Tag: VIB

  • Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gento startuolis „SpectaCell“ pritraukė 6 mln. eurų: žada pagreitinti imunoterapijų kūrimą

    Gente įsikūręs startuolis „SpectaCell“ oficialiai pradėjo veiklą ir pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų, kurias planuoja skirti naujos kartos ląstelių analizės platformai. Įmonė kuria sprendimą, skirtą greičiau ir tiksliau įvertinti, kaip būsimi vaistai veikia atskiras ląsteles.

    Bendrovė išaugo iš tyrimų ekosistemos, susijusios su „imec“, VIB ir Gento universitetu, o investicijų raundui vadovavo „imec.xpand“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo PMV Flanders Future Tech Fund, „InnovationQuarter Capital“, „Qbic“ ir VIB.

    „Proveržio vaistams reikia proveržio įrankių. Tyrėjams daug anksčiau reikia žinoti, kurie kandidatai verti tolesnių investicijų ir kodėl“, – sakė „SpectaCell“ vadovas ir bendraįkūrėjas Tony Montoye.

    „Kuriame naują ląstelių analizės standartą: detalią įžvalgą, rezultatą per kelias valandas ir paprastą procesą, jungiantį tyrimus su gamyba“, – pridūrė jis.

    „SpectaCell“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė Mathieu Rabaey, Veronique De Vroey, Jan Van de Velde ir Tony Montoye. Įmonė teigia kurianti vieną platformą, kuri būtų pritaikoma tiek ankstyviems tyrimams, tiek procesų tobulinimui, tiek ir rutininei gamybos kokybės kontrolei.

    Startuolio technologija jungia skaitmeninį vaizdinimą ir duomenų analizę, kad būtų galima matuoti, kaip konkretus gydymas keičia atskirų ląstelių elgseną. Toks požiūris svarbus imunoterapijų srityje, kur rezultatus dažnai lemia ne vidurkiai, o skirtingos pavienių ląstelių reakcijos.

    Imunoterapijos, įskaitant ląstelių terapijas ir vadinamuosius T ląstelių aktyvatorius, atveria naujas vėžio bei imuninės sistemos ligų gydymo galimybes. Tačiau kūrėjams vis dar sudėtinga anksti prognozuoti, kurie kandidatai realiai suveiks pacientams, o vėlesniuose etapuose užtikrinti vienodą ir pakartojamą gamybos rezultatą.

    „SpectaCell“ akcentuoja, kad dalis įprastų testų pateikia tik fragmentišką vaizdą, nes remiasi netiesioginiais signalais arba suvidurkintais mėginio rodikliais. Tokiu atveju svarbūs skirtumai tarp atskirų ląstelių gali „pasimesti“ ir atitolinti sprendimus, kuri vaisto kryptis vertingiausia.

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas sprendimas naudoja lustais paremtą vaizdinimą ir duomenų analizę, leidžiančią sekti didelį kiekį pavienių ląstelių ir jų tarpusavio sąveikas laikui bėgant. Taip siekiama gauti aukštos raiškos įžvalgas be fluorescencinių žymenų, kurie kai kuriais atvejais gali keisti ląstelių elgseną.

    Įmonė taip pat kuria kasetėmis paremtą, laboratorijoms patogiai naudojamą prietaisą, kuris rezultatą pateiktų per kelias valandas, o ne per kelias dienas. Pasak „SpectaCell“, tai turėtų paspartinti kandidatų palyginimą, padėti tobulinti gamybos procesus ir paprasčiau įvertinti, ar kiekviena partija atitinka reikalaujamus veiksmingumo kriterijus.

    „SpectaCell“ orientuojasi į farmacijos ir biotechnologijų bendroves bei specializuotus gamintojus tarptautinėse rinkose. Gauti 6 mln. eurų bus skiriami platformos vystymui ir komercializacijai kartu su pramonės partneriais.

    „SpectaCell“ sujungia ardančią puslaidininkių technologiją, patyrusią komandą ir didelę komercinę galimybę vaistų kūrime bei gamyboje“, – sakė „imec.xpand“ partneris Benoit Devogelaere.

    „Matome potencialą tapti nauju pramonės standartu, kaip atrenkami, kuriami ir gaminami pažangūs gydymo sprendimai“, – pridūrė jis.

  • Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono ligos „potipiai“

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali būti ne viena vienalytė būklė, o kelios biologiškai skirtingos ligos formos. Tai padėtų paaiškinti, kodėl tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.

    Darbo autoriai, naudodami mašininio mokymosi metodus, išskyrė dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analizė atlikta ne su žmonėmis, o su vaisinėmis muselėmis, todėl išvadų tiesiogiai perkelti į kliniką dar negalima.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Tyrimą atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisinių muselių modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilgą laiką stebėjo jų elgsenos pokyčius.

    Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ieškant pasikartojančių dėsningumų. Toks požiūris leido tyrėjams pradėti nuo duomenų, o ne nuo išankstinių prielaidų, kaip konkreti mutacija „turėtų“ pasireikšti.

    „Kai gydytojai ar pacientai žiūri į ligą, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina žmones, sergančius Parkinsono liga“, – sakė VIB-KU Leuven molekulinės neurobiologijos grupės vadovas Patrik Verstreken.

    „Tačiau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorijų, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikytų į skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, iš esmės nėra“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Parkinsono liga paprastai apibūdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susijęs su judėjimo sunkumais ir kitais simptomais. Tačiau ją gali lemti daugybė skirtingų genetinių pokyčių, kurie gali sutrikdyti smegenų veiklą nevienodais biologiniais keliais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad būtent ši įvairovė apsunkina efektyvių terapijų kūrimą. Vaistas, nukreiptas į vieną mechanizmą, gali padėti vienai pacientų grupei, bet būti mažai naudingas kitai.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas neįgalumas ir mirtingumas pasaulyje sparčiai auga. Organizacija yra nurodžiusi, kad 2019 metais su šia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. žmonių.

    Skirtingi atsakai į gydymą

    Tyrimo metu buvo išbandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose išskirtuose muselių modelių potipiuose. Mokslininkai nustatė, kad priemonė, pagerinusi į Parkinsoną panašius simptomus vienoje grupėje, nebūtinai veikė kitoje.

    Šie rezultatai sustiprina mintį, kad ateityje gydymas gali būti parenkamas labiau individualizuotai, atsižvelgiant į biologinę ligos priežastį. Praktikoje tai reikštų tikslesnę diagnostiką, potipių atpažinimą ir geriau pritaikytas terapijas.

    „Turėdami subkategorijas, galime ieškoti specifinių biologinių žymenų toje pacientų grupėje ir kurti vaistus, pritaikytus būtent jai“, – sakė P. Verstreken.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyvūnų modeliais, todėl reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis. Vis dėlto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali būti pritaikomas ir kitoms sudėtingoms ligoms, kurias lemia daugelis genų ar aplinkos veiksnių.