ir rinkai – naujų atkarpų bus, bet viso koridoriaus vientisumo dar teks palaukti.

  • Via Carpatia kelyje į priekį: Lenkija iki 2026 metų žada atidaryti keturis S19 ruožus

    Lenkijoje tęsiami tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalies, greitkelio S19, darbai, nors viename Podkarpatės vaivadijos ruože Domaradz–Iskrzynia sutartis su rangovu buvo galutinai nutraukta. Kelių direkcija GDDKiA teigia, kad kituose etapuose statybos vyksta, o šiaurės rytuose planuojami konkretūs atidarymo terminai.

    Didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi Palenkės vaivadijoje, kur vairuotojams žadama atverti keturias šiuo metu statomas atkarpas. Įgyvendinus planus, S19 ilgis šiame regione turėtų priartėti prie 90 kilometrų, o tai reikšmingai sustiprintų jungtį tarp sienos ruožo ir Balstogės apylinkių.

    Atidarymai planuojami 2026 metais

    GDDKiA nurodo, kad 2026 metų gegužės ir birželio sandūroje turėtų būti baigtas dviejų važiuojamųjų dalių kelio fragmentas nuo pasienio iki Kuźnicos mazgo. Bendrai kalbama apie 15,8 kilometro ruožą iki Sokółkos Šiaurės mazgo, iš kurių 10,6 kilometro turėtų atitikti greitkelio standartą.

    2026 metų birželį planuojama užbaigti ir atkarpą nuo Boćki mazgo iki Malewicų gyvenvietės, kurios ilgis siekia 15,9 kilometro. Šiame ruože darbų pažanga įvardijama kaip 98 proc., tačiau eismą ketinama paleisti tik tada, kai bus parengta jungtis su kitu etapu Malewice–Chlebczyn.

    „Mobilizuojame rangovą, kad paspartintų darbus nuo Malewicų iki Siemiatycze Šiaurės mazgo. Tai leis atidaryti ir Boćki–Malewice, ir pusę Malewice–Chlebczyn, o visa atkarpa turėtų būti parengta 2026 metų rudenį“, – rašė GDDKiA.

    Kiek kainuos ir kas ruošiama toliau

    Boćki–Malewice–Chlebczyn statybos finansuojamos ir iš ES programos FEnIKS. Nurodoma, kad bendras šio projekto įgyvendinimo kaštas siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o ES parama sudaro apie 788 mln. zlotų, tai yra apytikriai 350 mln. eurų.

    Dar vienas terminas susijęs su 6,5 kilometro Deniski–Haćki ruožu, kurio parengtis planuojama 2026 metų spalį. Čia numatytas Deniski mazgas, taip pat dvi keliautojų aptarnavimo aikštelės, o darbų pažanga vertinama kaip daugiau nei 65 proc.

    2026 metų rudenį planuojama užbaigti ir 10,2 kilometro Krynice–Dobrzyniewo–Balstogė Vakarai atkarpą, kuri yra Balstogės aplinkkelio dalis. Ši atkarpa turėtų sujungti S19 su planuojamu S16 ruožu ties Krynice bei su jau veikiančiu S8 per Balstogė Vakarai mazgą.

    Tuo pat metu GDDKiA ruošia naujus S19 etapus į šiaurę nuo Balstogės. Skelbiama, kad 2025 metais pateikti trys prašymai statybos leidimams gauti dėl 45,2 kilometro ruožų, kurių vertė siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, arba maždaug 350 mln. eurų.

    Dar vienas projektas – vadinamoji pietinė Balstogės aplinkkelio dalis Choroszcz–Ploski – yra teisinėje stadijoje. Aplinkosauginis sprendimas paskelbtas galutinis, tačiau neįsiteisėjęs, nes dėl jo pateiktas skundas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, o posėdžio data dar nepaskirta.

  • S19 „Via Carpatia“ atkarpa liko be rangovo: GDDKiA ir „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartis

    Lenkijoje stringa greitkelio S19 „Via Carpatia“ statybos: valstybinė kelių direkcija GDDKiA pranešė nutraukusi sutartį su „Mostostal Warszawa“ dėl Domaradz–Krosno (Iskrzynia) atkarpos. Pasak direkcijos, sprendimas priimtas dėl vėlavimų ir rangovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

    GDDKiA atstovė Joanna Rarus nurodė, kad įmonė neatsiliepė į raginimą nedelsiant grįžti į statybvietę ir vykdyti darbus pagal sutartį. Direkcijos teigimu, darbų tempas neatitiko nei grafiko, nei sutartyje numatytų tarpinių tikslų.

    „Rangovas neįvykdė raginimo nedelsiant pradėti ir vykdyti darbus pagal sutartį“, – sakė Joanna Rarus.

    Savo ruožtu „Mostostal Warszawa“ paskelbė, kad gavo GDDKiA pareiškimą dėl pasitraukimo iš sutarties dėl rangovo kaltės, tačiau šį dokumentą laiko neturinčiu teisinės galios. Bendrovė tvirtina, jog sutartis turėjo baigtis anksčiau, nes ji pati buvo pasitraukusi iš projekto, nurodydama užsakovo atsakomybę.

    „Mostostal Warszawa“ argumentuoja, kad statybą apsunkino nenumatytos grunto sąlygos ir būtinybė perprojektuoti dalį inžinerinių statinių po Regioninio aplinkos apsaugos direktoriaus sprendimų. Bendrovės teigimu, dėl pakeitimų kai kuriuos objektus reikėjo pailginti daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai būtų kainavę apie 127 000 000 eurų.

