CP v2

Tag: Viadukai

  • „Via Lietuva“ meta 17 mln. eurų į A12: remontuos 13 km kelio, 4 viadukus ir Dubysos tiltą

    Prasideda A12 ruožo atnaujinimas

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 13 kilometrų magistralinio kelio A12 ruožo paprastąjį remontą Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Darbams numatyta apie 17 mln. eurų su PVM, o pabaiga planuojama iki 2027 metų lapkričio.

    Tvarkomas ruožas driekiasi nuo 67,256 iki 80,416 kilometro ir apima atkarpą nuo Šiaulių rajono Bubių seniūnijos iki Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijos. Projekte numatoma atnaujinti ne tik dangą, bet ir su eismu susijusią infrastruktūrą.

    Bus remontuojami viadukai ir Dubysos tiltas

    Vienas svarbiausių darbų – penkių statinių remontas: keturių viadukų ir tilto per Dubysą. „Via Lietuva“ nurodo, kad tiltas pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų, todėl atnaujinimas apims ne vien kosmetinius darbus.

    Planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dangą ir hidroizoliaciją, tvarkyti perdangas bei atramas, įrengti naujus atitvarus ir deformacinius pjūvius. Taip pat bus sutvarkytos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos, kurios yra kritiškai svarbios ilgaamžiškumui ir saugumui.

    Skelbiama, kad remontuojant Dubysos tiltą bus įrengti nauji šalitilčių blokai, skiriamosios juostos gelžbetoninės plokštės ir atitvarai. Numatyta pašalinti perdangos ir atramų pažaidas bei atkurti trūkstamas konstrukcijų dalis.

    Dėmesys eismo saugai ir viešajam transportui

    Be dangos remonto, projekte numatyta sutvarkyti kelkraščius ir skiriamąją juostą, sankryžas, nuovažas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Taip pat bus atnaujintos eismo organizavimo priemonės, apsauginiai atitvarai ir įspėjamieji stulpeliai.

    Ruože planuojama atnaujinti šešias viešojo transporto stoteles, pritaikant jas patogesniam ir saugesniam naudojimui, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius žmones. Atnaujinimai turėtų pagerinti ir pėsčiųjų patekimą į stoteles, kas keliuose su intensyvesniu eismu neretai tampa viena didžiausių saugos spragų.

    Numatyta atnaujinti ir 76,50 kilometre esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aikštelės magistraliniuose keliuose svarbios tiek vairuotojų poilsiui, tiek saugesniam sustojimui, kai prireikia techninės pagalbos ar pertraukos kelionėje.

    Projektą įgyvendina AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia apie 17 mln. eurų su PVM. „Via Lietuva“ taip pat skelbia, kad A12 atnaujinimas bus tęsiamas ir kitais metais, planuojant remontuoti 2,46 kilometro ruožą Tauragėje, kur kelias sutampa su Dariaus ir Girėno gatve.

    „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Pastaraisiais metais kelių remonto programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dangai, bet ir statinių būklei, nes būtent tiltai ir viadukai dažnai tampa didžiausia ilgalaike rizika eismo saugai ir biudžetui.

  • „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateikė naujausią informaciją apie darbus magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Artimiausiu metu numatoma atverti po rekonstrukcijos tvarkomą viaduką, o lygiagrečiai pradedami projektavimo darbai kitiems svarbiems objektams šiame maršrute.

    Kelias A6 yra vienas pagrindinių susisiekimo koridorių rytų Lietuvoje, jungiantis Kauną su Utenos ir Zarasų kryptimis bei užtikrinantis tranzitą link Latvijos. Dėl intensyvaus eismo ir sezoniškai išaugstančių srautų šio kelio būklė turi tiesioginę įtaką kelionių laikui ir eismo saugai.

    Viaduką žada atidaryti spalį

    „Via Lietuva“ nurodo, kad viaduko, esančio 180,031 kilometre, rekonstravimo darbai buvo atnaujinti rugsėjo 17 dieną. Rangovas planuoja viaduką eismui atidaryti spalio 23 dieną, o visus rekonstravimo darbus užbaigti iki metų pabaigos.

    Atidarius viaduką, bus tvarkoma darbų metu įrengta apylanka. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų sulaukti ne tik grįžtančio įprasto eismo organizavimo, bet ir saugesnės bei patogesnės kelio schemos šiame ruože.

