Arundel pilies istorija prasideda apie 1067 metus, netrukus po normanų užkariavimo Anglijoje. Strateginėje vietoje virš Aruno upės iškilusi tvirtovė turėjo saugoti pietinę šalies dalį ir tapo svarbiu regiono gynybos tašku.
Pirmasis pilies statytojas buvo Rodžeris de Montgomeris, vienas artimiausių Vilhelmo Užkariautojo bendražygių. Ankstyviausia pilies versija buvo normaniško tipo motte-and-bailey tvirtovė, kurioje dominuodavo ant supilto pylimo įrengta medinė konstrukcija ir aptvarai.
Kas išliko iš viduramžių
Bėgant amžiams Arundel pilis buvo plečiama ir stiprinama, o medinius elementus pakeitė mūras. Iki šių dienų išliko svarbūs viduramžių gynybinės architektūros fragmentai, tarp jų masyvus donžonas, įvažiavimo vartai ir barbakanas.
XVII amžiuje, kai Anglijoje brendo politiniai sukrėtimai ir pilietiniai konfliktai, pilis patyrė didelių nuostolių. Vėlesni savininkai rezidenciją nuosekliai atkūrė, todėl šiandien ji laikoma viena ilgiausiai gyvenamų istorinių pilių ir rūmų Jungtinėje Karalystėje.
Howardų giminė ir XIX amžiaus pertvarkos
Arundel pilis šimtmečius priklauso Howardų giminei, Norfolko hercogams, laikomiems viena įtakingiausių Anglijos aristokratų šeimų. Būtent ilgalaikė nuosavybės tąsa padėjo piliai išlikti ne tik kaip muziejui, bet ir kaip gyvai prižiūrimai rezidencijai.
XIX amžiuje pilis buvo iš esmės perstatyta neogotikiniu stiliumi, suformuojant dalį šiandien atpažįstamo monumentalaus silueto. Šiuo laikotarpiu interjeruose atsirado daugiau reprezentacinių erdvių, pabrėžiančių britų aristokratijos prabangos estetiką.
Vienu svarbiausių etapų tapo karalienės Viktorijos ir princo Alberto vizitas 1846 metais. Jam ruošiantis, patalpos buvo atnaujintos ir pritaikytos karališkajam priėmimui, o tai dar labiau sustiprino pilies, kaip prestižinės rezidencijos, statusą.
Sodai, miestas ir popkultūros pėdsakai
Šiandien Arundel pilis derina viduramžių gynybinius elementus su XIX amžiaus aristokratišku puošnumu. Lankytojai čia dažniausiai ieško istorinių interjerų, meno ir baldų kolekcijų, taip pat bibliotekų ir iškilmingų salių, kurios pasakoja apie skirtingas epochas.
Ne mažiau dėmesio sulaukia pilį supantys sodai, dažnai minimi tarp gražiausių istorinių Anglijos sodų. Ypač išskiriamas Collector Earl’s Garden, sukurtas įkvėpus jakobinio laikotarpio sodų tradicijų, su geometrinėmis kompozicijomis, fontanais ir žalią tunelį primenančia augalų struktūra.
Pastaraisiais metais teritorija buvo kryptingai tvarkoma, atsirado naujų pasivaikščiojimo zonų, o vandens sodai plėtoti remiantis istoriniais kraštovaizdžio motyvais. Pavasarį pilies aplinka tampa vienu fotogeniškiausių regiono taškų, kai pražysta didelės tulpių ir kitų gėlių kompozicijos.
Arundelis yra ir pats miestas, kurį verta įtraukti į kelionės planą: nedidelis istorinis miestelis, senoji architektūra ir vaizdai į South Downs kalvas kuria išskirtinę atmosferą. Netoliese stūkso ir Arundelio katalikų katedra, išsiskirianti neogotikine architektūra ir matoma iš daugelio apžvalgos taškų.
Pilis ne kartą tapo filmų ir serialų filmavimo aikštele, todėl daliai keliautojų tai yra papildomas traukos argumentas. Planuojant vizitą dažnai verta pasidomėti renginių kalendoriumi, nes teritorijoje reguliariai vyksta istorinės rekonstrukcijos, riterių pasirodymai, koncertai ir sezoniniai sodų festivaliai.