    Tuo metu visos sutarties vertė, kaip nurodė pati bendrovė, viršijo 230 000 000 eurų. Tokios sumos rodo, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo gali persikelti į ilgą finansinių pretenzijų nagrinėjimą, o tai dažnai stabdo infrastruktūros projektus net ir nutraukus sutartį.

    GDDKiA nesutinka su teiginiu, kad darbams sutrukdė netikėtos geologinės sąlygos: direkcija sako, jog rangovo pateikti tyrimai šių aplinkybių nepatvirtino vienareikšmiškai. Taip pat akcentuojama, kad ginčas kilo ir dėl siūlytų projekto korekcijų, kuriomis, direkcijos vertinimu, buvo siekta trumpinti inžinerinius objektus sąnaudų optimizavimui.

    Direkcija pabrėžia, kad vėlavimai buvo nuolatiniai, o kritiniai terminai nebuvo pasiekti. Skelbiama, kad sprendimas dėl leidimo įgyvendinti kelių investiciją buvo gautas 471 diena vėliau nei planuota, o darbų pažanga siekė 13 proc., nors buvo praėję 96 proc. projekto įgyvendinimui numatyto laiko.

    GDDKiA praneša, kad dar šiais metais planuoja skelbti naują konkursą likusiems darbams užbaigti. Iki tol numatoma inventorizuoti statybvietę, atlikti apsaugos darbus ir pradėti abipusių finansinių reikalavimų procedūras.

    Domaradz–Iskrzynia atkarpos sutartis pasirašyta 2022 metais lapkričio 7 dieną, o pirminis projekto užbaigimo terminas buvo numatytas 2026 metais birželio 7 dieną. S19 yra „Via Carpatia“ koridoriaus dalis, kuris Lenkijoje turėtų siekti apie 700 kilometrų ir jungti kelis šalies regionus, todėl kiekvienas sustojęs ruožas daro įtaką viso maršruto vientisumui.

  • „Mostostal Warszawa“ traukiasi iš S19 kelio atkarpos: GDDKiA įspėja dėl termino grįžti į statybas

    Lenkijoje kilo konfliktas dėl 12,5 kilometro ilgio kelio „Via Carpatia“ koridoriuje priklausančios S19 atkarpos: rangovas „Mostostal Warszawa“ balandžio pradžioje pranešė nutraukiantis sutartį. Valstybinė kelių direkcija GDDKiA šio sprendimo nepripažino ir pareikalavo grįžti į statybvietę per 30 dienų.

    Situacija svarbi ne tik konkrečiam ruožui, bet ir visai tarptautinei „Via Carpatia“ krypčiai, kuri Lenkijoje remiasi S19 keliu. Ilgalaikiai ginčai tokiuose projektuose paprastai reiškia ne vien vėlavimą, bet ir papildomus kaštus dėl perprojektavimo, naujų pirkimų bei darbų stabdymo.

    „Įmonė buvo pakviesta grįžti ir įgyvendinti investiciją, dėl kurios įsipareigojo. Norime, kad ji vykdytų savo pareigas, ir tikimės, jog nereikės iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūros“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

    Rangovas tvirtina sutartį nutraukęs dėl priežasčių, kurios, jo teigimu, yra užsakovo pusėje, ir sprendimo keisti neketina. Pasak „Mostostal Warszawa“, projektą paveikė nenumatytos grunto sąlygos bei būtinybė koreguoti inžinerinių statinių sprendinius po aplinkosauginių institucijų sprendimų.

    Bendrovė teigia, kad dėl perprojektavimo dalis objektų pailgėjo daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai galėjo kainuoti apie 125 000 000 eurų. Sutartis buvo pasirašyta 2022 metais, o ji apėmė „projektuok ir statyk“ modelį; „Mostostal“ pasiūlymo vertė siekė apie 242 000 000 eurų.

    Vėlavimas jau laikomas neišvengiamu

    Infrastruktūros ministras pabrėžė, kad jei rangovas negrįš, GDDKiA planuoja pradėti naują rangovo parinkimo procedūrą dar 2026 metais. Tokiu atveju realus darbų atnaujinimo terminas priklausytų nuo pirkimų trukmės ir galimų teisminių ginčų, kurie infrastruktūros sektoriuje nėra reti.

    Pasak ministro, laiko atsargų praktiškai nebeliko, nors finansavimas, jo teigimu, yra užtikrintas. Kartu pripažįstama, kad šiame S19 ruože vėlavimas jau neišvengiamas: anksčiau užbaigimą planuota iki 2026 metų birželio pradžios, tačiau darbų pažanga šiuo metu siekia apie 5 proc.

    Reputacijos klausimas viešuosiuose pirkimuose

    GDDKiA atstovai viešai užsiminė, kad rangovo elgesys gali turėti įtakos būsimiems bendradarbiavimo vertinimams. Ministerija taip pat akcentuoja, jog pasitraukimas iš statybvietės gali atsiliepti įmonės patikimumui dalyvaujant kituose konkursuose, nes viešųjų užsakymų rinkoje svarbi ir finansinė, ir organizacinė drausmė.

    Praktikoje tokie ginčai dažniausiai sukasi apie rizikų pasidalijimą „projektuok ir statyk“ sutartyse, kai rangovas prisiima dalį projektavimo rizikos, o užsakovas tikisi aiškaus grafiko ir kainos. Kai papildomi reikalavimai atsiranda jau vykdant projektą, šalys neretai nesutaria, kas turi padengti išaugusias sąnaudas ir kaip perskaičiuoti terminus.