    Projektuojamas tilto rekonstravimas

    Tuo pat metu rengiamas ir tilto per prataką tarp ežerų, esančio 180,15 kilometre, rekonstravimo projektas. „Via Lietuva“ skelbia, kad projektavimo darbai pradėti 2026 metais liepos mėnesį, taip pat įsigytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Jeigu projektavimas ir kitos reikalingos procedūros vyks sklandžiai, tilto rekonstravimo rangos darbų pradžia planuojama 2027 metų pabaigoje. Iki tol vairuotojai turėtų sekti eismo ribojimų informaciją ir laikinas schemas, jeigu jos bus taikomos dėl tyrimų ar parengiamųjų darbų.

    Beveik 13 kilometrų ruožui ruošiamas kapitalinis remontas

    „Via Lietuva“ taip pat yra sudariusi sutartį dėl A6 kelio ruožo nuo 150,072 iki 162,832 kilometro kapitalinio remonto projekto parengimo. Į beveik 13 kilometrų ilgio projektuojamą atkarpą patenka ir Daugailių–Degučių ruožas.

    Projektą planuojama parengti iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Jei procedūros neužsitęs, kapitalinio remonto darbai galėtų prasidėti 2027 metų pabaigoje, o tai ateityje turėtų pagerinti kelio dangos būklę, sumažinti rizikas bei užtikrinti sklandesnį eismą.

    „Via Lietuva“ primena, kad planuojami darbai paprastai vykdomi etapais, todėl realūs eismo ribojimai priklauso nuo rangos grafikų, oro sąlygų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Vairuotojams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus ir galimus apvažiavimus.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.

  • A2 kelyje ties Širvintomis – naujas asfaltas: kada baigs ribojimus ir kas dar bus remontuojama?

    Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys baigti pagrindiniai beveik 4 kilometrų kelio remonto darbai ties Širvintomis, atkarpoje nuo 45,20 iki 49,17 kilometro. Ši kryptis jau važiuojama nauja asfalto danga, atliktas ir horizontalusis ženklinimas.

    Vis dėlto ruože dar kurį laiką galioja laikini greičio ribojimai, nes vykdomi baigiamieji eismo organizavimo darbai. Vairuotojų prašoma išlikti dėmesingiems ir laikytis laikinų kelio ženklų, nes darbo zona dar nėra visiškai uždaryta.

    Šiuo metu kairėje kelio pusėje demontuojami apsauginiai atitvarai, o vėliau planuojama sutvarkyti laikinas jungtis ir pastatyti naujus kelio ženklus. Pasak kelininkų, nuo kitos savaitės eismą šiame ruože numatoma paleisti abiem kryptimis, o Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus užtikrintos dvi eismo juostos.

    „Svarbiausi fiziniai darbai jau baigti, o vairuotojai jau naudojasi atnaujintu ruožu. Prašome kantrybės ir atidumo, kol galutinai sutvarkysime eismo organizavimą ir panaikinsime laikinus ribojimus“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Remonto darbai šiame A2 ruože pradėti 2026 metais gegužę, juos vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“. Sutarties vertė siekia daugiau kaip 2,2 mln. eurų su PVM.

    A2 automagistralėje šiemet vyksta ir daugiau infrastruktūros atnaujinimo darbų, apimančių ne tik dangos remontą, bet ir tiltų bei viadukų rekonstrukcijas. Ties 46,194 kilometro riba pradėti paruošiamieji viaduko rekonstravimo darbai, taip pat vykdomi kelių viadukų darbai Ukmergės apylinkėse.

    Dar vienas dangos remonto projektas pradėtas ruože nuo 72,96 iki 75,19 kilometro, dešinėje kelio pusėje, kur tvarkoma daugiau nei 2,2 kilometro atkarpa. Šiuos darbus planuojama užbaigti lapkričio mėnesį, todėl vairuotojams ir toliau gali tekti susidurti su laikinais greičio ribojimais bei eismo perplanavimu.

    „Via Lietuva“ primena, kad automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys šiemet remonto darbai vyksta daugiau kaip 100 kilometrų ruožuose. Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus šių automagistralių, taip pat atnaujinti 12 tiltų ir viadukų.

