Maža Ulvos sala Škotijos Vidiniuose Hebriduose šią vasarą sekmadieniais iš esmės užsidaro turistams: piko sezono metu tądien stabdomas pėsčiųjų keltas iš Malo salos. Sprendimas priimtas po netikėtai išaugusio susidomėjimo, kurį, vietos teigimu, paskatino salos pasirodymas BBC televizijos laidoje apie nekilnojamąjį turtą.
Ulvoje nuolat gyvena vos 16 žmonių, o infrastruktūra čia itin ribota: nėra asfaltuotų kelių, paslaugų mažai, o lankytojų srautai staiga tapo sunkiai suvaldomi. Keltų operatoriai viešai pripažino, kad tokio masto augimo nesitikėjo, todėl bendruomenei prireikė aiškios poilsio dienos.
Kaip veiks ribojimai?
Skelbiama, kad sekmadieniais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebus vykdomi įprasti pėsčiųjų reisai tarp Ulvos ir Malo salos. Praktikoje tai reiškia, kad vienintelė vieša prieiga į Ulvą vieną dieną per savaitę tampa neprieinama dienos išvykoms.
Vis dėlto keliautojai, kurie jau turi iš anksto suplanuotas ir patvirtintas viešnages Ulvoje, sekmadieniais nebus palikti likimo valiai: operatoriai nurodo, kad tokiais atvejais perplaukti vis tiek padės. Pati kelionė keltu trunka apie penkias minutes, tačiau didžiausias iššūkis – ne atstumas, o salos pajėgumai priimti svečius.
Kodėl „viena laisva diena“ tapo būtina?
Vietos bendruomenė pabrėžia, kad sprendimas susijęs ne vien su keltu, bet ir su visos salos kasdieniu ritmu. Papildomą krūvį patiria ribotas vietos darbo jėgos skaičius, taip pat tokie traukos taškai kaip restoranas „Boathouse“, kuriam tenka aptarnauti gerokai daugiau žmonių nei įprastai.
Ulva dažnai pristatoma kaip rami, nuošali kryptis, kurioje galima stebėti laukinę gamtą: ruonius, ūdras ar delfinus aplinkiniuose vandenyse. Tokios vietos, išpopuliarėjusios socialiniuose tinkluose ar televizijoje, vis dažniau susiduria su vadinamojo perteklinio turizmo reiškiniu, kai dėmesys auga greičiau nei infrastruktūra ir vietos bendruomenės galimybės.
Bendruomenės valdoma sala
Ulva nuo 2018 metais yra bendruomenės valdoma: tuomet salą įsigijo North West Mull Community Woodland Company. Šio žingsnio tikslas buvo ilgalaikis socialinis ir ekonominis atsigavimas bei gyventojų skaičiaus didinimas.
Tuo metu saloje gyveno šeši žmonės, o dabar jų yra 16. Tačiau net ir toks augimas neleidžia greitai prisitaikyti prie staigaus turistų antplūdžio, todėl „uždarymas sekmadieniais“ pristatomas kaip kompromisas tarp atvykstančiųjų interesų ir vietos gyventojų kokybiško kasdienio gyvenimo.