    Ekspertai pabrėžia, kad paprastasis remontas leidžia greičiau pašalinti paviršiaus defektus, sumažinti provėžų ir įtrūkimų riziką bei prailginti dangos tarnavimo laiką, nekeičiant visos kelio konstrukcijos. Vairuotojams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto, ypač artėjant intensyvesniam rudeniniam eismui.

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Ji prižiūri daugiau nei 21 000 kilometrų kelių, daugiau nei 1 500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.

    Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.

    Kas įrengta ir kodėl tai svarbu

    Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.

    Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.

    Atidaryme skambėjo planai dėl kitų jungčių

    Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.

    „Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

    „Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Kaip viadukas įsikomponuoja į Kauno infrastruktūros kryptį

    Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.

    Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.

  • Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune baigiamas viadukas per A1: sunkvežimiais patikrino apkrovas, atidarymas numatytas birželį

    Kaune, ties Ašigalio gatve, artėja prie pabaigos naujo viaduko per A1 magistralę statyba su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Šią savaitę statinyje atlikti privalomi apkrovų bandymai, o atidarymą miestas planuoja birželio pradžioje.

    Tokie bandymai yra standartinė procedūra prieš pradedant eksploataciją: jų metu tikrinama, ar reali konstrukcijos elgsena atitinka projektinius skaičiavimus ir galiojančias normas. Kauno savivaldybės teigimu, darbų vietoje liko tik smulkūs užbaigimo ir estetiniai darbai.

    Kaip vyko bandymai?

    Viaduko laikomoji geba ir deformacijos vertintos pasitelkus sunkiasvorį transportą. Bandymams naudoti šeši keturašiai sunkvežimiai, kurių kiekvienas svėrė po 34 tonas, bendra apkrova viršijo 200 tonų.

    Specialistai atliko statinius ir dinaminius bandymus: sunkvežimiai buvo statomi skirtingose važiuojamosios dalies padėtyse, kad būtų apkrauti skirtingi tarpatramiai. Dinamikos metu vienas sunkvežimis važiavo per konstrukciją skirtingais greičiais, taip pat buvo imituotos stabdymo situacijos.

    „Atlikome statinius ir dinaminius bandymus, matavome konstrukcijos poslinkius ir vertinome, kaip rezultatai sutampa su skaičiavimais“, – sakė „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas Eugenijus Gudonis.

    „Po bandymų koreguojamas skaičiuojamasis modelis, kad būtų suderintas su natūrinių bandymų duomenimis ir įvertintas tinkamumas eksploatacijai“, – teigė E. Gudonis.

    Ką rodo pirmieji rezultatai?

    Preliminariai skelbiama, kad bandymų metu gauti duomenys pakankamai gerai atitiko teorinius skaičiavimus ir projektavimo normų reikalavimus. Galutinės išvados bus pateiktos atlikus detalesnę duomenų analizę ir, prireikus, sukalibravus skaičiavimo modelį.

    Toks kalibravimas inžinerinėje praktikoje svarbus dėl to, kad realias konstrukcijos deformacijas gali veikti medžiagų savybės, temperatūriniai svyravimai, sujungimų standumas ir kiti veiksniai. Įvertinus natūrinių bandymų rezultatus, tikslinama, kaip konstrukcija elgsis esant norminėms transporto apkrovoms kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaip keisis eismas?

    Naujasis skirtingų lygių transporto mazgas turėtų palengvinti susisiekimą su Eiguliais ir aplinkiniais mikrorajonais. Taip pat tikimasi, kad dalis srauto bus perkelta nuo Savanorių prospekto, o vairuotojams atsiras patogesnės įvažiavimo ir išvažiavimo kryptys magistralėje.

    Projektas numato infrastruktūrą ne tik automobiliams: įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams. Kauno savivaldybė nurodo, kad eismą naujuoju viaduku planuojama atverti birželio pradžioje, jei užbaigimo darbai ir galutinės bandymų išvados bus patvirtintos laiku.

    Mieste lygiagrečiai įgyvendinami ir kiti tiltų projektai, susiję su pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių jungtimis per Nemuną ir Nerį. Savivaldybė pabrėžia, kad šie projektai yra platesnio susisiekimo tinklo pertvarkos dalis, siekiant tolygiau paskirstyti srautus ir gerinti susisiekimą tarp skirtingų miesto dalių.